Daugiau nei pusė imigrantų Lietuvoje – grįžtantys lietuviai, kurių 2022 m. buvo 14,3 tūkst., o 2021 m. – net 23,7 tūkstančiai, rodo Europos migracijos tinklo duomenys. Gausiausiai lietuviai grįžta iš Jungtinės Karalystės (12 tūkst.), Norvegijos (2,2 tūkst.), Airijos (1,8 tūkst.).
„Į gimtinę planuojantys grįžti lietuviai aktyviai domisi, kokiomis sąlygomis gaus pensiją, kokiais atvejais ji nesuteikiama. Dalis besidominčiųjų būna klaidingai įsitikinę, kad jei Lietuvoje jie neturi sukaupę pakankamo darbo stažo pensijai, ji nebus išmokama – dažnu atveju tai nėra tiesa. Kitus neramina nežinia dėl antros pensijų pakopos fonduose sukauptų lėšų likimo išvykus į kitą šalį, trečius domina savarankiško kaupimo pensijai galimybės“, – aktualiausius klausimus emigracijoje gyvenantiems lietuviams vardija L.Načajienė.
Pensiją gali gauti iš kelių šalių
Kokia bus iš užsienio grįžtančių savanoriškų kaupimų būdų nepasirinkusių ir pirmai pensijų pakopai priklausančių asmenų pensija, priklauso nuo jų sukaupto darbo stažo ir kitose valstybėse galiojančios pensijų politikos.
Teisė į pensiją įgyjama sulaukus pensinio amžiaus ir sukaupus minimalų reikalaujamą darbo stažą – Lietuvoje jis siekia 15 metų. Anot L.Načajienės, šis skaičius neretai neramina ilgai emigracijoje gyvenančius lietuvius. Vis dėlto, jei žmogus yra dirbęs Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje – darbo stažas sumuojasi. Kiekviena šių šalių sumuoja visose valstybėse įgytus stažo laikotarpius, tačiau skiria ir moka pensiją tik už savo valstybės teritorijoje įgytą stažą.
Todėl jei Lietuvoje esate išdirbęs 5 metus, bet Ispanijoje esate sukaupęs 15 metų stažą, bendro 20 metų stažo užtenka pensijai gauti.
„Šiuo atveju Lietuva skirtų pensiją už 5 metus, o Ispanija – už 15 metų. Kai stažas pakankamas, kiekviena valstybė individualiai apskaičiuoja mokėtinos pensijos dalį – ji priklauso nuo to, kiek laiko toje šalyje dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos bei koks buvo sukauptas pajamų dydis. Tiek pensinis amžius, tiek reikalaujamas stažas skirtingose šalyse dažnai skiriasi, todėl nieko neįprasto, jei tokiais atvejais skirtingos valstybės pensiją pradeda mokėti skirtingu laiku“, – pastebi „Luminor“ atstovė.
Svarbu nepamiršti, kad sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir „Sodros“ skyriuje pildant prašymą pensiją gauti Lietuvoje, būtina nurodyti, kad esate dirbęs ir kitoje šalyje. Tuomet jūsų užklausa persiunčiama atsakingoms užsienio įstaigoms. Gavus dokumentus apie jūsų sukauptą socialinio draudimo stažą ir teisę gauti pensiją, paaiškėja ir sumos, kurias išmokės Lietuvos ir užsienio valstybės.
Sukauptos lėšos toliau investuojamos
Pasirinkus pensijai kaupti antros pakopos pensijų fonduose, įmokas, kurios skaičiuojamos nuo atlyginimo, į pensijų fondą perveda darbdavys ir „Sodra“. Todėl, jeigu prieš išvykdami į užsienį kaupėte antros pakopos pensijų fonduose Lietuvoje, o tuomet nutraukėte šiuos darbo santykius, įmokų mokėjimas taip pat nebevyksta.
„Sukauptos lėšos niekur nedingsta ir nėra užšaldomos – visa iki tol pensijų fonduose sukaupta suma ir buvimo užsienyje laikotarpiu yra toliau investuojama, sudarant galimybę sukaupti daugiau. Tuomet jums grįžus ir vėl įsidarbinus Lietuvoje įmokų mokėjimas atsinaujina“, – pasakoja L.Načajienė.
Jeigu prieš išvykstant iš Lietuvos lėšų antros pakopos pensijų fonduose nekaupėte, o grįžęs iš užsienio esate jaunesnis nei 40 metų amžiaus, galite būti į kaupimą įtrauktas automatiškai. Kaupti antros pakopos pensijų fonduose galima ir vyresniems nei 40 metų amžiaus asmenims, savarankiškai pateikusiems prašymą. Apsisprendus kaupti, pradėti tą daryti galima iki pat pensinio amžiaus.
„Jeigu antros ar ją atitinkančios pakopos pensijų fonde kaupėte užsienyje ar užsienio bendrovėje, o vėliau grįžote į Lietuvą, situacija išlieka tokia pati – įmokos nebemokamos, bet sukaupta suma investuojama toliau“, – tvirtina „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Trečia pakopa suteikia daugiausiai laisvės
L.Načajienė pastebi, kad darbuotojai, pensijai kaupiantys trečios pakopos pensijų fonduose, priimdami sprendimus dėl savo ateities turi daugiau lankstumo ir yra mažiau priklausomi nuo valstybių, kuriose dirba, politikos.
„Kadangi investavimas į trečios pakopos pensijų fondus yra savanoriškas ir savarankiškas kaupimo būdas, įmokų mokėjimo dažnį ir dydį nustatote patys. Tai reiškia, kad į Lietuvos kaupimo bendrovių pensijų fondus investuoti ir net pradėti tai daryti galima ir dirbant užsienyje, o tai gali būti ypač aktualu tiems, kurie ateityje planuoja sugrįžti į Lietuvą. Kadangi šioje pakopoje daug lankstumo, ji nėra susieta su darbo santykiais, todėl gali būti tinkamas pasirinkimas emigrantams. Tiesa, gyvenant užsienyje, negalios gyventojams Lietuvoje taikoma GPM lengvata“, – įsitikinusi ji.
