Premjerė Ingrida Šimonytė išskiria tris Vyriausybės prioritetus: žaliasis kursas (susijęs su klimatui neutralios ekonomikos atsiradimu, pokyčiais žemės ūkyje, transporto srityje), skaitmenizacija, kuria siekiama atverti kuo daugiau duomenų, ir švietimas.
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą numatyta svarstyti ir tvirtinti Vyriausybės posėdyje kovo 10 dieną, visą planą galima pamatyti ČIA.
O 15min apžvelgia, kokie svarbiausi darbai numatyti finansų, gyventojų užimtumo, pensijų ir ekonomikos skatinimo srityje bei kada žadama šių pokyčių imtis.
Mažins skurdo lygį ir didins gyventojų užimtumą
Vyriausybė sieks, kad 2024 metais vienišų pensinio amžiaus asmenų papildomos pensijos dalis, palyginti su vidutine senatvės pensija, siektų 11 proc., o skurdo rizikos lygis nuo 20,6 sumažėtų iki 17 proc. Taip pat užsibrėžta, kad gyventojų (15–64 m.) užimtumo lygis pakiltų nuo 71,6 iki 73 proc.
Siekiant šių tikslų 2021 m. II ketv. planuojama įteisinti vienišo asmens pensijas, taip pat kompleksiškai įvertinti šalpos išmokų sistemą ir galimybes sparčiau didinti šalpos pensijas, nenaikinant paskatų dirbti.
Dar šį ketvirtį ketinama apsvarsčius tvarius finansavimo šaltinius, peržiūrėti pensijų indeksavimo teisinį reguliavimą, o 2022 m. I ketv. sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas.
Siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, kartu užtikrinant pakankamas paskatas dirbti, 2021 m. IV ketv. numatyta atlikti esamos minimalių pajamų sistemos studiją.
2022 m. IV ketv. Vyriausybė užsibrėžusi įvertinti valstybinio socialinio draudimo įmokų grindų tikslingumą asmenų grupėms, kurių skurdo lygis yra didelis, ir prireikus keisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą.
Žvelgiant į Vyriausybės išsikeltą tikslą, tikėtina, kad išaugs motinystės atostogų ar ligų išmokos. 2022 m. IV ketv. siekiama priimti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimų projektą, siekiant kompleksiškai peržiūrėti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, taip pat artinti šių išmokų minimalius dydžius prie minimalių vartojimo poreikių dydžio.
O 2021 m. IV ketv., siekiant pailginti nedarbo išmokos mokėjimo trukmę, sumažinti draudimo stažo reikalavimus, į nedarbo socialinio draudimo sistemą įtraukti likusias savarankiškai dirbančių asmenų grupes ir nustatyti tinkamo dydžio nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifus, planuojama priimti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimų projektą.
Lankstumo žadama įnešti vaiko priežiūros atostogų reguliavime. 2021 m. II ketv. siekiama numatyti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas, naujas lanksčių darbo sąlygų galimybes ir galimybes tėvams, auginantiems vaikus ir esantiems vaiko priežiūros atostogose, visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį dirbti ir gauti vaiko priežiūros išmoką tuo atveju, kai išmokos ir darbo užmokesčio suma neviršija buvusio darbo užmokesčio dydžio.
Susikoncentruos į aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimą
Ekonomikos srityje Vyriausybė užsibrėžusi pasiekti, kad Lietuva Pasauliniame inovacijų indekse „Global Innovation Index“ iš 40 vietos palypėtų į 35, o Lietuvos darbo našumas per dirbtą valandą pagal perkamosios galios standartą palyginti su ES vidurkiu nuo 67 proc. padidėtų iki 76 proc.
Vyriausybė užsibrėžusi tikslą ir kad aukštos technologinės vertės produkcijos dalis nuo visos Lietuvos apdirbamosios gamybos produkcijos pakiltų nuo 4,6 proc. iki 7 proc.
Siekdama šių tikslų 2021 m. I ketvirtį Ekonomikos ir inovacijų ministerija sieks įsteigti Inovacijų agentūrą, konsoliduojant inovacinės veiklos skatinimo funkcijas.
Teisingumo ministerija 2022 m. I ketv. užsibrėžusi parengti paskatų sistemą, kuri galėtų realiai paskatinti produktų ir paslaugų kūrėjus rūpintis intelektinės nuosavybės apsauga.
Investicijų pritraukimo specialistai ne kartą yra minėję, kad Lietuvoje trūksta didelių sklypų investuotojams, tad dar šių metų pirmąjį ketvirtį, įvertinus naujų LEZ steigimo poreikį, Vyriausybė planuoja rengti ir patvirtinti teritorijų, skirtų naujoms investicijoms pritraukti ir esamoms plėsti, vystymo iki 2030 m. planą.
Norima sukurti naujas ir pritaikyti esamas finansinių paskatų priemones, skirtas skatinti LEZ, pramonės parkų ir pramoninių teritorijų vystymą ir kūrimą perspektyviausiuose Lietuvos ekonomikos centruose. Taip pat siekiama sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, užtikrinantį išvystytų didelių žemės sklypų (teritorijų) pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti.
Priims statybininko kortelę
Energetikos ministerija keletą darbų nusimačiusi, siekdama didinti inovacijų lygį energetikos sektoriuje. Tuo tikslu 2021 m. I ketv. planuojama parengti ir įgyvendinti energetikos sektoriaus startuolių akceleravimo programą labai mažų ir mažų energetikos įmonių verslo plėtrai užtikrinti. Į inovacijų sritį nukreipta ir kelios EIMIN iniciatyvos.
SADM 2021 m. II ketv. pradės į darbuotojų saugos ir sveikatos teisinio reguliavimo sritį įtraukti savarankiškai dirbančius asmenis, vykdančius veiklą statybvietėse, nustatyti jiems taikomų reikalavimų įgyvendinimo ir laikymosi reguliavimą.
Beje, dar šių metų pirmąjį ketvirtį žadama priimti Statybos įstatymo pakeitimus ir įteisinti statybininko tapatybės identifikavimo (ID) kortelę, iki šiol kėlusią nemažai aistrų.
Nuo 2021 m. II ketv. EIMIN svarstys ir apie tai, kaip sugrąžinti verslus į normalų gyvenimą – siekiant padėti pandemijos paveiktam verslui atsigauti, planuojama nustatyti priemones darbuotojų darbo vietoms išlaikyti.
Neatsisakoma minčių mažinti administracinę naštą verslui – tuo tikslu pirmą šių metų ketvirtį planuojama parengti įmonių veiklos priežiūros institucijų konsolidavimo sprendimų vertinimo metodiką. Ja remiantis norima parengti institucijų konsolidavimo planą.
O siekiant palengvinti galimybes lengviau pradėti verslą, 2022 m. I ketv. planuojama parengti ir priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimą, siekiant nustatyti mažesnio įstatinio kapitalo ribą.
Ši Vyriausybė buvo užsiminusi, kad sieks, jog daugiau valstybės valdomų įmonių eitų į akcijų biržą. 2021 m. II ketv. planuojama atnaujinti Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą. Jame bus numatomas valstybės įmonių pertvarkymas į kitos teisinės formos juridinius asmenis, valstybės valdomų bendrovių, vykdančių tik komercinę veiklą ir konkuruojančių su privataus kapitalo bendrovėmis, akcijų privatizavimas, taip pat išskirtos valstybės valdomos bendrovės, kurių vertybinius popierius būtų siūloma įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
2021 m. I ketv. energetikoje siekiama Užbaigti dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybos darbus ir Užbaigti dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektą.
Mokesčiai įsigalios ne anksčiau nei po pusmečio
Finansų srityje numatyti 4 svarbiausi tikslai: į strateginius tikslus orientuotas valdžios sektoriaus finansų planavimas, šešėlio ir PVM atotrūkio mažinimas, mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo sąlygų peržiūra, savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimas.
3-iąjį šių metų ketvirtį planuojama parengti ir priimti Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatantį, kad mokesčių įstatymų pakeitimai, teikiami kartu su biudžeto projektu, tik išskirtiniais atvejais įsigaliotų anksčiau nei prieš pusę metų.
Vyriausybė jau skelbė, kad ketina peržiūrėti lengvatas už 800 mln. eurų. Vyriausybės darbų plane numatyta, kad trečią ketvirtį planuojama parengti ir priimti teisės aktus, nustatančius neefektyvių, apmokestinimo teisingumą iškreipiančių neterminuotų lengvatų atsisakymą, taip pat parengti ir priimti teisės aktus, nustatančius specialių apmokestinimo sąlygų, kurios iškreipia apmokestinimo teisingumą, atsisakymą.
Kitų metų trečią ketvirtį planuojama atlikti šeimos (namų ūkio), kaip pajamų mokesčio mokėtojo instituto, analizę ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl galimo šeimos apmokestinimo modelio.
O šių metų trečią ketvirtį norima priimti Vyriausybės sprendimą dėl galimybės išplėsti galiojančią pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui, atsižvelgiant į Finansų ministerijos atliktą vertinimą.
2022 m. I ketv. siekiama atlikti sisteminę valstybės biudžeto išlaidų peržiūrą ir jos rezultatus panaudoti formuojant 2024–2026 metų valstybės biudžetą.
Siekiant didesnio savivaldybių savarankiškumo, 2021 m. II ketv. planuojama priimti Vyriausybės sprendimą dėl geresnio savivaldybių pajamų surinkimo, šaltinių įvairinimo, įskaitant galimybę savivaldybėms priskirti daugiau mokesčių ar didesnę jau priskirtų mokesčių dalį.
Kaip ir visos ankstesnės Vyriausybės, taip ir ši bandys sunešioti geležines klumpes siekiant ištraukti mokesčius iš šešėlio.
2021 m. I ketv. planuojama patvirtinti šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų planą, apimantį skatinimą formalizuotis, prevenciją ir sąmoningumo ugdymą, taiklesnį administravimą ir efektyvią kontrolę.
2021 m. I ketv. taip pat bus siekiama padidinti duomenų analitikos potencialą ir optimizuoti rizikingų subjektų profiliavimą, visų pirma siekiant PVM atotrūkio mažinimo, įdiegti reikalingas organizacines ir technines priemones.
