Bankų sektorius – vienas iš dažniausiai minimų ES teisės aktuose ir juos lydinčiuose dokumentuose: bankai turi būti prieinami visiems. Su finansinėmis paslaugomis visuomenės nariai susiduria kasdien, tad nenuostabu – reikalavimai šiai paslaugų sričiai yra itin aukšti.
„Gal ir sunku patikėti, bet individualių poreikių turintys žmonės yra dideli entuziastai, kuomet kalbame apie skaitmenines pritaikymo priemones – jie mielai leidžiasi į programėlių, interneto svetainių, pritaikytų įrenginių pažinimo keliones. Tačiau fizinio pritaikymo trūkumai vis dar trukdo savarankiškai gauti paslaugas.
Mes šią problemą įvardijame ne kaip priekaištą, o veikiau kaip skatinimą visiems drauge kurti įtraukią visuomenę.
Mes šią problemą įvardijame ne kaip priekaištą, o veikiau kaip skatinimą visiems drauge kurti įtraukią visuomenę. Ją sukursime tuomet, kai kiekvienas nuoširdžiai pagalvosime apie artimiausią aplinką – vyresnio amžiaus tėvus, sergančius draugus, šeimas su vaikais, apie žmones, turinčius negalią, kurie nori gauti paslaugą savarankiškai, be pagalbos“, – sako Lina Gulbinė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja.
Bankų asociacija: plataus spektro priemonės
Verslo organizacijoms svarbu suprasti, kad prieinamumo užtikrinimas nuo 2025 m. birželio 28 d. taps teisiškai įpareigojantis – šią datą įsigalios Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas (GPPRĮ). Šiuo įstatymu perkeliamas Europos Prieinamumo Aktas (direktyva 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų).
Lietuvos bankų asociacija (LBA), vienijanti pagrindinius šalies bankus ir kredito unijas, teigia, kad asociacijos nariai skiria daug dėmesio prieinamumo didinimui ir nuolat investuoja į įvairias priemones, kurių tikslas – užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems, nepriklausomai nuo individualių poreikių.
„Lietuvos kredito įstaigos aktyviai diegia sprendimus, užtikrinančius prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms, taip pat ir negalią turintiems žmonėms bei vyresnio amžiaus asmenims.
Mūsų asociacijos nariai imasi plataus masto veiksmų – nuo bankomatų tinklų pritaikymo iki fizinės infrastruktūros tobulinimo. Nuolat atnaujinami klientų aptarnavimo standartai. Be to, bankai daug investuoja į darbuotojų mokymus, edukuoja darbuotojus apie prieinamumo, komunikacijos gerinimą, skaitmeninį prieinamumą“, – vardija LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Imasi plataus masto veiksmų – nuo bankomatų tinklų pritaikymo iki fizinės infrastruktūros tobulinimo.
Egidijus Grigonis, Lietuvos paraplegikų asociacijos valdybos narys, sutinka – kredito įstaigų pastangos, pritaikant bankomatus, yra matomos.
„Nesinori labai priekaištauti bankams, kai yra daug skaudesnių vietų, susijusių su fiziniu prieinamumu. Matome, kad bankomatus stengiamasi įrengti patogesnėse vietose, bet žmogus, judantis vežimėliu, vis tiek dažnai susiduria su kliūtimis. Stinga erdvės privažiuoti, nėra galimybės prisistumti po valdymo pultu. Visgi mes suprantame, kad tai susiję su platesniu kontekstu – įrangos gamintojai, tiekimas. Prireikus pasinaudoti bankomatu, dažnai prireikia pasitelkti kito žmogaus pagalbą“, – sako E.Grigonis.
Bankomatų tinklai – atnaujinami
Bankai palaipsniui atnaujina bankomatų tinklus. Daug dėmesio skiriama tam, kad bankomatai būtų patogiai pasiekiami, taip pat ir vežimėliuose judantiems žmonėms.
Kai kurios kredito įstaigos jau dabar skaičiuoja, kad tik nedidelė dalis bankomatų tinklo liko sunkiau prieinama, ir ši problema sprendžiama. Tobulinant bankomatus, kai kuriuose iš jų instaliuojamas garsinis gidas žmonėms, turintiems regėjimo negalią, tai yra, įdėjus ausines bankomate, garsinis gidas įgarsina visas bankomato funkcijas ir pateikia naudojimosi instrukcijas.
Taip pat diegiami NFC kortelių skaitytuvai bankomatuose, padedantys žmonėms su negalia paprasčiau išsigryninti pinigų – tai funkcija, leidžianti bekontaktį atsiskaitymą telefonu, taip pat sujungti telefoną su kitais įrenginiais, pavyzdžiui, belaidėmis ausinėmis, kolonėlėmis ar kompiuteriais.
Dalis kredito įstaigų yra pasirinkusios sprendimą, kuomet bankomato klaviatūros mygtukai yra kontrastingų spalvų, palietus juos lengva atskirti nuo kitokio paviršiaus. Kai kuriuose bankomatų modeliuose mygtukai žymimi ir Brailio rašto ženklais.
Mygtukų reikšmės dideliu šriftu rašomos ekrane, o po kiekvieno mygtuko paspaudimo pasigirsta garsinis signalas – pyptelėjimas. Klaviatūra taip pat turi pažymėtą centrinį mygtuką „5“, ant specialiųjų mygtukų „OK“, „Atšaukti“, „Taisyti“ išgraviruoti specialūs simboliai. Kai kur diegiama galimybė matyti bankomato ekraną nespalvotai.
Taip pat kredito įstaigos palaipsniui atnaujina ir keičia debeto korteles, kad jose būtų speciali apčiuopiama įpjova, padedanti regėjimo negalią turintiems žmonėms patogiai ir intuityviai naudotis kortelėmis bankomatuose ir prekybos vietose. Toliau atliekama analizė, kokius technologinius pakeitimus, gerinančius prieinamumą, reikėtų diegti artimiausioje ateityje.
Tvarkoma fizinė infrastruktūra
Tarp kredito įstaigų įgyvendintų ar šiuo metu įgyvendinamų fizinio pritaikymo projektų – atnaujinami bankų skyriai, pritaikant dizainą ir baldus pagal prieinamumo reikalavimus bei kuriant patogesnes erdves ir savitarnos zonas klientams. Žmonėms, turintiems judėjimo negalią, įrengti praplatinti įėjimai, stengiamasi užtikrinti patogų privažiavimą prie bankomatų.
Fizinės aplinkos pritaikymo sprendimų sąrašas – platus, nuo automatinio durų atidarymo bankų skyriuose, taktilinių takų įrengimo iki nuolydžių prie laiptų, sanitarinių patalpų pritaikymo ir pan. Kai kuriose bankų patalpose, kuriose yra liftai, įrengiami lengvai suprantami informaciniai garsiniai ir vizualiniai pranešimai asmenims su regos negalia ir asmenims su klausos negalia.
Kredito įstaigos taip pat atsižvelgia į savo darbuotojų, turinčių negalią, poreikius – jiems pritaikomos darbo patalpos.
Socialinė įtrauktis – platus įsipareigojimas
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) atstovai pabrėžia, kad prieinamumas – tai platus įsipareigojimas kurti draugišką aplinką visiems.
„Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie šio pokyčio, kad aplinka būtų palanki ir tiems, kurie turi specialiųjų poreikių, ir visoms kitoms visuomenės grupėms. Tik tuomet galime tikėtis didžiausios pažangos lygių galimybių ir socialinės įtraukties srityje“, – sako ANTA Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja L. Gulbinė.
