Lėtos mados puoselėtoja, sukūrusi savo verslą iš dėvėtų drabužių perpardavimo, Augustė Barbora Budrienė pastebi, kad kartais dėvėtų drabužių kainos tiesiog „šauna į dausas“.
„Kartą netgi teko nustebti, kad kailinukų kaina tinklinėje „antrų rankų“ parduotuvėje siekė net 500 eurų, ir tai tikrai nebuvo atrinktų vintažinių perlų parduotuvė, o visai kita kategorija – prekyba dėvėtais drabužiais, kurių dalis gaunami nemokamai ar yra suaukoti žmonių, arba perkami už centus, nes perkami milžiniškais maišais“, – atkreipė dėmesį A.B.Budrienė.
Būtent tokios nelogiškos kainos, pasak A.B.Budrienės, ir atbaido pirkėją nuo dėvėto drabužio pirkimo – jis verčiau susiranda pigių drabužių parduotuvių tinkle naują prekę už mažą kainą.
Su nuomone, kad dėvėti drabužiai brangsta, sutinka ir vadybos konsultantas Justas Gavėnas, pažymėdamas, kad šioje rinkoje apie pigumą bekalba tik šių parduotuvių filosofija.
„Kad ten viskas pigiau, tai čia tokia saviapgaulė, bet ne veltui, kad taip atrodytų – įdėta nemažai pastangų“, – pažymėjo jis.
Tuo savo akimis įsitikino ir 15min žurnalistė. Norėdama palyginti kainas, ji apsilankė greitosios mados ir dėvėtų drabužių parduotuvėse, ir tai, ką pamatė – gerokai nustebino. Panašaus stiliaus nauji drabužiai buvo net pigesni nei dėvėti.