Ar valstybė galės man garantuoti orią pensiją? Kaip galiu savo senatvę paversti kokybiškesne? Kokių konkrečių veiksmų galiu imtis jau dabar? Tai tik keletas klausimų, kurie kirba kiekvieno savo ateities finansus planuojančio žmogaus galvoje.
Žmogui, išėjusiam į užtarnautą poilsį, užsitikrinti, kad jo gyvenimo kokybė nesuprastės, reikia bent 70 proc. darbingo amžiaus buvusių pajamų. Vis dėlto šiuo metu statistika rodo, kad vidutinė senatvės pensija sudaro tik apie 40 proc. vidutinio atlyginimo. Kaip sutaupyti papildomai?
Tinkamiausias laikas pradėti
Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tačiau trečiasis žmogaus dešimtmetis, kai jis ką tik pilna koja įžengė į darbo rinką, pradėjo savarankišką gyvenimą ir pradeda kaupti patirtį būsimai karjerai, yra pats tinkamiausias laikas pradėti planuoti savo ateities pensiją. Šiuo gyvenimo tarpsniu dažniausiai žmogus dar nebaigęs mokslų, nesukūręs šeimos, todėl turi gana didelę laisvę sprendimams, kurie galbūt nulems jo pensijos kokybę.
„Reikėtų pradėti nuo to, kad pasirengimas pensijai yra ilgalaikis procesas, kurio sukuriamą naudą labiausiai gali pajusti būtent tie žmonės, kurie pradėjo rūpinti senatvės pajamomis jau jaunystėje, kuo laikotarpis ilgesnis – tuo sukauptų lėšų suma ir galimas prieaugis bus didesnis“, – 15min.lt sakė „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Kaupimas pensijų fonduose tokio amžiaus žmonėms yra puiki galimybė palyginti nedidelėmis sąnaudomis ir per ilgą laikotarpį sukaupti solidų senatvės kapitalą, – sakė A.Grabinskė.
Kuo anksčiau pradedamas kaupimas pensijai, tuo didesnę riziką, nebijant rinkų svyravimų, galima sau leisti ir tuo didesnę sumą galima sukaupti. Per ilgesnį laikotarpį trumpalaikiai rezultatų kreivės nuokrypiai žemyn netenka savo reikšmės, nes bendrame viso laikotarpio kontekste uždirbama nauda juos tiesiog atsveria.
Dar vienas privalumas, kurį suteikia šis amžiaus tarpsnis – galimybė senatvei atsidėti palyginti mažas sumas ir nesukelti jokių sunkumų asmeniniam biudžetui, tačiau per ilgą laikotarpį iki pat senatvės pensijos iš mažų įnašų sukaupti pakankamai didelę sumą.
„Kaupimas pensijų fonduose tokio amžiaus žmonėms yra puiki galimybė palyginti nedidelėmis sąnaudomis ir per ilgą laikotarpį sukaupti solidų senatvės kapitalą. Reikia atsiminti, kad ir valstybė skatina tokį kaupimą: šalia „Sodros“ pervedamos dalies, paties žmogaus įmokos į savo pensijų fondo sąskaitą dar pervedama ir skatinamoji subsidija iš biudžeto“, – sakė A.Grabinskė.
Lietuvos banko tyrimas parodė, kad gyventojams mokant įmokas į savo II pakopos pensijų fondo sąskaitą, tikėtinas bendras pensijos dydis priklausomai nuo jų amžiaus ir darbo stažo išaugtų iki trečdalio.
Remiantis pensijų skaičiuoklės skaičiavimais, jei vidutinį šalies atlyginimą (neatskaičius mokesčių) šiuo metu uždirbantis 25 metų jaunuolis šiais metais pradėtų kaupti pensiją pensijų fonde, tai jo senatvės pensija būtų 1360 Lt arba beveik 60 proc. jo dabartinio amžiaus pajamų, tačiau jei tas pats jaunuolis nekauptų pensijai ir pasiliktų tik „Sodros“ sistemoje – jo pensija siektų 937 Lt arba apie 40 proc. jo dabartinių pajamų.
Tikėtina, kad bėgant metams – žmogaus gaunamos pajamos kaip ir įnašas į pensijų fondą augs, o tai reiškia dar didesnę sukauptą pensiją. Ir atvirkščiai – kylant karjeros laiptais, augant atlyginimui, tačiau nekaupiant pensijai – atotrūkis tarp dabartinių pajamų ir būsimos pensijos didėja.
Ką daryti sulaukus 30–ies
Šis laikotarpis ypatingas tuo, kad finansinės galimybės, tačiau kartu ir įsipareigojimai, auga greičiausiai, o tai reiškia, kad atsipalaiduoti vietos nėra. Paaugusios pajamos, atsiradusi šeima, paskolos iš kredito įstaigų nekilnojamajam turtui, automobiliui ar kitiems buities daiktams verčia susimąstyti apie pasirengimą ateities netikėtumams.
Įprasta manyti, kad šeima turėtų sukaupti finansinį rezervą, kuris nenumatytų aplinkybių atveju iš sukauptų lėšų leistų išgyventi bent pusę metų. Šį rezervą reikėtų kaupti reguliariai, atsidedant bent 10 proc. savo nuolat gaunamų pajamų, – sakė A.Grabinskė.
Šiuo gyvenimo tarpsniu vien kaupimo pensijų fonduose nepakanka, nes reikia atsidėti dalį pajamų ir finansiniam rezervui bei apsaugai.
„Įprasta manyti, kad šeima turėtų sukaupti finansinį rezervą, kuris nenumatytų aplinkybių atveju iš sukauptų lėšų leistų išgyventi bent pusę metų. Šį rezervą reikėtų kaupti reguliariai, atsidedant bent 10 proc. savo nuolat gaunamų pajamų“, – apie finansinio rezervo juodai dienai kaupimą kalbėjo A.Grabinskė.
Trisdešimtmečiai, neseniai sukūrę šeimą, ir turintys kreditą būstui ar kitiems buities daiktams įsigyti, neišvengiamai turi galvoti ir apie liūdniausią įmanomą scenarijų – šeimos maitintojo netektį. Jaunai šeimai, likusiai be nuolatinių ir pakankamo dydžio pajamų, gali grėsti rimtos problemos, o gyvenimo lygis gali žymiai suprastėti dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl verta rimtai susimąstyti apie gyvybės draudimą.
Taupymą per gyvybės draudimą taip pat skatina valstybė: kiekvienai gyvybės draudimo įmokai taikoma Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, tai reiškia, kad kasmet, deklaravus savo pajamas ir išlaidas, galima susigrąžinti 15 proc. nuo sumokėtos sumos gyvybės draudimui. Svarbu žinoti, kad maksimali suma nuo kurios galite pasinaudoti mokesčių lengvata yra ketvirtadalis jūsų atlyginimo.
GPM lengvata taip pat galioja tais atvejais, kai gyvybės draudimo pagalba kaupiama vaikams ilgiau nei dešimt metų, o vaikai išmokas atsiims jaunesni nei 26 metų.
Pavyzdžiui, 35 metų žmogus, per mėnesį mokėdamas po 151 litą ir naudodamasis mokesčių lengvatomis, gali turėti savo šeimos finansinę apsaugą liūdniausio scenarijaus atveju, o sulaukęs pensinio amžiaus galėtų atsiimti beveik 130 tūkst. litų kapitalą, – sakė A.Grabinskė.
Jeigu kaupiama ilgiau nei dešimt metų, atsiimant vertę suskaičiuotas sutarties pelnas, nebus apmokestintas, nepriklausomai nuo to, kiek išmokos gavėjui metų, ar buvo taikyta lengvata, ar ne.
Gyvybės draudimo suma turėtų atitikti turimų finansinių įsipareigojimų sumą. Pavyzdžiui, jei turite būsto paskolą ir vartojamąją paskolą, jūsų gyvybės draudimo suma turėtų būtų lygi abiejų šių įsiskolinimų sumai. Apie galimybes keisti gyvybės draudimo įmokų dydį, mokėti papildomais investicines įmokas, o gal padidinti draudimo sumą galima aptarti su asmeniniu finansų konsultantu.
„Pavyzdžiui, 35 metų žmogus, per mėnesį mokėdamas po 151 litą ir naudodamasis mokesčių lengvatomis, gali turėti savo šeimos finansinę apsaugą liūdniausio scenarijaus atveju, o sulaukęs pensinio amžiaus galėtų atsiimti beveik 130 tūkst. litų kapitalą“ , – sakė A.Grabinskė.
Atidėlioti nebegalima
Jei dar nepradėjote ruoštis pensijai – tai padaryti tikrai nėra vėlu, tačiau atidėlioti to jau laiko nėra, o pastangų reikės įdėti žymiai daugiau, nei, tarkime, 25-erių metų žmogui.
Penktajame dešimtmetyje žmogus dažniausiai dar remia savo vaikų mokslus, yra jau įsitvirtinę karjeros prasme, tačiau finansiniai poreikiai ne tik nemažėja, bet net didėja. Būtent dėl to kontroliuoti asmeninius finansus yra itin svarbu.
Reikėtų kiek įmanoma labiau išnaudoti visas kaupimo priemones – kaupti ne tik pensijų fonduose, bet ir per gyvybės draudimą.
Finansų ekspertai pataria, kad šiuo amžiaus tarpsniu reikėtų savo pensijai atidėti bent 10 proc. savo pajamų. Jei, tarkime, patyręs specialistas gauna metinę premiją už gerus pasiekimus – minėtą premiją patartina investuoti ir „įdarbinti“, o ne tiesiog padidinti to mėnesio išlaidas. Jei žmogus kaupia pensijų fonduose, tai patartina pasinaudoti ir investiciniu gyvybės draudimu, o įnešta įmoka dar ir sukurtų papildomą vertę, nes būtų taikoma GPM lengvata.
Reikėtų kiek įmanoma labiau išnaudoti visas kaupimo priemones – kaupti ne tik pensijų fonduose, bet ir per gyvybės draudimą.
Žmogus neturi apsigauti ir manyti, kad investuoti ir kaupti pensijai jau neverta dėl trumpo laikotarpio – eilinis keturiasdešimtmetis pensijai dar gali kaupti daugiau nei 20 metų, o tai dar yra daugiau nei pakankamai geram rezultatui pasiekti.
„Pavyzdys būtų „Aviva Lietuva“ viena iš investicinių krypčių – „Vietinis strateginis fondas“, kuris per paskutinius dešimt metų gyvybės draudimo klientų investuotas lėšas augino daugiau nei 50 proc., tai rodo, kad net per trumpesnį laikotarpį ateities poreikiams galima sukaupti išties nemenką kapitalą“ , – investavimo rezultatus komentuoja A.Grabinskė.
Ką daryti sulaukus 50–ies
Šis laikotarpis pasižymi poreikiu atlikti savo finansų auditą ir įvertinti, kur dar reikia pasitempti. Stipriai rizikuoti šiuo metu nepatariama, todėl reikėtų mažinti prisiimamą investavimo riziką ir rinktis nuosaikesnės rizikos pensijų fondus ir taupymo per gyvybės draudimą kryptis.
Vyresnis nei penkiasdešimties metų žmogus dažniausiai gali planuoti savo išlaidas žymiai laisviau, nes pradeda mažėti finansinis spaudimas finansuoti vaikų mokslus ar pragyvenimą, o karjeros ir pajamų prasme – jau užsitikrintas pastovumas, todėl galima kiek įmanoma tiksliau paskaičiuoti, kiek pajamų senatvėje jam reikės.
„Taupant, ypač, kai tai susiję su ilgalaikėmis santaupomis, svarbu aiškiai žinoti tikslą ir jo laikytis. Būtent tai šiuo amžiaus laikotarpiu žmogus gali įsivertinti labai aiškiai, nes poilsis pensijoje yra kitas, vis aiškiau matomas, logiškas žingsnis gyvenime. Ypač svarbu išsinagrinėti, kiek dar trūksta iki norimos pensijos dydžio, ir jei jaučiamas trūkumas – atlikti veiksmus neatidėliojant“ , – sakė įmonės generalinė direktorė.
Patarimai šešiasdešimtmečiams
Šiuo gyvenimo tarpsniu didelių perversmų tikėtis nereikėtų. Pasiruošimas pensijai jau nėra toks aktualus, kiek pats faktas, kad užtarnautas poilsis laukia po kelerių metų. Finansinis spaudimas greičiausiai jau nėra toks didelis, vaikų mokslams ar kitiems poreikiams išlaidos taip pat sumažėjo, todėl galima pradėti mąstyti, kokiu efektyviausiu būdu bus galima panaudoti jau sukauptas lėšas ar kitą turtą, kad senatvė taptų kokybiška.
Finansų ekspertai teigia, kad šiame amžiuje nemažą įtaką gyvenimo kokybei gali turėti ir nuosavas nekilnojamasis turtas, kuriam įsigyti pasiskolintos lėšos kredito įstaigai jau gali būti grąžintos, todėl verta pamąstyti apie tai, kokios ir kur norite senatvės. Aiški tendencija yra viena – miestuose pragyvenimui pajamų reikia daugiau, o ten esantis gyvenamasis plotas yra labai paklausus ir jo kaina rinkoje yra aukšta, todėl šio turto savininkai gali tikėtis, kad jį pardavę ar išnuomoję šį turtą galėtų daugiau lėšų skirti savo gyvenimo kokybei, tarkime, užmiestyje.
Tie žmonės, kurie jau pasiekė pensinį amžių, tačiau dar dirba, ir jau turi sukaupę lėšų pensijų fonde, nebūtinai turi skubėti vienu ar kitu būdu išsiimti pinigų iš savo pensijų fondo sąskaitos.
Pensijų fondų atveju yra du šio amžiaus žmonėms aktualūs keliai – vienkartinė išmoka arba anuitetas (periodinė išmoka). Pirmasis pasirinkimas yra naudingas tuo, kad žmonės, kurie nespėjo sukaupti didesnės pensijos sumos savo pensijų fondo sąskaitoje, gali iškart gauti sukauptą sumą ir panaudoti ją savo reikmėms. Kitu atveju, jei sukaupta suma didesnė, žmogus privalėtų pirkti anuiteto paslaugą (periodinė sukauptos pensijos išmoka) – vadovaujantis Lietuvos banko nustatyta tvarka, šiuo metu 62 metų asmeniui prievolė įsigyti pensijų anuitetą atsiranda sukaupus daugiau nei 34 tūkst. litų sumą.
Tie žmonės, kurie jau pasiekė pensinį amžių, tačiau dar dirba, ir jau turi sukaupę lėšų pensijų fonde, nebūtinai turi skubėti vienu ar kitu būdu išsiimti pinigų iš savo pensijų fondo sąskaitos – jei investicinė aplinka palanki, rezultatai rodo augimą, galima sukauptą pensiją laikyti pensijų fonde ir investuoti ją toliau. Iki to laiko, kai nutarsite, kad laikas palikti darbo rinką.
Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie kaupia per gyvybės draudimą, aktualu žinoti tai, kad GPM lengvata taikoma asmenims, kurie yra sulaukę minimalaus pensinio amžiaus: nutraukiant arba pasibaigus gyvybės draudimo sutarčiai, gyvybės draudimo išmokos neapmokestinamos, jei sutartis buvo išlaikyta tam tikrą metų skaičių. Todėl pasiimti per gyvybės draudimą sukauptą sumą galima ir anksčiau.
