„Kada visa tai pagaliau baigsis?“ – paprastai nevilties akimirką ištaria žmonės, iš visų pusių apnikti nelaimių. Tačiau verčiau neprisidėkime prie Lietuvoje sklindančių raudų ir beviltiško niurzgėjimo. Esmė tokia, kad kada nors šis periodas baigsis, tad, kaip pataria psichologai, verčiau nukreipkime žvilgsnius į tą laikotarpį, kai ekonomikos kreivė vėl ims kilti.
Kol kas tokių požymių nematyti, nes kiekvienas žino, kaip lengva nupulti ir kaip sunku atsikelti. Sakykim, žmogus neteko gero darbo, įsidarbino kiemsargiu, buvo priverstas taupyti. Sudilo jo batai ir drabužiai, nušiuro rankos ir veidas, kalba pasipildė žodžiais, kurių jis, galimas dalykas, išmoko iš savo kolegų, o galbūt keliantis žiemą penktą valandą ryto kasti sniego jie tiesiog savaime jam išsprūsdavo... Jau nekalbant apie tai, kad tokio žmogaus veidą išvagojo nevilties ir nepasitikėjimo raukšlės (dar gerai, jei ne nuo svaigiųjų gėrimų vartojimo).
Ir štai vieną dieną jį, kaip gerą specialistą, vėl prisimena vienas pažįstamas ir nori jam pasiūlyti gerą darbą. Tačiau žmogus prarado pasitikėjimą savimi, drovisi savo išvaizdos, priprato tenkintis mažu atlyginimu, ramiu gyvenimu, mažais reikalavimais ir t. t., jei dar, kaip minėjome, per tą laiką neįjunko į svaigiuosius gėrimus...
Taigi kelias žemyn visuomet lengvesnis – taip pat ir ekonomikoje. Tačiau ekonomistai žino ženklus, liudijančius, kad ekonomika ima kilti, o mes, juos pajutę, turime rengtis sėkmei. Taip bus lengviau bent jau psichologiškai.
Ekonomiką įsuks optimizmas
Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.
 |
| Raimondas Kuodis |
— Ekonomiką prikels atgiję žmonių lūkesčiai, optimizmas ir „smūginė“ gerų naujienų dozė. Būtent pesimizmas ir suprastėję gyventojų lūkesčiai gana nedideles bei gana nesunkiai įveikiamas problemas paverčia didele depresija.
Didžioji depresija Amerikoje baigėsi prasidėjus karui – kai prasidėjo ginklavimasis. Tačiau ekonomika atgimė karui pasibaigus – kai pakilo gyventojų optimizmas. Gražiausia ekonomikos atsigavimo išraiška buvo vadinamasis pokarinis vaikų bumas.
Jei grįžtume prie Lietuvos padėties – nepasakyčiau, kad dėl pesimizmo bangos kalta vien Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Manyčiau, perdėtą A.Kubiliaus pesimizmą atsveria perdėtas Gedimino Kirkilo optimizmas.
O šiaip – ta pati banga mus nubloškė žemyn, ta pati banga ir iškels aukštyn. Pirmasis ekonomikos atsigavimo ženklas – nustojusios kristi nekilnojamojo turto kainos, ir pirmiausia reikia žiūrėti į JAV. Amerikoje kaip tik šiuo metu tai vyksta. Ir Lietuvoje šioje srityje atsiranda šiek tiek optimizmo, vėl imama prašyti statybos leidimų.
Tačiau, kaip jau minėjau, svarbiausia – pakelti visuomenės nuotaikas. Tai viena iš priežasčių, kodėl organizuojami tokie renginiai kaip neseniai įvykęs G-20 susitikimas, kurio emblema buvo su saulės spinduliais.
Pirmiausia turi atsigauti eksporto rinkos
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas.
 |
| Gitanas Nausėda |
– Indikacijų, kad ekonomika atsigauna, yra įvairių. Dažniausiai matuojami vadinamieji pasitikėjimo indeksai – ir žmonių, ir pavienių verslo šakų. Kai jie pakyla ir būna stabilūs gana ilgą laiką, ekonomika ima atsigauti.
Mazgas, į kurį sueina visi ekonomikos nervai, žinoma, yra akcijų biržos. Jos sugeria visą informaciją iki mikroekonominio lygmens ir atspindi pavienių įmonių būklę. Kai šios rinkos įgauna optimizmo – tai ekonomikos pakilimo ženklas.
Žinoma, reikšminga sritis ir nekilnojamojo turto rinka bei mažmeninės prekybos apyvarta. Tačiau kokio nors stebuklo, kad staiga atsigautų nekilnojamojo turto rinka ir vidaus vartojimas, tikrai negali įvykti. Pirmiausia turi atsigauti Vakarų ir Rusijos rinka, kuri yra svarbi mūsų prekybos partnerė.
Naujienos, kad neseniai pirmąkart per ilgą laikotarpį sumažėjo einamosios sąskaitos deficitas, nereikėtų vertini per daug rimtai – tai reiškia, kad eksportas nukrito, bet dar labiau nukrito importas (ženklas, kad įsivežame mažiau prekių, nes mažiau vartojame), tad tai ir davė teigiamą balansą. Pirmiausia turi atsigauti eksportas, tada bus kuriama naujų darbo vietų, žmonės gaus pajamų, ims daugiau vartoti, ir tai po truputį įsuks ekonomikos variklį.
Specialistai JAV jau mato kai kurių atsigavimo ženklų, tačiau Lietuvoje, deja, kol kas jokių teigiamų požymių nematyti.
Ekonomikai reikia impulso
Birutė Vėsaitė, Seimo Ekonomikos komiteto narė.
 |
| Birutė Vėsaitė |
– Įmonėms labai trūksta apyvartinių lėšų, tad galimybė jų pasiskolinti būtų didelis impulsas. Valstybė šiuo metu yra kone vienintelė investuotoja, todėl jeigu ji investicijas, kaip ketinama, sumažins dar vienu milijardu litų, nutįs didžiulė tarpusavio skolų grandinė, nes verslininkai daug ką darė remdamiesi pasitikėjimo principu. Tad jei jų lūkesčiai neišsipildys, sulauksime tikrai blogos padėties.
Visa ko mažinimas ir karpymas sukelia tik dar didesnes problemas. Sakykim, nuo rugsėjo naikinama PVM lengvata šildymui, taigi žmonės bus dar labiau klampinami, nors taip ketinama padėti biudžetui. Nesuprantu, kodėl kol kas niekas apie tai nekalba – aš jau įregistravau pataisą dėl PVM lengvatos šildymui galiojimo pratęsimo.
Mes siūlome kuo greičiau kreiptis paskolos į Tarptautinį valiutos fondą ir daugiau nekankinti žmonių. Tarkim, konservatoriai iš Tarptautinio valiutos fondo buvo pasiskolinę 1998 metais, 2003-iaisiais paskolą atidavė. Ar kas nors ką nors pajuto? Tai geriau, nei dėlioti pinigus iš vienos kišenės į kitą, kaip dabar daroma.
Manau, ši paskola taip pat būtų neblogas impulsas ekonomikai, leistų jai įkvėpti šiek tiek oro, nes joks stebuklas iš niekur nieko neįvyks. Žmonėms reikia suteikti optimizmo, ekonomikai – impulsų, ir tuomet pradėsime lipti iš duobės.
