Verslo idėja pamažu virsta kūnu. Jau nusprendėte, kokią veiklos formą pasirinksite, apsibrėžėte santykius su partneriais, nusistatėte veiklos principus. Realiai verslo pradžiai reikalingas kapitalas.
Paprasčiausia, kai pats (ar kartu su partneriais) turite laisvų lėšų, kurias galite investuoti į naują veiklą. Tačiau kur kas dažnesnis atvejis, kai kapitalą reikia pritraukti iš išorės.
Kokiais būdais tai galite padaryti ir kokių klaidų turėtumėte išvengti šio etapo metu? Ne veltui sakoma, kad „velnias slypi detalėse“. Kadangi mūsų kontoros specializacija – verslo teisė, praktikoje esame turėję nemažai atvejų, kai derantis dėl verslo finansavimo susiduriama su daugybe detalių ir niuansų, kurių kiekviena gali gana skaudžiai atsiliepti klientų piniginei ir tolimesnei verslo sėkmei. Deja, dar dažnesnės situacijos, kai problema jau egzistuoja ir ją reikia spręsti (dažnai su didesnėmis išlaidomis ir rūpesčiais, nei būtų skirta problemos prevencijai).
Dažniausiai imant paskolą sutinkama su visomis banko į sutartį įrašytomis sąlygomis, įsivaizduojant, kad derybos neįmanomos.
Populiariausias lėšų šaltinis naujam verslui yra banko paskola. Dažniausiai imant paskolą sutinkama su visomis banko į sutartį įrašytomis sąlygomis, įsivaizduojant, kad derybos neįmanomos.
Be jokios abejonės, bankas visuomet yra geresnėje pozicijoje – jis skolina pinigus. Tačiau bankai gyvena būtent iš to, kad skolina pinigus, todėl derėtis ne tik galima, bet ir reikia!
Vienas dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių – banko reikalavimas laiduoti už paskolą (neretai ir asmeniniu paskolos gavėjo turtu). Neretai asmeninis laidavimas bankininkų pavadinamas „moraliniu įsipareigojimu“, reikalingu tik kaip įrodymas, kad „jūs tikite savo verslo sėkme“.
Tačiau iš tikrųjų tai – kur kas daugiau nei vien moralinis įsipareigojimas. Jei įmonė nevykdys sutartyje numatytų prievolių bankui, atsakyti reikės asmeniniu turtu. Todėl verslo nesėkmės atveju galite būti „pakabinti“ labai ilgam ir gana skaudžiai.
Tad šioje vietoje advokato pagalba jau gali pavirsti ne tik ramybe ateityje, bet ir labai konkrečiomis sutaupytų lėšų sumomis. Galbūt laidavimo asmeniniu turtu ir nepavyks išvengti, tačiau derinant laidavimo sutarties nuostatas, taip pat galima išsiderėti sau naudingesnes sąlygas.
Paskolų sutartyse apskritai yra daugybė niuansų, kurių teisinio išsilavinimo neturintis žmogus paprasčiausiai negali aprėpti ir į juos įsigilinti. Tarkim, iš pirmo žvilgsnio lyg ir neskausmingas punktas apie paskolos gavėjo įsipareigojimus nedaryti kažkokių veiksmų, prieš tai neinformavus banko.
Pats veiksmas gali būti absoliučiai nekaltas (pvz., įstatinio kapitalo padidinimas, įmonės reorganizacija, papildomo turto įsigijimas ar jo pardavimas), tačiau jei pagal paskolos sutartį techniškai šiems veiksmams privalote gauti banko sutikimą, to nepadarius, kils problemų.
Pažeidus tokias nuostatas, bankas įgis teisę vienašališkai keisti paskolos sąlygas: didinti palūkanas, skirti baudą ir t.t. To išvengti galima labai paprastai: pavyzdžiui, jei tikrai žinote, kad ateityje didinsite įmonės įstatinį kapitalą, paprašykite, kad į sutartį būtų įtrauktas punktas, jog šiam veiksmui nereikės gauti atskiro banko sutikimo.
Arba, tarkime, jau dabar žinote, kad kažkada norėsite parduoti įmonei nereikalingą turtą, viršijantį dešimtadalį įstatinio kapitalo. Tokių niuansų finansavimo sutartyse yra daugybė. Advokato dalyvavimas derantis dėl paskolos sąlygų padės juos aptarti iš anksto, užkirs kelią galimiems nemalonumams ateityje, o net jei ir nepavykis išvengti tam tikrų nepalankių nuostatų, žinosite, kaip elgtis tam tikrose situacijose.
Žinoma, visuomet yra tikimybė, kad bankas į derybas nesileis. Tačiau ir jūs savo ruožtu neprivalote pasirašyti sutarties. Galų gale, Lietuvoje veikia ne vienas bankas, o pati banko paskola nėra vienintelis būdas pritraukti verslui reikalingų lėšų.
Alternatyva bankui gali tapti kredito unija. Tiesa, šios įstaigos turi savų niuansų – pavyzdžiui, norint gauti paskolą, reikia tapti jų nariu; be to, šiuo metu kredito unijų finansavimo galimybės ribojamos įstatymais.
Dar vienas, Lietuvoje vis labiau populiarėjantis būdas – privataus kapitalo fondai. Kaip rodo praktika, investuodami pinigus jie yra lankstesni nei bankai ir disponuoja didesnėmis lėšomis nei kredito unijos. Jei tiksliai žinote, ko norite ir galite garantuoti tam tikrą veiklos rezultatą (užtikrinti tam tikrą gražą investuotojui), labai tikėtina, kad reikalingą sumą iš privataus kapitalo fondo pasiskolinsite be problemų.
Dar vienas būdas pritraukti verslui reikalingų lėšų (Lietuvoje kol kas naudojamas labai retai, o užsienyje tai – įprasta veslo praktika) yra bendrovės obligacijų išleidimas. Principas toks pat kaip ir privataus kapitalo fondo atveju, išskyrus patį tarpininką – fondą.
Bendrovė (AB ar UAB) išleidžia obligacijas su tam tikrais įsipareigojimais (dažniausiai – garantija kas mėnesį generuoti konkretaus dydžio investicijos grąžą). Susidomėję fiziniai asmenys perka norimą skaičių obligacijų ir kas mėnesį pasiima pelną. Tuo tarpu jūs, paskolintas lėšas investuodami į verslo plėtrą, galite ne tik mokėti pažadėtą grąžą, bet ir daugiau užsidirbti pats.
Jei turite aiškią savo veiklos viziją ir galite užtikrinti tam tikrą mėnesinę ar metinę gražą investuotojui, šis būdas turėtų būti vienas iš pirmųjų, svarstant galimas papildomų lėšų pritraukimo galimybes.
Privačių asmenų, turinčių atliekamų lėšų ir norinčių jas investuoti, visuomet yra bet kokioje rinkoje. Tad jei turite aiškią savo veiklos viziją ir galite užtikrinti tam tikrą mėnesinę ar metinę gražą investuotojui, šis būdas turėtų būti vienas iš pirmųjų, svarstant galimas papildomų lėšų pritraukimo galimybes.
Atkeiptinas dėmesys į tai, kad neviešas obligacijų platinimas yra ribojamas tam tikrų parametrų: obligacijų emisija negali būti didesnė nei 5 mln. EUR, taip pat ji turi būti siūloma apibrėžtam asmenų ratui. Be to, obligacijų emisija teisiškai yra pakankamai sofistikuotas procesas, kurio metu turi būti maksimaliai apsaugoti tiek kreditorių, tiek obligacijų leidėjo (emitento) interesai, todėl iš abiejų pusių advokato dalyvavimas yra reikalingas.
Jeigu jūsų verslo idėja yra patraukli, aktuali ir tenkinanti rinkoje esančią paklausą, pritraukti jos vystymui reikalingų lėšų neturėtų būti sunku. Kad ir kokį būdą pasirinksite, svarbu apgalvoti visas įmanomas detales ir pasverti savo galimybes.
Advokato pagalba padės įsitikinti, kad nieko svarbaus nepražiūrėjote ir leis pradėti verslą žinant, kad galimi ateities nemalonumai likviduoti ar bent jau sumažinti iki minimumo. Nekalbant jau apie tai, kad advokato dalyvavimas finansuotojui labai aiškiai rodo, kad jūs į savo verslą žiūrite rimtai.
Kitos savaitės tema – darbuotojai ir santykiai su jais.
Rubriką pristato advokatų kontora „Dominas ir partneriai“
