Panašiose situacijose atsidūrę verslininkai dalijasi gerąja patirtimi apie alternatyvų finansavimą: paskolas verslui teikiančias įmones, skolos fondus, sutelktinio finansavimo platformas, kitus alternatyvius finansuotojus. Tokio tipo pagalbą siūlo ir valstybė – INVEGA sukūrė ir administruoja populiarias alternatyvaus finansavimo priemones: investavo į įvairius rizikos ir privataus kapitalo fondus, iš kurių atliekamos milijoninės investicijos, taip pat verslui siūlo paskolas „Avietė“ ir „Alternatyva“, kurios yra teikiamos per partnerius.
Šias paskolas teikiančių bendrovių atstovai pažymi, jog toks alternatyvus finansavimas ypač patrauklus jaunam, mažam ir socialiniam verslui.
Padėjo išgyventi karantiną
Kartvelų virtuvės patiekalais vilniečius ir miesto svečius džiuginantis restoranas „Sakartvelo maistas“ įkurtas 2020 m. pavasarį. Kaip liūdnai pajuokauja jo direktorė Daiva Narbutienė – pačiu „tinkamiausiu“ metu, vos prasidėjus pandemijai. Išpildyti svajonę ir atidaryti maitinimo įstaigą jai pavyko pasinaudojus alternatyviu finansavimu. Jaunas verslas kreipėsi į vieną iš sutelktinio finansavimo platformų operatorių ir gavo 4 tūkst. eurų paskolą. Baigus ją išmokėti bendrovė kreipėsi dėl dar vienos – 6 tūkst. eurų vertės paskola šįkart buvo suteikta pagal INVEGOS priemonę „Avietė“.
„Juokingos tos mūsų sumos, tačiau buvo be galo reikalingos būtent tuo metu. Gauti pinigų iš bankų nepavyko – atsitrenkėme kaip į sieną, net mažesni bankai nenorėjo duoti. Iš dalies juos suprantu – restoranų verslas rizikingas, o dar pandemija. Pati esu daug metų dirbusi viename iš Lietuvoje veikiančių bankų, todėl žinau, jog su jaunais verslais niekas nenori turėti reikalų“, – teigė D.Narbutienė.
Tačiau būtent mažiems ir jauniems verslams labai svarbu turėti galimybę pasiskolinti greitai. O sutelktinio finansavimo platformos ir jų siūlomos alternatyvaus finansavimo galimybės tai ir suteikia.
„Nepaisant visų karantinų, mes dirbome. Turėjome vieną tikslą – neužsidaryti, kad žmonės mūsų nepamirštų. Gauta finansinė pagalba tam padėjo – galėjome išgyventi sunkiausią laiką, kai ruošėme maistą tik išsinešimui“, – prisiminė verslininkė.
Galėjo ne tik „užlopyti“ skyles, bet ir plėstis
Kad ne tik standartinė banko paskola ar valstybės subsidija leidžia išspręsti įvairias kasdienes problemas ir planuotis ateitį įsitikino Vilniuje veikiančios viešosios įstaigos „Lauko darželis“ įkūrėjas Žilvinas Karpis. Socialinį verslą – privačią mokyklą – turintis vyras pasakojo ne vieną kartą pasinaudojęs alternatyvia pagalba verslui. Paskutinė paskola, gauta pernai pagal INVEGOS priemonę „Alternatyva“, buvo skirta darželio plėtrai – įkurtos papildomos grupės.
„Apie „Alternatyvos“ paskolas sužinojau iš pažįstamų, kurie jau buvo naudojęsi ir rekomendavo, kaip efektyvų būdą gauti pinigų, kai jų reikia čia ir dabar. Kai jau ir pats turiu patirties, galiu patvirtinti, kad tai tikrai labai patogus ir greitas kelias socialiniams verslams, kurių dažnas yra viešoji įstaiga, kaip kad mes, „užlopyti skyles“ ir ištverti sunkiausius momentus, o atsigavus plėstis“, – patirtimi pasidalijo Ž.Karpis.
Pašnekovo teigimu, be kitų privalumų, jis išskyrė ir integruotus nuotolinius sprendimus. „Visus dokumentus buvo galima pateikti nuotoliniu būdu, pasirašyti mobiliuoju parašu, pats procesas (nuo pridavimo iki pinigų atsiradimo sąskaitoje) užtruko ne ilgiau kaip kelios paros. Tai didžiulis patogumas, kai dirbi sau ir neturi prabangos daug laiko skirti ne tiesioginei veiklai“, – tikino darželio įkūrėjas.
Viena iš pagalbų – finansavimas faktoringo būdu
Alternatyvūs finansuotojai teikia finansavimą daugybe formų: verslo paskolas, kredito linijas ir kt. Vienas iš tokių būdų – finansavimas faktoringu. Pasak Justo Šaltinio, bendrovės „Factris LT1“ direktoriaus, į faktoringo paslaugą įeina visas papildomų paslaugų paketas: faktoringo sandorio rizikos vertinimas, kliento užsakovų finansinės būklės monitoringas, gautinų sumų ir skolų administravimas, o papildomai apdraudus gautinas sumas – ir prekinio kredito draudimas su 100 proc. išieškojimu, jei užsakovas (pirkėjas) tampa nemokus.
„Faktoringo teikėjas, pavyzdžiui, mūsų finansų įstaiga, „nuperka“ įmonės sąskaitas, kurias su 30–120 d. atidėjimu ji išrašo kitoms įmonėms. Taip įmonei suteikiama apyvartinių lėšų greičiau, nei kad sąskaitą apmokėtų pirkėjas. Pavyzdžiui, jei sutartyje numatyta, kad pirkėjas sąskaitą pardavėjui už suteiktas prekes ar paslaugas apmokės per 60 d., tai faktoringo teikėjas savo klientams tokias sąskaitas paprastai apmoka per 1 darbo dieną. Taip operatyviai lėšas gavusi įmonė-pardavėja jas gali tuoj pat įdarbinti: įsigyti reikalingų žaliavų kitiems gaminiams gaminti, atnaujinti įrangą, padengti kasdienes išlaidas ir t. t. O vėliau pagal sutartą atidėjimo terminą įmonės užsakovai-pirkėjai sąskaitą apmoka faktoringo teikėjui“, – pasakojo J.Šaltinis.
Anot „Factris LT1“ vadovo, alternatyvus finansavimas ypač aktuali pagalba smulkiajam ar vidutiniam, ypač sparčiai augančiam, dirbančiam su stipriais užsakovais, verslui. Tokiam jaunam ir bent 6–12 mėnesių veiklos istorijos neturinčiam verslui beveik nėra galimybių gauti finansavimą iš tradicinių šaltinių, pavyzdžiui, bankų.
„Būna ir išskirtinių, ypatingų atvejų, kai ką tik pradėjusi veiklą ir rezultatų, kuriais gali pasigirti, dar neturinti įmonė gali pasinaudoti faktoringu, nes turi stiprius partnerius-užsakovus, kurie sumažina sandorio rizikos galimybę. Nes faktoringo bendrovei ypač svarbus kliento-pardavėjo partneris, jo verslo istorija ir skaičiai: būtent jis garantuoja sąskaitos apmokėjimą. Todėl net labai jauniems verslams, kurie turi ekonomiškai stiprius savo paslaugų ar prekių pirkėjus, faktoringas sudaro galimybę gauti lėšų“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Faktoringo bendrovei ypač svarbus kliento-pardavėjo partneris, jo verslo istorija ir skaičiai.
Anot pašnekovo, norint pasinaudoti faktoringo paslauga pirmiausia reikia įsivertinti poreikius, pasiruošti naujausias finansines ataskaitas bei informaciją apie vieną ar kelis pirkėjus, su kuriais įmonė dirba ir kurių sąskaitoms finansuoti nori panaudoti faktoringo
Sutelktinis finansavimas – dar vienas kelias išlikti, plėstis
„Lietuvoje smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) sudaro daugumą visų įregistruotų įmonių bei sukuria didelę dalį mūsų bendro vidaus produkto. Nepaisant to, verslams itin sudėtinga gauti reikiamą finansavimą ir vien euro zonoje skaičiuojamas 400 milijardų eurų trūkumas SVV finansuoti“, – pažymi „Finbee Verslui“ direktorius Tomas Mačiulaitis. Ši bendrovė – viena iš tarpininkų, padedančių įmonėms gauti reikalingą pagalbą iš sutelktinio finansavimo platformų.
Suprasti akimirksniu
- Sutelktinis finansavimas yra alternatyvus būdas verslui gauti finansavimą. Per sutelktinio finansavimo platformas (SFP) galima investuoti į jose viešai paskelbtus įvairius verslo projektus.
- SFP valdo sutelktinio finansavimo platformų operatoriai (SFPO). Lietuvoje šiuo metu jų yra 18.
- Operatorių veiklą prižiūri Lietuvos bankas Sutelktinio finansavimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvoje vykdyti veiklą gali tik į Viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą įtraukti SFPO.
- Svarbiausia sutelktinio finansavimo paskirtis – pritraukti lėšų verslo projektams, t. y. gauti paskolų, parduoti išleistus vertybinius popierius.
- Svarbu žinoti, kad finansuojamas projektas turi turėti parengtą finansavimo planą, o surinktos lėšos negali būti naudojamos vartojimo poreikiams tenkinti.
- Taip pat būtina žinoti, jog sutelktiniu finansavimu nelaikoma veikla, skirta labdarai ir (arba) paramai gauti. Daugiau informacijos apie tai galima rasti ČIA.
Anot pašnekovo, Lietuvoje susiklostė nedėkinga situacija, kur keli didieji bankai sudaro didžiąją dalį rinkos ir pagal bankų koncentracijos rodiklį mūsų šalis atrodo prastai lyginant su kitomis ES šalimis. „Dėl mažos konkurencijos, Lietuvoje veikiančių bankų rizikos apetitas yra itin mažas ir dauguma finansavimo paraiškas teikiančių SVV sulaukia neigiamo atsakymo“, – nurodė jis.
Sutelktinio finansavimo platformos ir jose suteikiamos paskolos ypač naudingos verslams, kuriems reikia papildomos injekcijos pinigų srautams suvaldyti ar pasinaudoti naujomis galimybėms: plėsti paslaugas, produkciją, pritraukti naujus klientus ar žengti į naujas rinkas. Investavimas į projektus yra paprastas: prisiregistravus prie sutelktinio finansavimo operatoriaus platformos galima investuoti į pavienes paskolas arba suformuoti portfelį pagal pasirinktus kriterijus, į kurį investuojama automatiškai. Pastarasis variantas itin patogus, kadangi nereikia prisijungti prie platformos kiekvieną kartą kai norite investuoti į naują paskolą.
Sutelktinio finansavimo platformos operatorius atsakingas už visą finansavimo ciklą: nuo reikiamų dokumentų surinkimo, iki paraiškos analizės, pinigų išmokėjimo ir darbo su paskolas grąžinti vėluojančiais verslais.
„Gavę paskolos paraišką mes įvertiname du aspektus: kokią sumą verslas gali sau leisti pasiskolinti bei kiek rizikinga yra paskola. Tai atliekame naudodami hibridinį procesą: pirma paraišką įvertiname savo sukurtu automatiniu kredito rizikos modeliu, o vėliau papildoma analitikų analize, siekiant objektyviai įvertinti visus verslo aspektus. Nepaisant to, kad tai resursams imlus procesas, svarbu, kad kiekviena į platformą įkelta paskola atitiktų reikalavimus ir nustatytą kredito rizikos lygio balą“, – kalbėjo „Finbee Verslui“ vadovas, atkreipęs dėmesį, kad verslui reikėtų kritiškai įvertinti paslaugų teikėjus.
Valstybė skatina ieškoti įvairių finansavimo šaltinių
Valstybė mato alternatyvaus finansavimo poreikį ir prieš keletą metų pradėjo skatinti alternatyvaus finansavimo rinką Lietuvoje. INVEGA turi dvi sėkmingai veikiančias paskolų priemones „Alternatyva“ ir „Avietė“. Pastaroji priemonė Europos mastu pripažinta sėkmės pavyzdžiu. Jos gerąja praktika naudojamasi kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pasak INVEGOS generalinio direktoriaus pavaduotojos ir Verslo plėtros direktorės Ingos Beiliūnienės, priemonės „Alternatyva“ ir „Avietė“ skirtos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams, kurie negali pasiskolinti iš tradicinių finansuotojų arba kuriems lėšų reikia greitai.
Paskolos „Alternatyva“ atveju, verslininkai gali pasiskolinti savo verslo poreikiams už ne didesnes kaip 7 proc. palūkanas iki 60 mėn. terminui. Finansavimas teikiamas kaip paskola, faktoringas arba finansinė nuoma (lizingas).
Paskolas „Avietė“ įmonės gali gauti apyvartiniam kapitalui finansuoti arba investicijoms. INVEGA skiria iki 40 proc. lėšų arba ne daugiau nei 10 000 Eur, o likusią paskolos sumą finansuoja sutelktinio finansavimo platformų investuotojai.
„Paskolų finansavimas privačių investuotojų ir valstybės lėšomis padeda verslui dar greičiau gauti paskolas rinkos sąlygomis. Be to, įmonės, gavusios paskolas ir pateikusios paraiškas INVEGAI, gali gauti iki 95 proc. palūkanų kompensaciją ir susimažinti palūkanų naštą“, – teigė INVEGA atstovė.
„Alternatyvos“ paskolos yra labai populiarios. Šiuo metu jomis jau pasinaudojo 1318 įmonių, kurioms suteikta paskolų už 106 mln. eurų (valstybės dalis sudaro 101 mln. eurų). „Avietės“ paskolomis pasinaudojo 860 įmonių. Jos gavo 15 mln. eurų finansavimą, kuriame 8 mln. eurų yra valstybės pinigai. Kodėl tokių priemonių reikia? I.Beiliūnienės teigimu, kalbant paprastai – tai būdas verslui vykdyti ar plėsti veiklą kai jis negauna tradicinio bankinio finansavimo.
Rizikos kapitalo priemonės labiau tinka didelį augimo potencialą turinčioms įmonėms, įskaitant startuolius. Startuoliai, kaip ir dauguma pradedančių įmonių, neatitinka finansų įstaigų paskolų suteikimo reikalavimų, nors gali turėti nuostabių verslo idėjų. Rizikos kapitalo fondai investuoja į įmones, kurios nebūtinai dirba pelningai, tačiau dėl savo verslo pobūdžio turi stiprų potencialą augti.
„Sutelktinis finansavimas – paskolos „Avietė “, alternatyvus finansavimas – paskolos „Alternatyva“ ir rizikos kapitalo fondai – tai finansinės priemonės, padedančios verslui, kai jis negauna tradicinio bankinio finansavimo. Alternatyvūs finansuotojai labiau linkę rizikuoti, todėl neretai skolina paprasčiau ir greičiau, tačiau dažniausiai brangiau nei bankai ar kredito unijos, būtent todėl, kad rizika yra didesnė. Tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformos į skolinimo procesą įtraukia ir visuomenę, turinčią laisvų lėšų investuoti. Visa tai leidžia verslo įmonėms lanksčiau ir greičiau pasiskolinti. Vystydama alternatyvaus finansavimo priemones, INVEGA ne tik efektyviai investuoja mokesčių mokėtojų pinigus į vertę kuriančius verslus, bet vysto ir pačią alternatyvaus finansavimo rinką Lietuvoje“, – pabrėžė I.Beiliūnienė.
Sutelktinis finansavimas – paskolos „Avietė “, arba alternatyvus finansavimas – paskolos „Alternatyva“ ir rizikos kapitalo fondai – padeda verslui, kuris negauna tradicinio finansavimo.
Augantį alternatyvaus finansavimo poreikį mato ir bankų sektorius.
Kaip nurodė Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vyr. specialistė Jovita Aleksiūnė, alternatyvus finansavimas daro akivaizdų teigiamą poveikį ekonomikai – nauji finansiniai modeliai sukuria ne tik naujas galimybes smulkiajam ir vidutiniam verslui, bet ir sąlygas efektyvesnei ūkio subjektų konkurencijai, taip prisidėdamas prie ekonomikos augimo ir padėdamas smulkiajam verslui įsitvirtinti atitinkamoje rinkoje.
„Pavyzdžiui, sutelktinis finansavimas taip pat skatina inovacijas, didina visuomenės įsitraukimą į projektų įgyvendinimą, sukuria finansuotojams galimybes investuoti į projektus, kuriuos jie pasirenka patys savo investicijoms, prisideda šviečiant visuomenę, kadangi sudaro sąlygas jos nariams tiesiogiai ir nesudėtingai valdyti savo investicijas“, – sakė J.Aleksiūnė.
„Geronomika“ – tai nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) inicijuotas projektas. Šiemet 20 metų veiklos sukaktį mininti INVEGA kviečia susipažinti su savo teikiama pagalba įvairiems verslams. 15min straipsniuose bus supažindinama su skirtingomis priemonėmis, kurias siūlo INVEGA.
