„Kai nusičiaudi Amerika – suserga visas pasaulis. O kai nusičiaudi Vokietija – suserga visa Europa. Šiuo metu Amerikos ekonominė sveikata yra kaip niekad gera, tačiau Vokietija ne tik čiaudi, bet ir kosėja bei turi kitų ekonominio peršalimo simptomų“, – feisbuke rašo „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak Ž.Maurico, didžiausias Vokietijos galvos skausmas yra tebesitęsianti deindustrializacija. Vokietijos pramonės produkcija yra 12 proc. mažesnė nei 2019 metais. Palyginimui, Lietuvos yra 30 proc. didesnė, Lenkijos – 25 proc. didesnė, o ES vidurkis – 1 proc. didesnis. O šią deindustralizaciją, ekonomisto teigimu, lėmė per didelė energetinė priklausomybė nuo Rusijos ir per didelė ekonominė priklausomybė nuo Kinijos.
Jis prognozuoja, kad prasidėję deindustrializacijos procesai gali tęsis metų metus, o galbūt ir dešimtmečius. Štai automobilių gamintoja „Volkswagen“ paskelbė, kad planuoja uždaryti tris gamyklas Vokietijoje, atleisti tūkstančius darbuotojų bei 10 proc. sumažinti atlyginimus darbuotojams.
„Turint omenyje, kad pramonė yra Vokietijos ekonomikos stuburas – vargu ar artimiausiu metu Vokietijos ekonomika sugebės grįžti į tvaraus augimo kelią. Vokietijos ekonomika šiuo metu tarsi yra skaistykloje, kurioje metų metus turės atgailauti už savo padarytas praeities nuodėmes (draugystę su Rusija ir Kinija) – panašiai kaip Graikija 2009-2014 metais atgailavo verždamasi diržus už pernelyg didelį išlaidavimą praeityje“, – lygina ekonomistas.
Tačiau Vokietiją – didžiausią Europos ekonomiką bei pramonės gigantę – ištikusios ekonominės bėdos palies ir kitas šalis.
Ž.Mauricas įsitikinęs, kad Vokietijos ekonominė stagnacija lėtins ir visos Europos ekonomiką.
„Šiuo metu Pietų Europos šalys kol kas nejaučia Vokietijos ekonomikos sulėtėjimo, nes yra užsiėmusios ES pinigų „įsisavinimu“ (skirtų atsigavimui po COVID-19 pandemijos), o taip pat džiaugiasi rekordiniais turistų srautais, kuriuos lėmė taip vadinamos „keršto kelionės“ (panaikinus pandeminius ribojimus turistai plūstelėjo į Pietų Europos šalis). Tačiau nuslūgus ES pinigų upėms „bunga bunga“ vakarėliai baigsis... O Prancūzijai, kuri yra antra didžiausia Europos ekonomika, teks veržtis diržus, siekiant sumažinti net iki 6 proc. nuo BVP išsipūtusį biudžeto deficitą“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.
Pasak jo, šiame kontekste Lietuvai būtų tikslinga „pasilikti šiek tiek lašinių galimai ateisiančiai Europos ekonominei žiemai“ ir per daug neatpalaiduoti diržų, nes, pavyzdžiui, suplanuotas 2025 metų 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitas nepalieka jokios fiskalinės erdvės Lietuvai.