Mąstome ne apie kainą, o apie mėnesio įmoką
Dar 2004 metais JAV skola buvo 7,4 trln. dolerių. Per 10 metų ji išaugo daugiau nei dvigubai. „Forbes“ apžvalgininkas Mike'as Pattonas rašo, kad galimybė skolintis privertė kitaip mąstyti – pavyzdžiui, galvojame, ne kiek kainuoja butas ar automobilis, o kokia yra mėnesio įmoka.
Kol kas valstybės atideda skolos problemos sprendimą ateičiai refinansuodamos skolas – skolas dengia naujomis paskolomis.
Be to, pabrėžia jis, galimybė skolintis lėmė ekonomikos augimo bumus devintajame, dešimtajame dešimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje. Taigi, didėjant skolai, augo ir žmonių gyvenimo standartai.
Daugiausia JAV paskolinusi valstybė yra Kinija – per 1,26 trln. dolerių. Antra pagal dydį – Japonija, (1,215 trln. dolerių). Iš žemiau pateikiamos lentelės matyti, kad vasarį Japonija buvo aplenkusi Kiniją.
Kol kas valstybės atideda skolos problemos sprendimą ateičiai refinansuodamos skolas – skolas dengia naujomis paskolomis.
„Nemaža dalis valstybių tų skolų niekada nesugebės grąžinti“, – 15min.lt sakė „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Istorijoje yra nemažai pavyzdžių, kaip valstybės susidorodavo su didelėmis skolomis. Faktas, kad didžiuliai įsiskolinimai niekada taip ir nebuvo grąžinti.
Prasiskolinusi Graikija
Viena iš priežasčių, kodėl pastaruoju metu apie skolas yra kalbama tiek daug, yra ant bedugnės krašto atsidūrusi Graikija. Jos, kaip ir kitų prasiskolinusių valstybių, skola yra ir kitų problema. O ypač Vokietijos.
Pastarąjį kartą euro grupė dėl Graikijos posėdžiavo praėjusį ketvirtadienį. Nors šios derybos vadintos lemiamomis, jokio sprendimo taip ir nepavyko priimti. Europos pareigūnų tonas buvo kaip niekad griežtas. TVF vadovė Christine Lagarde sakė: „Tam, kad vyktų derybos, kambaryje turi būti suaugusiųjų.“ Nepaisant to, Europa nepasidavė – dar kartą sės prie derybų stalo.
SKAITYKITE DAUGIAU APIE NAUJAUSIAS „LEMIAMAS“ DERYBAS: Ch.Lagarde šėrė Graikijai: susitarimui reikia, kad kambaryje būtų suaugusiųjų
Prancūzijos finansų ministras aiškino, kad Graikijos pasitraukimą iš euro zonos Europa išgyventų. Tačiau to vis tiek bus siekiama išvengti. Didžiąją dalį Graikijos skolų sudaro įsiskolinimai užsienio subjektams.
Metų pradžioje Graikijos skola siekė 323 mlrd. eurų. Vokietija yra paskolinusi 56 mlrd. eurų, Prancūzija – 42 mlrd. eurų, Italija – 37 mlrd. eurų, kitos euro zonos valstybės – 34 mlrd. eurų, TVF – 32 mlrd. eurų ir t.t.
