Istorijos pamokos
Vyriausybių bandymus išspręsti skolų problemas per pastaruosius 200 metų yra tyrę profesoriai Carmen Reinhart, Vincentas Reinhartas ir Kennethas S. Rogoffas.
Kai ekonomika auga, skolai toliau nedidėjant, ji sudaro vis mažesnį procentą BVP. Jų teigimu, ideali problemos sprendimo strategija yra stiprus ekonomikos augimas, kurį pasiekti, žinia, yra sunku. Profesoriai pateikia ir ortodoksinių sprendimo variantų, kai vyriausybės, skatindamos ekonomiką, didino viešąsias išlaidas, arba priešingai – kėlė mokesčius ir mažino išlaidas, arba kombinavo šiuos instrumentus tarpusavyje.
Tačiau 70 skolos atvejų tarp 22 išsivysčiusių valstybių nuo 1800 iki 2014 m. analizavę mokslininkai labiau pasitiki heterodoksiniais metodais. Tarp tokių – dalinis bankrotas arba skolos restruktūrizavimas, ypač užsienio skolos.
Po Pirmojo pasaulinio karo visa Europa, išskyrus Suomiją, tą padarė su savo skola JAV – tarp tą padariusių valstybių buvo Prancūzija, Vokietija, Italija, Didžioji Britanija.
Tą, tik su savo vidaus skola, padarė ir JAV. Didžiosios depresijos metu prezidentas Franklinas Rooseveltas privertė visą žmonių laikytą auksą mainyti su vyriausybe nustatytu kursu. Be to, ilgainiui peržiūrėtos visos sutartys, paremtos auksu. Skola taip pat nyko dėl infliacijos, nors ji nebuvo suplanuota.
Su skolomis kovoti padeda ir taktika, vadinama finansine represija. Tokiu atveju palūkanų normos tampa neigiamomis. Tai reiškia, kad JAV skolintojai galiausiai sutinka su tokiomis palūkanomis, kurios yra mažesnės už infliaciją, kitaip tariant, suteikia paskolas JAV kaip itin nerizikingai skolininkei.
Kodėl jie sutinka su tokiomis sąlygomis? Tai yra naudinga turtuoliams, kuriems tokių obligacijų laikymas yra apsauga nuo didžiulių nuostolių. Profesoriai rašo, kad užsienio valstybė taip pat perka tokius „nerizikingus“ vertybinius popierius, kad jų valiuta nenuvertėtų dolerio atžvilgiu.
Per Pirmąjį pasaulinį karą šalys labai įsiskolino ir, matydamos, kad ta našta labai sunkiai slegia pečius, pradėjo spausdinti pinigus, ir tie spausdinti pinigai užkišo tą skolą, – pasakojo Ž.Mauricas.
„Kodėl niekas dabar nepanikuoja, kad JAV, Japonija, Didžioji Britanija turi didelę skolą? Tos šalys gali bet kada prispausdinti pinigų ir supirkti savo obligacijas. Vyriausybės obligacijas superka centrinis bankas, jeigu niekas kitas neperka. Tą, beje, ir daro dabar Japonija. Iš dalies tą daro Jungtinė Karalystė, Europos centrinis bankas – perka visų šalių obligacijas, išskyrus Graikijos ir Kipro“, – Ž.Mauricas pasakojo apie 2 pagrindinius skolos problemos sprendimo būdus.
Vienas jų – aukščiau jau aprašytas istorijoje išbandytas būdas sukelti infliaciją.
„Per Pirmąjį pasaulinį karą šalys labai įsiskolino ir, matydamos, kad ta našta labai sunkiai slegia pečius, pradėjo spausdinti pinigus, ir tie spausdinti pinigai užkišo tą skolą. Tai šiek tiek yra ir dabar daroma – tai yra vienas būdas skoloms grąžinti. Graikija taip ir grąžindavo skolas, kol įstojo į euro zoną. Kai tik skola pasiekdavo didesnį lygį, jie prispausdindavo pinigų, tada pašokdavo infliacija, kartu pakildavo ir ekonomika, o skola nominalia reikšme likdavo tokia pati. Taigi ją grąžinti būdavo ganėtinai paprasta“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Kitas būdas – bankrotas.
