Kaimanų salos – verslo skėrių prieglobstis

Siaučiant finansinėms audroms Kaimanų salos – pasaulio verslo skėrių prieglobstis – ramiai šildosi saulutėje, nors šis neapmokestinamų banko operacijų centras – vienas iš kilusios krizės kaltininkų. Tik dėl to nei salos gyventojų, nei jų svečių sąžinė negraužia.
Dangoraižiai
Dangoraižiai / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Kaimanų salos, turinčios 48 000 gyventojų, 500 bankų ir 1 kino teatrą, tikra mokesčių oazė, kurios BVP (Bendras vidaus produktas) – beveik 2 trilijonai dolerių.

Nuo pietinio Kubos krašto į Hondūro įlanką nusitęsusios Kaimanų salos viena į kitą panašios tuo, kad į ten suplaukia labai daug pinigų, kurių niekas nemato.

Nuo mokesčių atleistos salos

Bet kuris Kaimanų prieplaukos žvejys gali papasakoti, kaip vieną 1788 metų lapkričio naktį tūžmingas šiaurės rytų vėjas užnešė dešimties britų prekybos laivų flotilę ant rifo. Visą krovinį ir įgulas Kaimanų gyventojai saugiai perkėlė į krantą, todėl atsidėkodamas karalius Williamas IV atleido salas nuo mokesčių. Kaimanuose iki šiol nėra pajamų, turto, pelno, transakcijų ir paveldėjimo mokesčių. Kaimanuose bruto reiškia neto. Kadangi nėra mokesčių, nėra ir mokesčių vengimo įstatymo, kurį galima pažeisti. „Kaimanų salos greičiausiai turi ryšių su visuomene problemų. Mes tai vadiname „Grishamo faktoriumi““ (Johnas Grishamas – bestselerio „Firma“, kurio herojų vaidinantis Tomas Cruise'as nutūpė neapmokestinamų bankų rojuje, autorius – red.). Džordžtaune (Kaimanų sostinė – red.) sandorius sudarinėja po saulės akiniais ir priklijuota barzda veidą slepiantys verteivos, deponuojantys lagaminą grynųjų. Mes iš tiesų esame aukšto lygio finansinis centras ir siūlome investuotojams paslaugas mokesčių atžvilgiu neutralioje, stabilioje ir aukštus teisės standartus atitinkančioje aplinkoje. Didžiausi bankai iš čia valdo privačius investicinius fondus, čia nuomojami laivai ir lėktuvai“, – sako Kaimanų salų finansinių paslaugų teikėjų asociacijos atstovas Eduardo Angelo Silva.

Kaimanų advokatų kontorose galioja pagrindinis Londono principas: geras advokatas nesiginčija, bet žino įstatymų spragas. Vyriausybė finansuojama tik iš 20 proc. importo mokesčių ir iš rinkliavų, kurias turi mokėti šiose rojaus struktūrose panorę įsikurti užsieniečiai. Sumokėjus maždaug 1000 Kaimanų dolerių įsteigiama atleista nuo mokesčių bendrovė, į kurios sąskaitą galima pervesti turtus vertybiniais popieriais ar pan. Jų savininkai ir jų paveldėtojai kredito kortelėmis pasiima pinigų būdami bet kurioje pasaulio vietoje. Indėlių paslaptis garantuojama. Visame pasaulyje veikiančius apsukrius verslininkus mokesčių klausimais konsultuoja keturios firmos („PricewaterhouseCoopers“, „Deloitte Touche Tohmatsu“, KPMG ir „Ernst & Young“), įsikūrusios šiuolaikiniuose Džordžtauno dangoraižiuose. Jų teisininkai puikiai išmano pinigų plovimą kontroliuojančius įstatymus.

Kaimanų salose yra 43 iš 50 didžiausių pasaulio bankų būstinės. Kai kurie tuo didžiuojasi, kai kurie jaučiasi nejaukiai, bet visi reklamuojasi.

Finansų „juodosios skylės“

Ne visi pritaria Kaimanų neapmokestinamų firmų veiklai. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos finansų ministras Peeras Steinbrueckas salos bankininkus vadina piratais, dėvinčiais kostiumus ir tuštinančiais sąžiningų indėlininkų ir finansininkų kišenes. Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas Kaimanų salas lygino su vėžiu.

Europai senstant tolerancija mokesčių vengiantiesiems mažėja, nes garbingi ir dori piliečiai turi mokėti vis didesnius mokesčius. „Argi normalu, kad bankas, kuriam mes garantuojame kreditus ar suteikiame valstybines paskolas darbuojasi mokesčių oazėje? Atsakau – ne“, – neseniai piktinosi N.Sarkozy. Jam pritaria ir Prancūzijos premjeras Francois Fillonas, manantis, kad „juodųjų skylių“, t. y. neapmokestinamų centrų, neturi būti. Apie šias „juodąsias skyles“ ir kaip jas panaikinti buvo diskutuojama ir 20 pasaulio valstybių vadovų susitikime Vašingtone.

Tarptautinis tinklas „Tax Justice“, propaguojantis finansų skaidrumą ir nepritariantis slaptumui, paskelbė, kad 2005 metais beveik 40 pasaulio mokesčių oazių gulintis asmeninis turtas sudarė 11,5 trilijonų JAV dolerių (5 kartus daugiau nei pasaulio naftos apyvarta). Bostone įsikūrusi pasaulinė verslo konsultavimo firma „Consulting Group“ neapmokestinamuose bankuose laiko beveik 6 trilijonus dolerių. Darant prielaidą, kad pinigai duoda 5 proc. palūkanų, neapmokestinamo turto savininkai gautų 300 mlrd. dolerių pelno per metus!

Grishamo faktorių“ dar sustiprina faktas, kad kelios sensacingiausios finansinės aferos bent iš dalies buvo atliktos Kaimanų salose. Milijardai italų koncerno „Parmalat“ rezervų paslėpti kažkur Kaimanuose. Šis aštuntasis pagal dydį Italijos maisto pramonės milžinas, gaminęs itin mėgstamus pieno produktus, sausainius ir gėrimus, bankrutavo, o jo steigėjas Calisto Tanzi bei dar 9 vadovai apkaltinti sukčiavimu ir kalėjime laukia nuosprendžio. Tik jų pinigų, žinoma, niekas neras.

Amerikos energetikos milžinas „Enron“ naudojo 600 užmaskuotų kompanijų savo balanso triukams. Kelios tikslinės tarptautinių bankų kreditais prekiaujančios bendrovės, pastūmėjusiais pasaulį prie bedugnės krašto, taip pat veikia salose. Visų adresas toks pats: pašto dėžutė Džordžtaune. Vasarį pasklidus žiniai, kad parduodama Saddamo Husseino 82 metrų ilgio jachta „Ocean Breeze, tuometis jos savininkas prisidengė firmos „Sudeley Ltd.“, registruotos Džordžtaune pašto dėžute.

Cindy Scotland, Kaimanų salų valiutos administracijos (Cayman Islands Monetary Authority arba CIMA), neva Centrinio Kaimanų salų banko, vykdančioji direktorė. Jos parašas puošia kiekvieną Kaimanų dolerio banknotą ties karalienės Elžbietos II atvaizdu. CIMA dirba 125 žmonės, jos biudžetą sudaro 15 mln. JAV dolerių. Įstatuose nurodyta, kad neleidžiama imtis jokių priemonių be išankstinio susitarimo su „privačiu sektoriumi“. Trys ketvirtadaliai visų privačių investicinių fondų registruota Kaimanų salose ir C.Scotland atsako už jų kontrolę. „Firmos naudojasi savo šalies mokesčių įstatymų spragomis. Taip jos sutaupo pinigų, dirba efektyviau ir yra konkurencingesnės, todėl sukuria darbo vietų“, – mano direktorė.

Piratų ir nuotykių ieškotojų palikuonys

Kaimanų salos tebėra Didžiosios Britanijos kolonija, todėl kiekvieną įstatymą būtina iš anksto pateikti Jos Didenybės gubernatoriui. Kiekviename salos vyriausybės kabinete kabo karalienės portretas. 1503 metų gegužės 10 dieną, kai į Kaimanus atplaukė Kolumbas, čia gyveno tik vėžliai ir driežai. Dabartiniai Kaimanų gyventojai – tai piratų, dezertyrų, sudužusių laivų plėšikų ir kitų laimės ieškotojų palikuonys.

Kaimanų salose niekas nesikeičia. Savaime suprantama, nė vienas fondo savininkas salose negyvena. Džordžtaunas – savotiškas „antrasis pasaulis“, kur interneto erdvėje susitinka tikrieji šešėliniai veikėjai. Elektroniniu paštu ar mobiliuoju telefonu jie duoda nurodymus savo atstovams salose, nes skaitmeniniame pasaulyje, kuriame keliauja milijardai, pačiam dalyvauti nereikia. Jie atskrenda į salas nebent tam, kad savo vaikams parodytų žmonių nebijančių rajų būrius Kaimanų įlankose.

Būtent todėl siūloma didinti mokesčius bendrovėms, turinčioms filialų mokesčių oazėse, kad nebūtų noro bėgti į Kaimanus. Toks žingsnis įsiutintų verslininkus.

Bankų centras

Kaimanų salose yra 43 iš 50 didžiausių pasaulio bankų būstinės. Kai kurie tuo didžiuojasi, kai kurie jaučiasi nejaukiai, bet visi reklamuojasi. Rimti bankai, pavyzdžiui, britų HSBC, savo tinklalapyje giriasi neapmokestinamosiomis banko sąskaitomis ir žada per 8 minutes“ atidaryti neapmokestinamą sąskaitą, kad ir Urugvajuje. Džordžtaune neseniai atidarytas vidutinio oro uosto terminalo dydžio HSBC filialas.

Seniausiai salose dirbantis advokatas Paulas Harrisas tai aiškina taip: „Holdingo firmos moka mokesčius tėvynėje, todėl vadovybė ieško būstinės ten, kur nereikėtų už tai papildomai mokėti mokesčių.“ Registruoti Kaimanuose Vokietijos bankai jaučiasi nejaukiai, dėl to Dresdeno banko AB filialas Lotynų Amerikoje jau uždarė savo būstinę salose. „Commerzbank“ atstovauja kolegos iš Kanados. Kaimanuose veikia tik „Deutsche Bank“.

Didžiausia apgavystė

Net 18 857 Kaimanuose registruotų bendrovių adresas: Džordžtaunas, South Church gatvė 135. JAV senatas, svarstydamas finansinės krizės padarinius, vos tik išgirdo apie šį pastatą ir tūkstančius jame įsikūrusių firmų, tuoj pat nusiuntė komisiją. Arba tai didžiausias pasaulyje pastatas, arba didžiausia mokesčių apgavystė“, – 2007 metais aiškino tuometis senatorius Barakas Obama.

Komisija rado tik segtuvų prikrautas lentynas erdviuose kabinetuose. Juose – 18 857 firmų dokumentai, tiksliau pora dešimčių lapų, kuriuose surašyta stebėtojų tarybos sudėtis, kapitalo struktūra, įmonės tikslai, taip pat įdėti posėdžių protokolai. Iš 323 pastate dirbančių žmonių – 104 advokatai. Visa tai išsiaiškinę senatoriai ataskaitoje padarė išvadą, kad Kaimanai – tai vieta „pilkosioms JAV mokesčių teisės sritims išnaudoti ir JAV mokesčių mokėjimo pareigai sumažinti“. Ataskaitoje taip pat rašoma, kad Kaimanų salos „ir toliau bus patraukli vieta asmenims, ketinantiems imtis nelegalios veiklos“.

Kiek kitaip mano ilgus metus pastate dirbantis advokatas Timothy Ridley. „Kodėl čia steigiasi firmos ir perkeliami privatūs investiciniai fondai? Ogi todėl, kad niekur kitur nerasite tiek informacijos apie privačių investicinių fondų steigimą, kiek Džordžtaune“, – sako jis, pridurdamas, kad Kaimanuose verslininkams lengviau, nes nereikia mokėti transakcijų mokesčių, o teismai dirba pagal anglosaksiškus standartus, tik greičiau, t. y. „veiksmingai ir garbingai“. Kaimanuose nėra ir korupcijos, nes salos – tikras pasaulio ekonomikos ventilis. Jei jo nebūtų, didžiosios bendrovės po truputį trauktųsi iš šalių, reikalaujančių mokėti didelius mokesčius.

Būtent todėl siūloma didinti mokesčius bendrovėms, turinčioms filialų mokesčių oazėse, kad nebūtų noro bėgti į Kaimanus. Toks žingsnis įsiutintų verslininkus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis