„Vertinant matematiškai, mes pradėsime matyti nebe 22-23 proc. siekiančią infliaciją, bet mažesnius skaičius, kadangi skaičiuosime nuo aukštesnės bazės – tokiu pat metu praėjusiais metais kainos jau buvo pakilusios. Bet infliacija turi tendenciją didėti dar ir dėl to, kad brangsta kaštai, tame tarpe ir bankų paslaugos.
Tuo tarpu su energetika mes, kol kas, nieko neišsprendėme ir tik Kinijos apribojimai smukdo energetinius kaštus. Bet kai situacija pasikeis ten, energetikos deficitas Europos Sąjungoje grįš aukštomis kainomis ir, iš principo, nematau tendencijų, jog ta suirutė, kuri yra dabar, keistųsi.
Vienintelis dalykas, kuris gali stabdyti kainų kilimą, tai vartojimo mažėjimas, kai vartotojas atėjęs į parduotuvę sakys, kad už tokią kainą aš nepirksiu, arba pirksiu kažką pigesnio, o gal atidėsiu pirkimus. Tokias nuotaikas jau imame pastebėti“, – ekonominę situaciją komentavo pricer.lt vadovas.
Primename, jog spalio mėnesio išankstinė metinė infliacija Lietuvoje siekė 22 proc. ir lyginant su rugsėju sumažėjo 0.5 proc. Tai pirmasis infliacijos sumažėjimas nuo 2021 m. sausio mėnesio.
Statistikos departamentas skelbia, kad daugiausia įtakos infliacijai turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
