Prieš 15 metų dalijantis įspūdžiais aplankius Vakarų Europos šalis mėgstamiausia lietuvių tema buvo kainos. Pasakojimai apie sumuštinį oro uosto kavinėje už tuometinius 24 litus (7 eurus) ar kavos puodelį miesto centre už 10 litų (3 eurus) garantuodavo daugiausia klausytojų reakcijų ir nuostabos.
Per šį laikotarpį Lietuvoje sparčiai augus ir atlyginimams, ir kainoms, dabar panašiomis istorijomis nustebinti pašnekovus gali nebent sugrįžęs iš Norvegijos ar Šveicarijos, o pokalbio ašis pasikreipė priešinga linkme: kas kainavo pigiau.
Lietuvai šiemet atsidūrus didžiausią infliaciją pasiekusių šalių trejetuke, pastarasis paslaugų ir prekių sąrašas vis plečiasi, o lietuviai kainų šoko nebepatiria ne tik užsukę į parduotuvę, bet ir restoraną.
Apie kainas ir labiausiai nustebinusius skirtumus 15min pasiteiravo 10-ties iš populiarių atostogų krypčių – Grakijos, Italijos, žemyninės Ispanijos dalies ir Tenerifės salos, Austrijos, taip pat ir Švedijos bei Norvegijos – sugrįžusių lietuvių.
Ispanija: „Tenerifėje kai kas tris kartus pigiau“
Ispanijai priklausančioje Tenerifės saloje tris mėnesius praleidusi ir neseniai į Lietuvą sugrįžusi Lina pastebėjo, kad kainos čia dar labiau išaugo. Pasak jos, Tenerifėje pigiau kainuoja beveik viskas – nuo benzino degalinėse, maisto parduotuvėse iki patiekalų ir gėrimų restoranuose.
„O kai kas Lietuvoje brangiau net tris kartus negu Tenerifėje – pavyzdžiui, vynas, kurį pirkome Tenerifėje už 1,5 euro, čia kainuoja 4,5 euro“, – lygino ji.
Pasak jos, Tenerifėje pigiau kainuoja beveik viskas – nuo benzino degalinėse, maisto parduotuvėse iki patiekalų ir gėrimų restoranuose.
Moteris pasakojo, kad sugrįžusi iš Tenerifės nuėjo į restoraną Vilniuje, kur dviese su vyru per vakarienę išleido 72 eurus.
„Tenerifėje visa tai būtų kainavę iki 35 eurų. O Vilniuje buvome net ne pačioje įdomiausioje vietoje”, – stebėjosi moteris.
Lina lygino, kad jos mėgstamame restorane Tenerifėje, su gyva muzika ir įspūdingais vaizdais į uolas, butelis pigiausio vyno kainuoja 12 eurų, kai Lietuvoje jos aplankytame restorane pigiausio vyno kaina buvo 28 eurai. Sūrio rinkinį ten galima užsisakyti už 8 eurus, Lietuvoje – 14 eurų, didelė porcija deserto Tenerifėje atsieis 6 eurus, Lietuvoje minėtame restorane pora išleido 8 eurus, o porcija buvo nedidelė.
Linai įspūdį paliko ir picų kainos: tarkime, 4 sūrių picos Tenerifėje kainavo nuo 6 iki 9 eurų. „Vietinių pamėgtoje picerijoje – 6 eurai, turistinėje vietoje – 8–9 eurai”, – teigė Lina. Tuo tarpu Lietuvoje tokia pati pica kainuos 9–11 eurų.
Pigesni ir alkoholiniai gėrimai: mažas bokalas alaus minėtame Vilniaus restorane atsiėjo 4,5 euro, Tenerifėje – 1–1,5 euro. O populiarūs alkoholiniai kokteiliai Tenerifėje kainuoja nuo 5 iki 7 eurų, tuo tarpu Vilniaus centre tokie patys– 8–9 eurus.
Parduotuvėje galima rasti įvairių kainų, tačiau nemažai produktų taip pat pigiau. Pavyzdžiui, Lina vardija, kad kilogramas šviežių midijų Tenerifėje kainuoja 4,15 euro, šviežios skumbrės – 2,2 euro, vietinė malta kava – apie 5–6 eurus už kilogramą, o 8 litrai vandens – vos 1 euras.
30 naminių vištų kiaušinių su pristatymu į namus ji rado už 8 eurus, benzinas kainavo 1,35 euro už litrą (Lietuvoje – 1,7 euro), vienas rutuliukas itališkų ledų – 1,8 euro.
Tiesa, žemyninėje Ispanijoje keliavę 15min kalbinti lietuviai tokio didelio kainų skirtumo nepastebėjo, tačiau pigesnių prekių ir paslaugų taip pat rado.
Ne kartą Ispanijoje buvusi Sigita pasakojo, kad šiemet keliaujant po šią šalį kainos parduotuvėse pasirodė labai panašios į Lietuvos, o restoranuose taip pat nekėlė jokio diskomforto – keturių asmenų šeima vidutiniškai praleisdavo 60–70 eurų su gėrimais: panašiai arba tik šiek tiek daugiau nei Lietuvoje.
Gaivieji gėrimai restoranuose kainavo tiek pat arba net pigiau nei Lietuvoje – tarkime, „Coca-Cola“ buteliuko kaina buvo tarp 1,8–2,5 euro, tradicinis ispaniškas patiekalas paelija – nuo 12–16 eurų vienam asmeniui.
Parduotuvėse kur kas pigiau pasirodė žuvys, jūros gėrybės, kumpis, bagetė, panašiai ar šiek tiek pigiau – pieno produktai, brangiau – vaisiai ir daržovės, mėsa.
Tuo tarpu neseniai į Ispaniją persikrausčiusios Violetos pirmas įspūdis buvo, kad parduotuvėse užburia žuvies ir jūros gėrybių skyrius. „Kainos įvairios – yra kas pigiau, kas brangiau, kas vienodai, bet didžiausias skirtumas – kokybė ir skonis. Pavyzdžiui, čia skanūs vaisiai, o jautiena, nors ir brangesnė nei Lietuvoje, tirpsta burnoje, ne „guminė“. Lietuvoje dažnai nusiperki ir nevalgoma, ypač vaisiai, o kaina – net didesnė“, – lygino Violeta.
Pigesnis jai pasirodė ir vynas – tie patys vynai kainavo mažiausiai 5 eurais pigiau nei Lietuvoje. Kainos restoranuose Violetai taip pat pasirodė įvairios, priklausomai nuo jo lygio, tačiau moteris dalijosi, kad neseniai apsilankiusi italų restorane už 2 picas ir 2 alkoholinius kokteilius sumokėjo 30 eurų.
Graikija: „Kainos restoranuose neatrodo didelės“
Vilnietė Giedrė su vyru ir trimis vaikais šiemet atostogavo Graikijos saloje Zakinte.
„Pernai vidurvasarį su šeima atostogavome Kretoje. Palyginti su pernykšte vasara, didžiausias skirtumas, kurį pajutome dar tik planuodami savo atostogas Zakinte, buvo gerokai išaugusios skrydžių ir viešbučių kainos – jos tikrai grįžo į ikipandeminį lygį. Nepalyginamai išaugę ir turistų srautai“, – 15min įspūdžiais dalijosi moteris.
Nepaisant išaugusių kainų šioje Graikijos saloje, užsukus į kavinę ar restoraną, nei maisto, nei gėrimų kainos Giedrei nuostabos nekėlė.
„Eini į bet kurį restoraną vakarienės ir visur stebiesi maisto įvairove ir kaip viskas skanu – tai mums lig šiol teko patirti tik pas graikus. O kainos restoranuose, palyginti su Lietuva, tikrai neatrodo didelės – vakarienei Vilniuje ar Druskininkuose su šeima išleisdavome daugmaž tiek pat. Ledų kainos irgi panašios. Gal tik kava kiek brangesnė Graikijoje nei Lietuvoje“, – pasakojo vilnietė.
„Nors palyginti su atostogomis Palangoje ar Neringoje sunku, neabejoju, kad su viešbučiu, maitinimu ir pramogomis atostogos Graikijos kurortuose gali kainuoti tiek pat, kiek ir Lietuvoje“, – pridūrė pašnekovė.
Zakinto saloje šią vasarą atostogavęs vilnietis Edgaras susidarė įspūdį, kad restoranuose kainos net kiek mažesnės nei Lietuvoje.
„Tarkime, vietinis kepsnys (triušienos) kainuoja apie 12 eurų, sardinės – apie 9 eurus, kalmarai – apie 12 eurų, šviežia žuvis – 14–16 eurų“, – vardijo Edgaras.
Panagrinėjus Giedrės nurodytų kelių restoranų Zakinte meniu matyti, kad kainos išties nestebina. Įvairaus lygio restoranuose keptas šviežias kalmaras kainavo apie 15 eurų, keptas aštuonkojis – 15–18 eurų, keptos didelės krevetės – 15 eurų, kepta žuvis – 13–16 eurų.
Lietuvoje peržiūrėjus kainas keliuose sostinės restoranuose pigiausiai keptą aštuonkojį radome už 17 eurų, tačiau dažnesnės kainos – 20–25 eurai. Brangiausiai šis patiekalas kainavo 30–32 eurus.
Keptos žuvies patiekalų kainos sostinės restoranuose labai svyruoja. Priklausomai nuo žuvies mūsų tikrintuose įvairaus lygio restoranuose patiekalų kaina siekė nuo 11 iki 24 eurų. O štai vidutinio lygio Palangos restoranuose, kuriuos patikrinome, šią vasarą žuvis kainuoja tiek pat, kiek Graikijoje – apie 15 eurų.
Žinoma, Lietuva negali pasigirti jūros gėrybių ar žuvies įvairove, tačiau Graikijos salos restoranuose tiek pat ar net pigiau nei Lietuvoje kainavo ir mėsos patiekalai.
Pavyzdžiui, jautienos didkepsnis – apie 15–16 eurų, kiaulienos kepsnys 11–13 eurų, avienos šonkauliukai – 14–16 eurų, vištienos kepsniai – 9–13 eurų, jautienos mėsainis – 9–11 eurų, makaronai su Bolonijos padažu – iki 8–9,5 euro, įvairios salotos – 6,5–12 eurų.
Kaip matyti iš kelių restoranų meniu, Zakinto saloje Graikijoje yra didelis pasirinkimas pagrindinių patiekalų ir už 9,50–12 eurų.
Lietuvos sostinės restoranuose kainų taip pat yra įvairių – tinklinėse kavinėse ir restoranuose ar ne tokiuose populiariuose rajonuose bus pigiau, tačiau sostinės centre kainos jau nenusileis ne tik Graikijos, bet ir kitų šalių restoranams.
Panagrinėję tiek tinklinių, tiek sostinės centre esančių restoranų kainas pastebėjome, kad jautienos didkepsnis kainuoja nuo 14–27 eurų, nors dažniausiai kaina viršija 20 eurų. Kiaulienos kepsniai Vilniuje prasideda nuo 10–11 eurų, o štai Palangoje restoranuose nenustebins ir 16–19 eurų kainos už tokį patiekalą. Vištienos kepsniai sostinėje kainuoja 10–14 eurų, mėsainį galima įsigyti už 8–13 eurų – tiek sostinėje, tiek Palangoje.
Nors palyginti su atostogomis Palangoje ar Neringoje sunku, neabejoju, kad su viešbučiu, maitinimu ir pramogomis atostogos Graikijos kurortuose gali kainuoti tiek pat, kiek ir Lietuvoje.
Beje, Zakinte, kaip ir Tenerifėje, pigesni ir alkoholiniai kokteiliai – kaina jų siekia apie 7 eurus, kai Vilniaus centre – 8–9 eurus.
Edgaras priduria, kad alus Zakinto baruose kainuoja apie 3,50 euro, kava – 2–2,5 euro. Parduotuvėje vyrui įsiminė, kad vandens kaina priklauso nuo prekinio ženklo, bet už 1,5 litro vietos gamybos vandens sumokėsi 70 centų, pomidorų kaina svyruoja nuo 30 centų už kilogramą iki 2 eurų už kilogramą.
O štai automobilio nuoma parai atsieis 40–60 eurų, pasiplaukiojimo laivais ekskursija – apie 30 eurų už 3 valandas žmogui.
Austrija: „Kainų skirtumas ėmė mažėti Lietuvai įsivedus eurą“
Daiva iš Vilniaus pasakojo pirmą kartą Austriją aplankiusi maždaug prieš 23 metus ir pamėgusi šios šalies istoriją, gamtą, miestus.
„Nuo tada bene kasmet aplankau šią šalį. Visada Austrija atrodė brangi šalis. Kainų skirtumas ėmė mažėti Lietuvai įsivedus eurą. Šiais metais Austrijoje buvau po dvejų pandemijos metų ir man nebesijaučia, kad būtų didelis kainų skirtumas. Parduotuvėse kai kas brangiau, kai kas pigiau. O štai nedidelio miestelio „Spar“ parduotuvėje išvis pasijaučiau kaip Lietuvoje“, – įspūdžiais dalijosi vilnietė.
Ji skaičiavo, kad už nektarinus, abrikosus, vynuoges, itališko ir austriško kumpio, ledų, vandens pirkinių krepšelį sumokėjo 48 eurus. Jos nuomone, Lietuvoje toks krepšelis parduotuvėje būtų kainavęs gal 5–8 eurais pigiau, tačiau produktų kokybė – daug geresnė.
Šiais metais Austrijoje buvau po dvejų pandemijos metų ir man nebesijaučia, kad būtų didelis kainų skirtumas. Parduotuvėse kai kas brangiau, kai kas pigiau.
„Čia parduodamo kumpio atitikmens Lietuvos prekybos centruose nėra – jo galima rasti tik specializuotose parduotuvėlėse, kur parduodami esą gurmaniški produktai, o ten šių kumpių kainos daug didesnės nei Austrijos parduotuvėje. Nekalbant apie vaisių kokybę. Tokių vaisių kokybės prekybos centruose Lietuvoje paprasčiausiai nėra. Užsakinėti galima Lietuvoje iš elektroninių parduotuvių, kur parduodami vaisiai atvežti į Lietuvą tiesiai iš augintojų, bet ir kaina jų didesnė“, – lygino Daiva.
Italija: nustebino kavos kaina
Iš Italijos grįžę vilniečiai 15min pasakojo, kad juos nustebino kavos kaina. Espreso puodelis čia kainavo 1 eurą ar net 80 centų – net ir centrinėse miestų aikštėse.
Tuo tarpu restoranuose didelę žuvies porciją galima rasti ir už 10 eurų.
Nebestebina ir Skandinavija
Kainų šoko nebepatiria ir į Skandinavijos šalis nukeliavę tautiečiai.
„Tai buvo ketvirtas mano kartas Stokholme. Po kainų Lietuvoje, tikrai neišsigandau nei pildamasis degalus, nei valgydamas restorane, nei pirkdamas vyną parduotuvėje. Užgrūdino mus lietuviškos kainos”, – pastebi Švedijoje keliavęs Lukas.
Tai buvo ketvirtas mano kartas Stokholme. Po kainų Lietuvoje, tikrai neišsigandau nei pildamasis degalus, nei valgydamas restorane, nei pirkdamas vyną parduotuvėje. Užgrūdino mus lietuviškos kainos.
Jis teigė, kad restoranuose buvo šiek tiek brangiau nei Lietuvoje, bet visa kita – labai panašu. Tiesa, pigesnių kainų parduotuvėse jis taip pat nematė, bet nakvynė kempinge, jo nuomone, atsiėjo ne brangiau nei Lietuvoje. Jis lygino, kad kempingas pajūryje kainavo 20 eurų – tiek kainavo vieta žmogui, motociklui ir palapinei.
„Nidoje, matyt, panašiai ar daugiau sumokėčiau“, – svarstė Lukas. Iš tiesų, Nidos kempinge nakvynė pašnekovui būtų atsiėjusi 19 eurų.
O iš Norvegijos sugrįžusi Aurelija, paklausta apie kainas, atsakė vienu žodžiu: „Neišgąsdino“.
„Aš tikrai bijojau, dauguma aplink stebėjosi. Bet… tikrai nėra taip baisu, ir kai vakar sau uždaviau klausimą ar galėčiau čia gyventi, tai taip! Nes jei įsivaizduoju, kad čia atlyginimai 2–3 kartus didesni, tai tikrai geras įspūdis“, – lygino Aurelija.
Ji skaičiavo, kad prekybos tinkle kone pusė produktų kainavo lygiai tiek pat, kiek Lietuvoje. Tarkime, dyzelino kaina, išvertus į eurus – 2,1 euro. 10 vienetų kiaušinių – apie 5 eurus, bet visai šalia padėta 15 vienetų už 3 eurus. Tuo tarpu Klaipėdos turguje moteris 10 vienetų pirko už 2,7 euro.
Iš Norvegijos sugrįžusi Aurelija, paklausta apie kainas, atsakė vienu žodžiu: „Neišgąsdino.“
Tiesa, Aurelija pastebi, kad mėsos gaminiai brangūs: 400 g faršo kainavo apie 7 eurus, augalinis pienas kainuoja lygiai tiek pat kiek Lietuvoje, bananų kilogramas – 2,1 euro, alus – nuo 2,4 euro.
„Juokas juokais, bet jei surašysiu, kiek mums viskas kainavo savaitei, tai nebus brangiau labai nei savaitė Nidoje“, – apibendrino Norvegijoje atostogavusi moteris.
Pagal restoranų kainų augimą – pirmaujame
„Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico nestebina lietuvių, grįžusių iš Europos šalių, įspūdžiai. Pasak jo, nuo 2015 metų Lietuva užima pirmąją vietą ES pagal maitinimo paslaugų kainų augimą.
Dar daugiau pavyzdžių matyti pažiūrėjus į kitus šaltinius – tarkime, portalo Numbeo.com, kur vartotojai patys skelbia, kiek kokioje šalyje kainuoja įvairios paslaugos, duomenys rodo, kad 2 asmenims trys patiekalai vidutinio brangumo restorane Lietuvoje kainuotų 42 eurus – brangiau nei Graikijoje (40 eurų), Portugalijoje (35 eurai), Slovėnijoje (40 eurų), Vengrijoje (24 eurai) ir kai kuriose kitose šalyse, bet pigiau nei Prancūzijoje (60 eurų), Italijoje (60 eurų), Vokietijoje (50 eurų), Ispanijoje (50 eurų), Jungtinėje Karalystėje (61 euras) ar Švedijoje (75 eurai).
„Tas skirtumas nuo brangesnių Vakarų šalių nebėra toks didelis – kartais kainos skiriasi tik nuo Šveicarijos ir Norvegijos, o nuo kitų šalių – procentais.Tuo tarpu iš Rytų ir Vidurio Europos šalių tik Estijoje, pagal Numbeo.com duomenis, brangiau nei pas mus“, – komentavo Ž.Mauricas.
Dar mažesnis skirtumas tarp kainų lyginant atskirus miestus. Vilniuje trys patiekalai dviem atsieitų jau 49,81 euro – tiek pat, kiek Berlyne.
Pigiau galima pavalgyti tokiuose Ispanijos miestuose, kaip Valensija (44,8 euro) ir Sevilija (42,32 euro), taip pat Lisabonoje (Portugalija) – 44,81 euro, Salonikuose (Graikijoje) – 39,83 euro, jau nekalbant apie Lenkijos, Kroatijos ar Bulgarijos miestus.
Kodėl statistikos lentelėse Lietuva – vis dar tarp pigiausių?
Visgi nagrinėjant oficialią statistiką įspūdis, kad Lietuvoje jau brangiau nei Grakijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje, išblėsta.
„Eurostat“ birželio pabaigoje paskelbta Europos Sąjungos (ES) vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygio analizė, grindžiama daugiau kaip 2 000 vartojimo prekių ir paslaugų kainų tyrimais, parodė priešingą vaizdą – Lietuva vis dar viena pigiausių šalių ES.
„Eurostat“ lentelėje kainų lygio indeksas, skirtas palyginti šalių kainų lygį su ES vidurkiu ir apskaičiuotas pagal perkamosios galios paritetus, rodo, kad Lietuvos kainų lygis siekia 71,9 proc. ES vidurkio.
Kitaip tariant, Lietuvoje 28 proc. pigiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Už mūsų šalį pigiau tik Kroatijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Brangiausia – Danijoje ir Airijoje (40 proc. brangiau nei ES vidurkis), Liuksemburge (32 proc. brangiau), Švedijoje (28 proc.), Suomijoje (26 proc.).
Vertinant atskiras prekių grupes, vaizdas šiek tiek kitoks. „Eurostat“ duomenimis, pagal maisto ir nealkoholinių gėrimų kainas Lietuvoje pigiau tik 12 proc. nei ES vidurkis, rūbai – 2 proc. brangesni nei ES vidurkis, o avalynė – 3 proc. brangesnė.
Juokas juokais, bet jei surašysiu, kiek mums viskas kainavo savaitei, tai nebus daug brangiau nei savaitė Nidoje“, – apibendrino iš Norvegijos grįžusi moteris.
Tiesa, ši analizė atlikta remiantis 2021 metų duomenimis, o didysis kainų šuolis Lietuvoje buvo jaučiamas šiemet.
„Pirma priežastis, kodėl skiriasi statistika ir tai, ką stebime keliaudami Europoje – statistika šiek tiek vėluoja. Popandeminiai metai buvo tikrai spartaus kainų augimo metai, ypač laisvalaikio paslaugų – taip pat ir viešojo maitinimo“, – 15min komentavo Ž.Mauricas.
Antra priežastis, kodėl statistikos lentelėse vis dar atrodome vieni pigiausių, nors keliaudami susidarome visai kitą įspūdi – atostogaudami lyginame kitus dalykus negu statistikai. Pasak Ž.Maurico, kiekvienoje šalyje paslaugų kokybės lygis skirtingas, tad kai žmonės lygina panašios kokybės paslaugas – kainų lygis kitoks nei tai, ką skelbia Statistikos departamentas.
„Jis skaičiuoja standartines paslaugas, pavyzdžiui, dienos pietūs. Tarkime, dienos pietų kaina dar gali būti mažesnė Lietuvoje, bet jei nueisime į itališkos virtuvės restoraną, kur galime tikėtis panašios kokybės paslaugos, kaip Italijoje, Lietuvoje kainų lygis gali būti net didesnis“, – aiškina ekonomistas.
Pirma priežastis, kodėl skiriasi statistika ir tai, ką stebime keliaudami Europoje – statistika šiek tiek vėluoja.
Trečia priežastis, kodėl realybėje kainų lygis sukelia priešingą įspūdį nei statistikos lentelėse – žmonės dažnai keliaudami lygina Vilniaus kainas su kitų šalių ne sostinių, o kurortų kainomis, atkreipia dėmesį ekonomistas. Sostinėse dažniausiai yra brangiau.
„Aš išskirčiau tris dalykus, bet kai pasirodys šių metų statistika, Lietuva jau bus labai prisivijusi ES vidurkį. O gali būti, kad didesnėje dalyje komponenčių Lietuva bus netgi brangesnė nei ES vidurkis – pavyzdžiui, pagal maisto kainų lygį“, – prognozavo Ž.Mauricas.
Atsakymas, kodėl mums atrodo, kad Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, jau yra brangu, gali slypėti ir kitoje lentelėje. Lietuvoje kainų augimas nuo 2015 metų buvo vienas sparčiausių Europoje – ir ne tik restoranų, o visų prekių ir paslaugų. Tad ilgus metrus įpratę, kad Vakarų Europoje dauguma prekių ir paslaugų gerokai brangesnės, nenuostabu, kad stebimės, jog kainų skirtumai – vis mažesni.
„Eurostat“ duomenimis, 2015 metų kainų lygį prilyginame 100 procentų, o 2021 metais Lietuvoje kainų lygis siekė 115 proc. – pagal šį augimą ES mus pralenkė tik Vengrija, kurios rodiklis 119 proc. Palyginimui, Graikijoje kainos beveik nesikeitė ir šis rodiklis siekia 102 proc.
Turistų susidomėjimas gali imti mažėti
Svarstydamas, kodėl Lietuvoje kainos restoranuose jau prisivijo kitų ES šalių, Ž.Mauricas mini konkurencijos trūkumą Lietuvoje. Paklausa viešajam maitinimui Lietuvoje auga pakankamai sparčiai, nes potencialo, kur plėstis, yra – restoranams mažiau už mus išleidžia tik rumunai.
Tačiau per pandemiją restoranų sektorius buvo labiausiai ribojamas, tad naujų žaidėjų neatsirado tiek, kiek galėtų. Tai viena iš priežasčių, kodėl kainos taip sparčiai kilo gyventojams sugrįžus valgyti mieste.
O tai, kad tampame brangia šalimi, atneša ir tam tikrų rizikų. Ž.Maurico nuomone, gali susitraukti turistų srautai, sumažėti investuotojų susidomėjimas mūsų šalimi.
„Prarandame konkurencinį pranašumą kainos prasme, o ką galime pasiūlyti? Labai didelių kultūrinių ar įspūdingesnių gamtos lankytinų objektų neturime. Nemaža dalis turistų važiuodavo dėl mažesnių kainų, tad jau turime pradėti galvoti, kuo galime išsiskirti“, – apibendrino Ž.Mauricas.
