Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė Akvilė teigia studijų metams pradėjusi taupyti dar vasarą, kai nusprendė padirbėti.
„Uždirbdavau apie 700 Eur per mėnesį, sau leisdavau išleisti 200 Eur, visus kitus atsidėdavau, kad žiemą turėčiau iš ko gyvent. Iš tų pinigų dabar gyvenu“, – 15min pasakojo mergina.
Tiesa, infliacijai augant mergina ir toliau ieško papildomų pajamų.
„Kartais gaunu papildomų darbelių su individualia veikla – rašau arba išverčiu tekstus ir gaunu papildomų pajamų. Taip pat, kartais gaunu skatinamąją stipendiją“, – teigė Akvilė.
Akvilė: išlaidos augo trečdaliu, pramogauja mažiau
Pašnekovė sako, kad išaugus infliacijai vieno apsipirkimo metu išleidžia kone 3 kartus daugiau negu praeitais metais.
„Pastaruoju metu labai daug išleidžiu. Seniau galėdavau nuėjus į parduotuvę išleisti iki 5 Eur. Pora pomidorų, batonas, sūris – ir man daugiau nieko nereikia. Makaronus pigiausius nusiperku ir kelias savaites valgau. Man ne problema tą patį maistą valgyti kiekvieną dieną. Dabar perku tą patį, bet mažiau, o išleidžiu daugiau. Neišleidžiu mažiau negu 10-15 Eur vieno apsipirkimo metu. Seniau sau leisdavau nusipirkti limonado ar traškučių, dabar nebeperku užkandžių“, – teigė Akvilė.
Mergina stengiasi mėnesiui skirti tokį patį biudžetą, kurį skirdavo 2019 metais, tačiau pastebi, kad neišleisti daugiau – sunki užduotis. „Kai gyvenau Vilniuje, bendrabučio kaina buvo 45 Eur, o kitos išlaidos apie 200 Eur ar net mažiau. Dabar vien nuoma, viešasis transportas ir telefono sąskaita man kainuoja apie 100 Eur per mėnesį. Savoms reikmėms aš, kaip ir anksčiau, stengiuosi išleist apie 200 Eur, bet ne visada pavyksta. Dažniau išleidžiu apie 300 Eur per mėnesį. Ankščiau sau leisdavau brangesnių prekių nusipirkt, tokių kaip drabužiai ar dekoras namams. Dabar perku prekes išgyvenimui“, – teigia KTU studentė.
Seniau sau leisdavau nusipirkti limonado ar traškučių, dabar nebeperku užkandžių, tiesiog reikia išgyvent kažkaip
Tiesa, sutaupyti Akvilei dar padeda tai, kad ji gyvena bendrabutyje.
„Tai yra labai didelis pliusas,– teigia pašnekovė. – Tikrai būna mėnesių, kai mažiau pinigų turiu, nes nepavyksta gauti daugiau papildomo darbo, bet žinau, kad dėl būsto sąskaitų problemų nebus. Komunalinių mokesčių man nereikia mokėti, nuoma visada tokia pati – tai labai padeda“.
Už bendrabučio kambarį, kuriame gyvena su kambarioke, mergina moka 90 Eurų per mėnesį. „Brangiau, negu kitų universitetų studentai, bet kambarys geras, nereikėjo persitapetuoti ar remontuoti kambario. Vien tai yra gerai“, – teigia Akvilė.
Stipriai augusios kuro kainos studentę verčia ieškoti naujų taupymo būdų: „Kai važiuoju mašina iš Kauno pas tėvus, imu pakeleivius. Seniau galėjau sau leist važiuot viena, dabar to nebesinori, nes kuro kaina labai pakilo“, – teigia KTU studentė.
Sutaupyti padėjo ir tai, kad šią vasarą mergina buvo grįžusi gyventi pas tėvus, nors praėjusią dirbo, gyveno ir pramogavo Kaune.
„Šią vasarą tokių išėjimų sumažėjo“, – pastebi mergina.
Apskritai pramogoms Akvilė šiemet stengiasi išleisti mažiau. „Anksčiau leisdavau sau nueiti į barus ar kavines, kur gražus interjeras ar įdomesnis meniu. Dabar einu ten, kur pigiausia. Einu į tokias vietas kur gal iš aplinkos negausiu malonumo, bet žinau kad išeisiu neišleidusi 30 eurų vienam vakarui“, – savo taupymo būdą pristato ji.
Nepaisant visų pastangų, mergina pripažįsta, kad sutaupyti daugiau sunku. Viena to priežastis – ir pabrangę rūkalai.
„Labai sunku sutaupyt, nes pradėjau daugiau rūkyti. Cigarečių ir elektroninių cigarečių skysčių kaina pakilo. Seniau el. cigaretės skystį už 5 Eur galėjau nusipirkt, dabar beveik 6 Eur sumoku. Cigaretės, tos kurias aš perku, kainuoja 4,1 Eur. Tad stengiuosi mažiau rūkyti, bet nelabai pavyksta, čia turbūt vienintelis brangus malonumas kurio dar neatsisakiau“, – atvirauja studentė.
Stepas: svarsto prisidurti pinigų dirbant pavežėju
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentas Stepas dvejus metus dirbo, todėl šiuo metu yra susitaupęs šiek tiek pinigų ir dar gauna bedarbio išmoką. Visgi vaikinas neslepia, kad kylant kainoms vėl svarsto galimybę pradėti dirbti – kad galėtų derinti darbą su studijomis, galvoja apie pavežėjo darbą.
VDU studentas teigia, kad jam labiausiai piniginę tenka paploninti dėl padidėjusių kuro kainų: „Seniau pilnas automobilio bakas kainuodavo iki 50 eurų, o dabar kone visus 80 Eur išleidžiu“.
Brangesnis kuras bei automobilio stovėjimo kainos mieste daro įtaką ir studento transporto priemonės pasirinkimui. Seniau vaikinas į paskaitas važiuodavo automobiliu, nes galėdavo prie biuro, kuriame dirbo, nemokamai pasistatyti automobilį. Dabar į universitetą važiuoja viešuoju transportu arba dviračiu.
Seniau pilnas automobilio bakas kainuodavo iki 50 eurų, o dabar kone visus 80 Eur išleidžiu.
„Automobilio stovėjimo kainos mieste yra absurdiškos“, – piktinasi Kaune gyvenantis studentas.
Tiesa, pašnekovui būstas nekainuoja, nes vaikinas yra kaunietis: „Ir maistui sutaupau, nes gyvenu pas mamą“.
Nors Stepui už būstą mokėti netenka, vaikinas vis tiek stengiasi sutaupyti.
„Aš apribojau savo pramogas. Nustojau pirkti brangias knygas, pradėjau naudotis viešosiomis bibliotekomis“, – kalbėdamas su 15min apibendrina jis.
Ugnė: kainų kilimą pastebėjo tik valgykloje
Tuo tarpu Vilniaus kolegijos (VIKO) studentė Ugnė ženklaus kainų kilimo sako nepastebinti. Mergina studijas derina su darbu, taip pat sulaukia finansinės paramos iš tėvų.
Ugnė nuomojasi butą Vilniuje su 2 kitomis studentėmis. Nors nuo gegužės mergina už butą moka 50 Eur daugiau negu iki tol, ji neketina atsisakyti malonumų norėdama sutaupyti kasdieninėms reikmėms: „Nelabai taupau ir nelabai žiūriu ką perku. Jeigu aš noriu kažko, tai ir perku. Dar kol kas nėra sunki finansinė situacija“, – teigia mergina.
Apsipirkinėdama parduotuvėje dėmesį į prekių kainas ji atkreipia, tačiau didelių kaino šuolio tikina nepastebėjusi: „Visada rinkausi produktus, kurie yra mano kišenei. Gal neperku lašišos, bet tada perku vištieną. Renkuosi pigesnę alternatyvą. Nuėjus į parduotuvę patikrinu kainas. Kol kas nepastebėjau skirtumo tarp to kiek išleidau seniau ir dabar“.
Tačiau štai kolegijos valgykloje kainų šuolis Ugnei pro akis neprasprūdo.
Tiesa, nors kasdienėms reikmėms studentė pinigų neskaičiuoja, taupyti vis tiek tenka – nenumatytoms išlaidoms. „Šiuo metu tvarkausi dantis, tad man reikia labai daug pinigų norit pabaigti gydymą – tam ir taupau. Man tai kainuos bent 1500 Eur“, – apibendrina studentė.
Stipendijos augo nežymiai
Nuo 2022 metų bazinės socialinės išmokos (BSI), nuo kurios priklauso ir studentų stipendijos, dydis augo, tiesa, nežymiai. Iki šiol ji buvo 42 Eur, šiuo metu BSI siekia 46 Eur. Nuo 2018 metų BSI dydis kilo 8 eurais.
Tuo tarpu Lietuvos universitetai stipendijas studentams skiria pagal pačių nustatytą tvarką.
Štai didžiausias šalyje Vilniaus universitetas pažangiausius studentus skatina 69 Eur arba 115 Eur dydžio mėnesinėmis stipendijomis priklausomai nuo mokymosi rezultatų.
Tuo tarpu Kauno technologijos universitetas aktyviausiems studentams, pasiekusiems išskirtinių rezultatų, užsiimantiems aktyvia popaskaitine veikla verslo, inovacijų, visuomeninės veiklos srityse, kurios garsina Universiteto vardą skiria universiteto talento stipendiją. Stipendijos dydis - 250 eurų per mėnesį.
KTU taip pat skiria vienkartines skatinamąsias stipendijas, kurių dydis šiuo metu siekia 138 Eur bei 368 Eur.
Klaipėdos universiteto skiriamos skatinamosios stipendijos dydis siekia nuo 55,2 iki 138 Eur.
Vilnius Tech pažangiems pirmosios ir antrosios studijų pakopų bei vientisųjų studijų studentams pagal mokymosi rezultatus moka nuo 69 iki 115 Eur siekiančias stipendijas.
Universitetai savo ruožtu skiria ir kitokias stipendijas už skirtingus pasiekimus.
Šiais metais studijas valstybės finansuojamoje vietoje pradėjo 8 050 pirmakursių. Kolegijoje nemokamai mokysis 3 663 studijas pradėjusių studentai. Tuo metu už mokslą susimokėti teks 7 449 universitetų bei kolegijų pirmakursiams.
