Komisija pirmadienį spręs, ar bendrovei nuo liepos 1 dienos nustatyti 5,14 euro už megavatvalandę tiekimo viršutinę ribą. Pasak „Haupo“ direktoriaus pavaduotojo Donato Motiejūno, tai būtų maždaug 8 kartus mažesnė kaina nei dabartinė.
„Jeigu toks sprendimas iš tiesų bus priimtas, ieškosime greičiausiai būdų, kaip nutraukti sutartis. Gali būti, kad mes Lietuvoje apskritai nebevykdysime prekybos dujomis“, – BNS sakė D.Motiejūnas.
Jis aiškino, kad šiuo metu, kai „Lietuvos dujų tiekimas“ taiko nuolaidą, parduoti dujų Lietuvoje praktiškai neįmanoma, todėl įmonė toliau parduotų dujas Estijos klientams.
Anot D.Motiejūno, Kainų komisija nepripažįsta didelės dalies įmonės sąnaudų, todėl siekia mažinti jų tiekimo viršutinę kainą. Komisijos atstovė Aistė Griškonytė BNS aiškino, kad viršutinę ribą nuspręsta nustatyti po to, kai komisija šiemet vasarį pripažino bendrovę turinčia didelę įtaką Druskininkų rinkai ir nurodė, kad 2014 metais ji taikė pernelyg dideles kainas.
Druskininkų vartotojai moka didžiausią dujų kainą Lietuvoje, – apie 70-80 eurų už MWh, kai vidutinė rinkos kaina siekia apie 16 eurų. Tai lemia dėl sumažėjusio dujų vartojimo pabrangęs infrastruktūros išlaikymas.
Be to, „Druskininkų dujos“ nuo spalio 1 dienos ketina nutraukti veiklą, mat iš „Haupo“ dujas perka brangiau nei Kainų komisija leidžia jas parduoti. Problemą tikimasi išspręsti, pastačius suskystintų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo stotelę, kuri leistų dujas tiekti iš Lenkijos, o kai pradės veikti skirstymo stotis Klaipėdoje – ir iš SGD terminalo.
„Haupas“ praėjusiais metais gavo 18,059 mln. eurų pajamų – 3,8 karto daugiau nei 2014 metais (4,72 mln. eurų). Didžiausią dalį (50,6 proc.) pajamų ji gavo iš bendrovės „Energijos kodas“. Iš Estijos „Baltic Energy Partners“ ir Lietuvos dujų biržos valdytojos „Get Baltic“ gauta atitinkamai 24,1 proc. ir 13,3 proc. visų pajamų.
