Ruduo Seime ir Vyriausybėje žada būti kaip niekada įtemptas – siekiant pasiruošti žiemai ir kompensuoti kylančias energetinių išteklių kainas, viešojoje erdvėje jau dabar kalbama apie pluoštą siūlytinų sprendimų.
Glaudžiai susijęs su aukštomis energetikos kainomis, rekordiškai aukštai kybo ir infliacijos rodiklis – metinė infliacija liepą Lietuvoje siekė 21,6 proc.
Stambus kovos su aukšta infliacija priemonių paketas buvo pristatytas vos prieš kiek daugiau nei keturis mėnesius.
Šis antiinfliacinis paketas, paskelbtas balandžio 1 d., buvo pavadintas „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketu.
Jo vertė – 2,6 mlrd. eurų, tiesa, apie pusė šios sumos yra skirta energetinei nepriklausomybei stiprinti.
Energetinių kainų šoko amortizavimui jame numatyta 832 mln. eurų.
Didžiausią dalį šioje kategorijoje sudaro dujų ir elektros kainų dalies kompensavimas – 570 mln. eurų. Žmonių pajamų didinimui skirta 315,3 mln. eurų: senatvės pensijų didinimas 5 proc. pareikalaus 106,3 mln. eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) pakėlimas (nuo 460 iki 540 eurų) – 103 mln. eurų; didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms skirta 30,3 mln. eurų, o šalpos, valstybinių pensijų padidinimui – 75,72 mln. eurų.
Tačiau tai buvo pati balandžio pradžia – kovo mėnesį metinė infliacija siekė 15,6 proc., karas Ukrainoje buvo pradinėse stadijose.
Šiandien reikėtų vėl grįžti prie tam tikrų pagalbos priemonių, sako 15min kalbinti ekonomistai. Tiesa, kai kurios jų, tokios kaip mokestiniai pakeitimai, gali palaukti biudžeto patvirtinimo, kuris paprastai įvyksta gruodį.
Kita vertus, per pastaruosius keturis mėnesius dar labiau išaugusių energetinių išteklių kainų kompensacijomis reikėtų susirūpinti kuo skubiau, taikant jas į pačius pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius.
Plačios, į daugelį gyventojų nutaikytos priemonės, tokios kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maistui ar šilumai mažinimas, ne tik nebus maksimaliai tikslingos, bet ir didins biudžeto deficitą.
Lietuva nebegali skolintis tokiomis palankiomis sąlygomis kaip prieš pora metų, todėl sprendimų reikės ieškoti laikantis fiskalinės drausmės, sako kalbinti ekonomistai.
