Pacientai kompensacijoms už medikų sukeltą žalą atgauna 14 kartų mažesnę sumą, nei draudimo įmonėms sumoka ligoninės ar kitos sveikatos priežiūros įstaigos, atskleidžia Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų įstatymo pataisų aiškinamasis raštas.
Vidutiniškai per metus Lietuvoje tik 34 pacientai gauna išmokas, kurių vidutinis dydis – 3287 eurai. Palyginimui, dėl žalos atlyginimo kreipiasi dešimteriopai daugiau žmonių – norint gauti žalos atlyginimą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o jų įrodinėjimas sudėtingas. Dar daugiau nukentėjusių pacientų, tikėtina, dėl to apskritai nesikreipia.
Turtinės ir neturtinės žalos pacientų sveikatai atlyginimo procesas yra pakankamai ilgas ir sudėtingas, „todėl žalą patyrę pacientai ne visada ryžtasi juo pasinaudoti“, konstatuoja SAM.
„Neretai būna sudėtinga nustatyti kaltą asmenį, nes žalos priežastys būna sisteminės. Todėl pacientams padaryta žala lieka neatlyginta ir tai skatina pacientų nepasitikėjimą asmens sveikatos priežiūros specialistais ir visa sveikatos priežiūros sistema“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Dėl 3 tūkst. eurų – 4 metų procedūra
Kiekvienas pacientas, patyręs žalą sveikatai, gali kreiptis į ligoninę ar polikliniką, ją apdraudusią draudimo įmonę, arba Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams. Gydymo įstaiga skundą nagrinės 20 dienų, komisija – 2-4 mėnesius. Kas trečiam pacientui jau bendraujant su komisija prireikia advokato, o kreipiantis į teismą, kur byla gali užtrukti nuo 4 mėnesių iki 4,5 metų, advokatas tampa neišvengiamybe. Tokį dabartinį procesą aprašo SAM.
Kodėl taip sunku nustatyti pacientui padarytą žalą?
Medikams už nustatytas klaidas gresia iškart prarasti medicinos, slaugos ar akušerijos praktikos licenciją – dvi klaidos per metus, ir licencija panaikinama. Tai skatina specialistus neatskleisti savo klaidų, trukdo analizuoti jų priežastis ir iš jų pasimokyti. Taip pat skatina gynybinę mediciną – perteklinių tyrimų ir kitų procedūrų skyrimą, siekiant apsisaugoti nuo galimų klaidų ir teisminių ginčų.
Pagal statistiką atrodytų, medikai klaidų nedaro – 2012-2018 metais vidutiniškai po 34 pacientus iš draudikų atgauna iš viso 103 tūkst. eurų kompensacijų, arba po 3287 eurus. Komisijos gautų skundų vidurkis – 104, o vidutinis pagrįstų skundų skaičius – 20.
„Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad draudimo įmokų pakaktų daugiau žalą patyrusių pacientų gauti žalos atlyginimą, tačiau, kaip minėta, neretai tam kelią užkerta tai, kad nenustatoma žalą padariusio asmens sveikatos priežiūros specialisto kaltė, kartais kalto asmens nėra, nes žala kyla dėl sisteminių problemų (pavyzdžiui, hospitalinės infekcijos)“, – analizuoja SAM.
Pačios didžiausios teismuose priteistos kompensacijos siekia iki keliolikos tūkstančių eurų už turtinę žalą. Neturtinė žala – gerokai „pigesnė“, kompensacijų dydžiai svyravo nuo 35 iki 1019 eurų.
Bando taisyti situaciją – užvertė pastabomis
Seime dar sausį buvo pradėtos svarstyti SAM parengtas žalos atlyginimo be kaltės modelis, kuris sumažintų baimes medikams, ir tuo pačiu padidintų galimybes gauti kompensacijas nukentėjusiems pacientams.
Tačiau siūlymas atsisakyti draudikų tarpininkavimo sulaukė aibės pastabų Seime. Iki šiol tik vienas Seimo komitetas iš trijų pataisas apsvarstė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sausį teigė, kad pokyčių ilgai laukė tiek pacientai, tiek medikų bendruomenė, nes iki šiol veikusi sistema nebuvo efektyvi ir daugeliu atvejų pacientams padaryta žala likdavo neatlyginta.
SAM parengtu įstatymo projektu siūloma įgyvendinti žalos be kaltės modelį.
Pacientų prašymai atlyginti žalą būtų teikiami tai pačiai komisijai, tačiau būtų sutrumpinti terminai, suteikiamos galimybės užsitikrinti kvalifikuotus specialistus ir pakankamą apmokėjimą jiems, ko iki šiol nebuvo. Pagal pataisą, komisija nebeturėtų vertinti, ar žala pacientui kilo dėl mediko kaltės – jei gydymas padarė žalą, būta neteisėtų veiksmų ar yra kitoks priežastinis ryšys, būtų mokamos kompensacijos. Taip pat ir tais atvejais, kai žala kilo dėl aplaidumo ar nepakankamo rūpinimosi.
Prognozuojama, kad vidutinė išmoka per dešimtmetį galėtų didėti nuo dabartinių 3200 eurų iki 4555 eurų, žalų dydžiai būtų aiškiai aprašyti ir prognozuojami.
Kompensacijų negalėtų tikėtis tie pacientai, kurie patys prisidėjo prie žalos atsiradimo – tyčia ar dėl didelio neatsargumo.
SAM siūlo atsisakyti draudikų paslaugų: „pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti skirtas lėšas įstatymo projektu siūloma kaupti sąskaitoje“.
Į specialų fondą ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos pervestų dabar draudikams mokamus 0,2 procento. Jei lėšų nepakaktų, įmokų dydis galėtų būti koreguojamos.
SAM iniciatyvai vien Seimo Teisės departamentas pateikė 33 pataisas, tačiau itin daug jų gauta iš rinkos – pastabas teigė daugiau nei dešimt organizacijų, tarp jų ir medikų atstovai, gydymo įstaigų atstovai, pacientų atstovai ir kt. Kritiškiausi – draudikai.
Draudikai: lėšų galite pritrūkti
Lietuvos draudikų asociacija atkreipė dėmesį, jog žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelio įgyvendinimas Lietuvoje buvo ne kartą analizuotas, o ankstesnių komisijų išvados skyrėsi.
„Dalis ekspertų išsakė poziciją, jog siūlomas modelis neužtikrins juo siekiamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Pagrindinės priežastys – valstybė nesugebės skirti reikalingų lėšų nei visiškam pacientų sveikatai padarytos žalos kompensavimui, nei naujos sistemos išlaikymui, o žalos atlyginimas nebus nei greitesnis, nei paprastesnis, nes vis tiek reikės įrodinėti priežastinį ryšį“, – vertina LDA.
LDA siūlo tobulinti šiuo metu veikiantį modelį: užtikrinant greitesnį ir paprastesnį draudimo išmokų dėl žalos atlyginimo mokėjimą, tobulinant komisijos sudarymo principus ir darbo tvarką, trumpinant žalos atlyginimo bylų nagrinėjimo teismuose terminus ir garantuojant apsaugą medikams.
LDA abejoja SAM prognozėmis: „Nėra garantijų, kad prognozuojama pacientams atlygintina žala iš tikrųjų nebus didesnė ir nepareikalaus didesnių sąskaitos resursų. Pavyzdžiui, jau 2014 m. pacientai prašė atlyginti apie 5,3 mln. eurų. Tuo tarpu pateiktoje prognozėje didžiausia atlygintina suma, kuri siektų 4,145 mln. Eur, numatoma tik dešimtaisiais modelio veikimo metais“. Be to pažymima, kad iš tos pačios kišenės turėtų būti atlyginamos ir teismų priteistos sumos.
Draudikai tikina, kad pacientai bus labiau linkę reikalauti žalos atlyginimo, kai nereikės vertinti medikų kaltės.
LDA tvirtina, kad siūlomas modelis nesumažins ieškinių teismui skaičiaus ir mini gerokai didesnes sumas, nei įvardijo SAM.
„2018 m. Lietuvos Aukščiausiasis teismas priteisė 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą kūdikio netekusiems tėvams. Tuo tarpu, aiškinamajame rašte teigiama, kad didžiausia tėvų gauta suma už naujagimio netektį 2011-2015 m. laikotarpiu buvo tik 11 585 Eur. Atsižvelgiant į šiuos pavyzdžius, atlygintinos neturtinės žalos dydžiai ir teismų praktika šiuo klausimu gali ženkliai kisti ir skirtis nuo aiškinamajame rašte nurodytų sumų“, – įspėja draudikai.
Vystysis „kompensacijų kultūra“?
Dar vienas draudikų asociacijos argumentas – SAM dosnumas skatins „kompensacinės kultūros“ vystymąsi.
„Prognozėje planuojama, jog kreipimųsi skaičius išaugs nuo 300 pirmaisiais modelio veikimo metais iki 2 275 dešimtaisiais veikimo metais. Taigi, toks modelis skatina vadinamosios „kompensacinės kultūros“ vystymąsi. Tai tik dar kartą patvirtina ir sustiprina riziką dėl modelio finansinio stabilumo, kurios suvaldymo siekis neabejotinai didintų lėšų žalai atlyginti poreikį, t. y. sveikatos priežiūros įstaigų įmokas į sąskaitą“, – įspėja LDA.
Pati SAM tuo abejoja: „Kompensacinės kultūros galimą vystymąsi turėtų riboti ir nuostata, kad žala atlyginama tik tada, kai ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas (kaip ir šiuo metu)“. Anot SAM, valstybė turėtų įsipareigoti atlyginti ne bet kokią žalą, o tik tokią, kuri kilo pažeidus teisės aktus ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai.
LDA išsakė ir daugiau abejonių: 0,2 proc. mokestis tektų ir privačioms įstaigoms, jis vienodas būtų ir daugiau, ir mažiau klaidų darančioms įstaigoms, nors draudikai įmokas apskaičiuoja individualiai ir kt.
Draudikų prašymu analizę atlikęs advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Valentinas Mikelėnas vertina, kad pagrindinė SAM projekto „yda ir klaidingumas“ – „painiojami du visiškai skirtingi teisiniai ir ekonominiai institutai – civilinės atsakomybės (ir jos draudimo institutas) ir socialinio draudimo institutas“.
„Projektas siūlo ne ką kitą, kaip atsisakyti civilinės atsakomybės instituto ir civilinės atsakomybės privataus draudimo bei pereiti prie privalomo socialinio draudimo modelio. Todėl visiškai nesuprantama ir nepriimtina, kai (...) naudojama „civilinės atsakomybės be kaltės“ sąvoka ir tokiu būdu yra klaidinama visuomenė, o pirmiausiai –labiausiai suinteresuota jos dalis – pacientai bei medikai“, – vertina V.Mikelėnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad civilinės atsakomybės atveju įstatymas neriboja žalos atlyginimo galimybės nei žalos rūšimi, nei jos dydžiu, nes ginčo atveju žalos rūšį bei jos atlyginimo dydį galutinai nustato teismas.
M.Majauskas: pataisos labai svarbios, turime įvertinti visas pastabas
Šiuo metu Seime svarstant SAM pataisas estafetę perėmęs Biudžeto ir finansų komitetas. Išvadų rengėjas Mykolas Majauskas patikina, kad darbas labai didelis – pastabų šimtai.
„Panašu, kad bus atidėtas dar kelioms savaitėms, draudikai protestuoja, profesinėms sąjungoms yra neaiškumų, gydytojų sąjunga labai pritaria pataisoms. Sutarėme, kad kartu su SAM pozicijas ketinama suderinti per kelias savaites“, – situaciją paaiškino M.Majauskas. Po to dar klausimą turės svarstyti ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
M.Majauskas akcentuoja, kad pataisos būtinos, kadangi jau daug metų medikų klaidos įstaigose slepiamos ir nepripažįstamos, o pinigus už klaidas gauna ne pacientai, o draudimo bendrovės.
„Lietuvoje egzistuoja modelis – jei gydytojas padarė klaidą, turi būti įrodyta jo kaltė, ir tada pacientas gali kreiptis ir gauti išmoką kaip kompensaciją. Gydytojai visais būdais bando išvengti tos kaltės įrodymo, nes jei ji įrodoma, regreso būdu ir paties gydytojo gali būti išieškota ta suma, plius įvairios pasekmės. Todėl gydytojai slepia tas klaidas, nes supranta, kad jiems gresia asmeninė atsakomybė, ligoninės slepia tas klaidas. O draudimo bendrovės labai mėgaujasi šia situacija, jos tik kelios pateikia pasiūlymus ligoninėms apsidrausti. Per Lietuvą išleidžiama draudimui apie 1,5 mln. eurų, o išmoka vos – 0,1 mln. Eur“, – 15min kalba M.Majauskas.
Anot jo, keistai atrodo, kad klaidų Lietuvoje yra tik už 100 tūkst. eurų, jis įsitikinęs kad klaidų yra daugiau.
„Šiuo metu galiojantis privalomojo draudimo modelis yra teoriškai nuostolingas, nes išmokama, lyginant su sumokamomis draudimo įmokomis, yra tik apie 10 proc., o likusi draudimo įmokų dalis nėra kaupiama“, – stebisi M.Majauskas.
Anot jo, draudimas yra kainuojanti paslauga, tačiau tokio skirtumo tarp įmokų ir išmokų rinkoje niekur kitur jis nėra matęs.
Jis cituoja SAM raštą, kaip toks modelis pasiteisino Danijoje: „Pirmaisiais metais po perėjimo prie atitinkamo modelio, buvo atlyginta 10 proc. gautų pretenzijų, antraisiais – 28 proc., o vėliau – nusistovėjus veiklos apimtims, atlyginama vidutiniškai po 40 proc. gautų pretenzijų, ir šis procentas yra pakankamai stabilus“.
„Draudimo specifika riboja paslaugą siūlančių įmonių skaičių ir jų konkurenciją, kas gali iškreipti kainas. Nustačius atitinkamas procentines įmokas ASPĮ, ši problema išnyktų“, – sako M.Majauskas.
Jis taip pat patikina, kad grėsmės iškart netekti licencijos skatina medikus ir įstaigas slėpti viską „po kilimu“. Anot M.Majausko „perėjimas prie siūlomos sistemos vien finansiškai ir teisiškai turės keleriopą naudą“: sumažės pacientų išlaidos teisininkams, daugiau lėšų liks kompensacijoms pagal paskirtį, dažniau bus patenkinami skundai, sumažės švaistymas perteklinei medicinai, kadangi nebereikės dangstyti klaidų, mažės sisteminės spragos.
