Politikai siekia įpareigoti ES nares iki 2017-ųjų plastikinių maišelių naudojimą sumažinti perpus, o iki 2019-ųjų – 80 proc. Trečiadienį dėl to balsuos Strasbūre į paskutinę šios kadencijos sesiją susirinkę Europos Parlamento (EP) nariai.
Tiesa, prieš tai dar laukia karšti debatai, mat vienos šalys karštai pasisako už kuo greitesnį perėjimą prie visiškai suyrančių maišelių, kitų šalių atstovai tam priešinasi. Pavyzdžiui, Italijoje jau uždrausta naudoti biologiškai neskaidžius maišelius, todėl jos politikai aktyviai agituoja už siūlomus ribojimus. Tuo metu vokiečiai – ne tokie kategoriški, kaip ir britai, kurie aiškina, esą tokiu būdu pažeidžiamos vidaus rinkos taisyklės.
Efektyviausia – apmokestinti maišelius
Vaisiams, daržovėms ir konditerijos gaminiams pakuoti skirti plastikiniai maišeliai iki 2019 m. turėtų būti pakeisti maišeliais, pagamintais iš perdirbto popieriaus arba biologiškai skaidomais ir kompostuojamais maišeliais.
Išimtis bus taikoma labai ploniems plastikiniams maišeliams (iki 10 mikronų storio) nesupakuotiems maisto pusgaminiams ir drėgniems maisto produktams, kuriems netinka kitokios pakuotės (žaliai mėsai, žuvies ar pieno produktams) vynioti.
Labai lengvi plastikiniai maišeliai, pripažino EP, apsaugo nuo papildomų maisto atliekų, nes vartotojas gali nusipirkti tiek produkto, kiek jam reikia, o ne iš anksto supakuotą kiekį.
Ambicingam tikslui pasiekti valstybės galės pasitelkti mokesčius, rinkodarą arba draudimus, apriboti galimybę maišelius prekybos centruose dalinti nemokamai
EP narės konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės įsitikinimu, efektyviausia yra piniginė priemonė – mokestis už maišelius. Daugelyje ES narių, kur radosi privalomi mokesčiai už išmetamus plastikinius maišelius, jų naudojimas gerokai sumažėjo.
„Airijoje situacija greitai susitvarkė“, – portalui 15min.lt sakė politikė.
Mažiau galės būti apmokestinami maišeliai, kurie gali suirti kompostavimo vietose, jei valstybėse veikia tokių „žaliųjų“ atliekų surinkimo sistema. Į suyrančių maišelių kategoriją pateks maišeliai, kurie gamtoje ar pramoniniu būdu suyra į celiuliozę, vandenį ir orą, bet ne tie, kurie suyra į mažus plastiko fragmentus. Lietuvos parduotuvėse jau galima rasti bio-maišelių, bet jie yra pastarosios kategorijos. Visiškai skaidžių maišelių priešininkai turi savą argumentą – patekę į vandens telkinį, tokie maišeliai visiškai nesuirs.
Maišeliai atsiduria gyvūnų skrandžiuose
Europos Komisijos skelbiama statistika rodo, jog vidutinis europietis kasmet panaudoja po 198 vienkartinius plastikinius maišelius. Tai reiškia 1 maišelį per dieną kiekvienam namų ūkiui. Tiesa, skaičiai įvairiose šalyse labai skiriasi: nuo 4 maišelių žmogui Danijoje ir Suomijoje iki 466 maišelių žmogui Lenkijoje, Portugalijoje ir Slovakijoje. Mūsų šalis priskiriama prie daug maišelių sunaudojančių šalių. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, statistiniam gyventojui kasmet jų prireikia maždaug 230.
Dauguma iš 100 mlrd. plastikinių maišelių, kuriuos kasmet išdalija parduotuvės (skaičiuojama, kad nesiėmus jokių veiksmų 2020 m. jų skaičius pasieks 111 mlrd.), naudojami tik apie 20 minučių, bet jiems suirti reikia šimtmečių.
Lengvieji plastikiniai maišeliai (plonesni nei 50 mikronų), kokių daugiausia sunaudojama ES, rečiau naudojami pakartotinai arba perdirbami nei storesni plastikiniai maišeliai, todėl dažniau tampa šiukšlėmis. Nepaisant kylančių išteklių kainų, šiuo metu perdirbama tik 6,6 proc. plastikinių maišelių ir atrodo, jog šis kiekis artimiausiais metais smarkiai nedidės. Dėl mažo storio ir svorio plastikiniai maišeliai neturi didelės perdirbimo vertės.
Dauguma iš 100 mlrd. plastikinių maišelių, kuriuos kasmet išdalija parduotuvės (skaičiuojama, kad nesiėmus jokių veiksmų 2020 m. jų skaičius pasieks 111 mlrd.), naudojami tik apie 20 minučių, bet jiems suirti reikia šimtmečių.
Kasmet 8 mlrd. maišelių patenka į upes ir ežerus arba užteršia gatves ar kaimo vietoves. Į jūrą nuplaunamus maišelius lengvai praryja jūrų gyvūnai ir paukščiai, o padariniai banginiams, ruoniams ir kirams, kaip ir daugybei nykstančių vėžlių rūšių, kartais būna lemtingi. 94 proc. visų Šiaurės jūros paukščių skrandžiuose randama plastiko, o Toskanos pakrantėje plastikiniai maišeliai sudarė 73 proc. tralerių surinktų plastiko atliekų.
Kai kuriais duomenimis, plastikiniai maišeliai gamtoje suyra per per 10-20 metų, bet teigiama, kad šiukšlių laidojimo vietose, kur jų nepasiekia saulės spinduliai ir medžiagas ardantys mikrobai, plastikinis maišelis gali išsilaikyti net 400 metų.
