Kokios pasaulio galybės žlugs, kokios iškils, ir ar apskritai išliks valstybės – tokios, kaip ją suvokiame dabar, sąvoka? Ar realu, kad IV pasaulinį karą kariaus anoniminiai hakeriai prieš supermamų bendruomenę?
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja dr. Margarita Šešelgytė ir VDU Politikos ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis skirtingai mato geopolitinius ateities lūžius ir svarsto, kokį vaidmenį globalioje arenoje vaidins besiformuosiantys nauji dariniai.
Margarita Šešelgytė: Iš tiesų per tuos trisdešimt gali įvykti daug pokyčių. Viena vertus, trisdešimt metų gali nieko nepakeisti, bet gali įvykti ir esminiai lūžiai. Ir viena iš diskusijų, koks bus valstybės vaidmuo. Jos vaidmuo silpnėja ir klausimas ar, ji išvis išliks.
Taip pat atsiranda į valstybes nebepanašūs nauji dariniai. Ar tokie dariniai vaidins didesnę rolę nei valstybės? Naujos įvairios grupės, įvairios bendruomenės, pavyzdžiui, – hakerių bendruomenė, kuri gyvuoja nepaisant valstybių sienų, nevyriausybinės organizacijos, kurios gina žmonės visame pasaulyje, besiremdamos bendromis vertybėmis.
Egzistuoja ir virtuali erdvė – štai Estija jau įteikė pirmuosius e-pilietybės dokumentus žmonėms, kurie nėra ir nebus Estijos piliečiai, jie bus virtualūs jos piliečiai, galės paprasčiau užsiimti ten verslu.
Šarūnas Liekis: Esu gerai susipažinęs su Estijos „debesijos valstybės“ projektu. Tai yra pakankamai pažangus ir globalias tendencijas atitinkantis projektas. Estai sako, kad jie gali išvengti teritoriškumo: visi jų duomenys sėdi iCloud‘e, jie visas funkcijas gali atlikti net ir sėdėdami kur nors Brazilijoje, visi elektroninį parašą gauna su tapatybes kortele ir puikiai tvarkosi.
Žodžiu, teritorija gali nustoti būti tokia svarbi, ir tai gali būti vienas iš alternatyvių buvimo globaliame pasaulyje būdų. Akivaizdu, kad formuosis naujos buvimo pasaulyje formos ir geografijos svarba mažės.
Ko gero, mūsų supratimas apie geografiją, kuris dabar įprastas, bus aktyviai transformuojamas ir pakankamai greitai matysime kitokio pavidalo buvimo pasaulyje galimybes.
Gitanas Nausėda: 1985 metais, t.y. lygiai prieš trisdešimt metų, nacionalinės valstybės vaidino labai svarbų vaidmenį. Šiandien, praėjus trisdešimčiai metų, nepaisant pastangų unifikuoti tą pačią ES politiką, nacionalinės valstybės lieka kaip daugybė svertų, ypač ekonominių svertų.
Taigi, netgi pripažįstant, kad gali būti toks procesas, kuomet nacionalinės valstybės taps ne tokios svarbios, visgi jis nebus toks spartus. Manau, kad nebus visiškai naujų valstybių arba kažkokių naujų jėgų, bet galbūt formuosis valstybių dariniai ar valstybių koalicijos, kurios šiandien dar yra įsivaizduojamos. Atsiras noras vienytis kitokiais principais negu šiandien, tai yra visiškai įmanoma. Naujos valstybės greitai neatsiranda ir greitai neišnyksta.
Margarita Šešelgytė: Aš įsivaizduočiau pasaulį kaip tinklą, kur yra alternatyvios organizacijos formos. Galbūt valstybė ir nenunyks, bet bus viena iš organizacinių formų. Galbūt 2045 metais mes to aiškaus vaizdo nematysime, bet tendencijos bus aiškios.
Gali atsirasti ir kitokių žmonių, vadinamų kiborgų, su keistomis detalėmis ir pan. Atrodytų, taip greitai, po trisdešimties metų, to nebus, bet, turint omeny, kad virsmas vyksta geometrinės progresijos metu, tas veiksnys irgi gali būti svarbus, kalbant apie moderniuosius konfliktus, kurie gali vykti jau ne tarp žmonių, o tarp robotų, kiborgų, galbūt virtualioje erdvėje. Tai gali būti visiškai kitoks pasaulis.
Visą laidos įrašą galite rasti čia.
