Tačiau galimi naujosios administracijos reformų užmojai daug priklausys nuo to, kas kontroliuos Senatą, o tai bus sužinota tik kitų metų pradžioje, po antrojo balsavimo turo Džordžijoje.
Prekyba
Prezidentas Donaldas Trumpas sukrėtė JAV prekybos santykius, nustatęs didelius muitus šimtų milijardų JAV dolerių vertės prekėms, o tai privertė JAV prekybos partnerius imtis atsakomųjų priemonių ir paskatino kainų kilimą.
Nors J.Bidenas greičiausiai bus labiau nuspėjamas už dabartinį Baltųjų rūmų šeimininką, kuris keičia politiką savo įrašais tviteryje, išrinktojo prezidento pozicija dėl prekybos politikos nebūtinai bus labai kitokia.
J.Bidenas yra sakęs, jog kai kurie muitai, pavyzdžiui, muitai iš Kinijos importuojamam plienui, yra pagrįsti, tačiau bet koks įtampos santykiuose su Kinija sumažinimas būtų naudingas tokioms bendrovėms kaip „Boeing“, nes Kinija yra labai svarbi daugelio JAV sektorių rinka.
J.Bidenas nori nustatyti mokestį darbo vietas į užsienį perkeliančioms bendrovėms, nes siekia paskatinti darbo vietų kūrimą JAV pramonės sektoriuje.
Verslo mokesčiai
D.Trumpo 2017 metais įgyvendinta mokesčių reforma, pagal kurią pelno mokesčio tarifas buvo sumažintas nuo 35 iki 21 proc., davė naudos daugeliui JAV bendrovių.
J.Bidenas yra pasiūlęs pelno mokestį padidinti iki 28 procentų.
Jo plane taip pat numatyta nustatyti minimalų mokestį 100 mln. JAV dolerių ar daugiau uždirbančioms korporacijoms. Be to, J.Bidenas ir išrinktoji viceprezidentė Kamala Harris yra reiškę pritarimą idėjoms dėl finansinių sandorių mokesčio, taip pat nedidelio mokesčio, kuriuo būtų apmokestinta prekyba akcijomis ir skolos vertybiniais popieriais.
Naujoji administracija taip pat turėtų grąžinti ankstesnius įgaliojimus D. Trumpo susilpnintai Vartotojų finansų apsaugos biurui (CFPB) – nepriklausomai agentūrai, kuri buvo įkurta po 2008 metų pasaulinės finansų krizės ir kuriai buvo pavesta ginti vartotojus nuo grobuoniškų paskolų ir kredito kortelių sąlygų.
Švari energija
Naujasis prezidentas yra žadėjęs vėl prisijungti prie Paryžiaus klimato susitarimo ir iki 2050 metų pasiekti grynąjį nulinį išmetamųjų teršalų kiekio lygį. Tam, be kita ko, būtų laipsniškai atsisakyta anglių deginimo ir iki 2035 metų būtų pereita prie elektros gamybos neišskiriant anglies dioksido.
J.Bidenas yra sakęs, jog neišduos naujų leidimų naftos ir dujų gręžinių gręžimui valstybinėje žemėje ir jūrų šelfe. Tačiau jis neuždraus prieštaringai vertinamo hidraulinio ardymo metodo taikymo – bus tik blokuotas naujų leidimų vykdyti tokius darbus valstybinėje žemėje išdavimas.
Be to, išrinktasis prezidentas nori, be kita ko, per ketverius metus investuoti 2 trln. JAV dolerių į atsinaujinančiąją energiją, švarų transportą, statybą ir infrastruktūrą.
Ekonomikos paskatos
Svarbiausia užduotis yra suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kaip tik pirmadienį pasirodė gerų žinių apie vakciną, kurią kuria JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ ir Vokietijos biotechologijų bendrovė „BioNTech“.
Tačiau J.Bidenui taip pat teks imtis priemonių paremti JAV ekonomiką, nes verslas ir toliau patiria sunkumų, o milijonai žmonių neturi darbo.
Daug priklausys nuo naujos ekonomikos gaivinimo programos, tačiau jos dydis ir apimtis priklausys nuo to, kas kontroliuos Senatą – respublikonai ar demokratai.
Sveikatos draudimas
J.Bidenas, kuris buvusio prezidento Baracko Obamos administracijoje ėjo viceprezidento pareigas, nori išplėsti svarbią tos administracijos sveikatos priežiūros reformą, pagal kurią sveikatos draudimu buvo aprūpinti milijonai amerikiečių.
Naujasis prezidentas taip pat planuoja imtis kelių priemonių, kurios leistų sumažinti receptinių vaistų kainas, pavyzdžiui, pacientams galėtų būti leista užsisakyti vaistų užsienyje.
Minimalus darbo užmokestis
J.Bidenas yra žadėjęs padidinti minimalų darbo užmokestį iki 15 JAV dolerių už valandą. Dėl to padidėtų mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų perkamoji galia, tačiau tai turėtų neigiamos įtakos pelnui tam tikruose verslo segmentuose, visų pirma restoranuose, kur padavėjams mokamas darbo užmokestis yra mažesnis už minimalųjį, nes jie gauna arbatpinigus.
