Apie tokias galimybes kalba 15min studijoje diskutavę Vilniuje lapkričio 9 d. vyksiančios Web3 konferencijos pranešėjai Gintarė Košubienė, reguliacinių technologijų startuolio „Micapass“ vadovė ir viena iš įkūrėjų, bei Mindaugas Civilka, advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris.
Pašnekovai primena, kad finansų ir technologijų srityje Lietuva jau turi geros pirmavimo patirties fintechų sektoriuje, kuris išgarsino Lietuvą ir pritraukė milijonus investicijų bei sukūrė daugybę darbo vietų (tiesa, sugriežtėjus reguliuotojo Lietuvos banko pozicijai, entuziazmas šiame sektoriuje nuslūgo). Tokio pat pirmavimo Lietuva ėmėsi ir reguliuojant su kriptovaliutomis susijusių paslaugų teikėjus.
M.Civilka sako, kad Lietuva išlošė, nes pas mus buvo aiškiai iškomunikuotos taisyklės, kokiomis sąlygomis čia gali įsiregistruoti ir veikti vadinamieji virtualaus turto paslaugų teikėjai. Be to, šios taisyklės nebuvo tokios griežtos kaip kitose valstybėse. Tad Lietuva sulaukė tokių bendrovių antplūdžio taisykles sugriežtinus Estijai. Be to, anot teisininko, Lietuvai padėjo ir kol kas vis dar turimas fintechų sėkmės istorijos įvaizdis.
Aiškiau ir greičiau
G.Košubienė pabrėžia, kad Lietuvai padėjo ir tai, kad valstybė iš anksto pradėjo ruoštis taisyklėms, kurios tik šiemet buvo įtvirtintos ES kripto rinkos reglamente MiCA (Markets in Crypto-Assets) ir etapais įsigalios kitąmet. Lietuva šiemet vasarį sugriežtino reikalavimus čia norinčioms veikti šios rinkos žaidėjams, po ko jų skaičius nukrito kelis kartus, iki maždaug dviejų šimtų, tačiau dabar jų ir vėl yra per 500. Tai yra daugiausiai keityklos, skaitmeninio turto pasaugos paslaugų, investavimo konsultacijų ir administravimo paslaugų bendrovės.
Tuo metu, Finansų ministerija sako rengianti septynis su MiCA ir lėšų pervedimo reglamento (TRF) įgyvendinimu susijusius įstatymų pakeitimų projektus bei siūlo, kad MiCA numatytas pilnas kripto rinkos dalyvių licencijavimas įsigaliotų anksčiau nei galimas galutinis terminas (2024 m. gruodžio 30 d.).
G.Košubienė primena, kad verslui, investuotojams yra itin svarbu žinoti aiškias taisykles, ir kuo greičiau, tuo geriau.
„Neaiškumai dėl MiCA įgyvendinimo, sąnaudų stabdo progresą, šiek tiek pristabdo ir pačių vartotojų pasitikėjimą dėl to, išliks ar neišliks šitas verslas“, – sako ji.
Bet kuriuo atveju, abu pašnekovai pabrėžia, kad jei Lietuva išlaikys tokį pirmavimo tempą, gali būti, kad būtent čia bus išduota pirmoji pagal MiCA reglamentą suteikta licencija, galiojanti visoje ES.
„Ir tas pirmumo efektas gali lemti tokią sėkmę, kurią turėjome su fintech“, – sako M.Civilka, tuo pačiu primindamas, kad reguliavimą labai lengva perspausti, kaip tai parodė Estijos pavyzdys.
DAO traukinys
Tuo pačiu teisininkas ragina čia nesustoti ir pagalvoti apie galimybę Lietuvai pirmauti dar vienoje naujoviškoje srityje. Tam reikėtų legalizuoti decentralizuotas autonomines organizacijas (DAO), kurios, pavyzdžiui, dažnai naudojamos kaip decentralizuotų finansų (DeFi) protokolų valdymo būdas. Tai yra, kad, pavyzdžiui, skolinimo paslaugas teikianti decentralizuota platforma, priešingai nei tradicinė bendrovė, neturi vadovo, įprastos hierarchinės struktūros, ir yra valdoma bendruomenės, kurie tarsi akcininkai teikia siūlymus ir dėl jų balsuoja.
M.Civilkos žodžiais, kai kurios ES valstybės „neišvengiamai legalizuos“ DAO, o visos Sąjungos mastu jos gali būti legalizuotos po 5-6 metų.
„Jei sugebės Lietuva įšokt į DAO traukinį, o tai nesunku padaryti, bus labai didelė nauda visai ekosistemai, visai Lietuvai“, – sako „TGS Baltic“ partneris.
15min studijoje pašnekovai taip pat aptarė MiCA reglamento subtilybes, kas dabar pasaulyje diktuoja kriptovaliutų rinkos reguliavimo madas, kodėl decentralizuotoms technologijoms netinka tradiciniai reguliavimo būdai, kodėl dabartinės pinigų plovimo prevencijos priemonės nėra efektyvios ir kaip čia gali pagelbėti blokų grandinės technologija, bei su kokiais iššūkiais susiduria tradicinių finansų pasaulio žaidėjai.
visą pokalbį žiūrėkite čia: