Kaip maisto pramonė lenda į jūsų kišenę: už ką paprašys daugiau pinigų ir kaip pasiūlys suvaldyti alkį?

Už kokybiškesnę ir laiką taupančią prekę lietuviai pasiryžę sumokėti daugiau, antradienį dėstė Ilona Lepp, „Nielsen“ generalinė direktorė. Nors dažniausiai maisto pramonėje inovacijos būna nedidelės, tarkime, nauji skoniai ar pakuotės, įmonės gali pasiūlyti ir labai didelių permainų – maisto technologai, keisdami sudėtį, KTU profesorės Daivos Leskauskaitės teigimu, gali kontroliuoti ir sotumo jausmą.
Maistas šaldytuve
Maistas šaldytuve / Vida Press nuotr.
Temos: 2 Sveikata Maistas

Antradienį maisto pramonės atstovai rinkosi Vilniuje diskusijai apie inovacijas ir aiškinosi, už ką vartotojai linkę mokėti daugiau, kaip maistas ir jo sudėtis veikia žmonių sveikatą, ko jie ateityje tikisi iš maisto produktų.

Už ką lietuviai linkę mokėti daugiau?

I.Lepp, „Nielsen“ generalinė direktorė, pristatė tyrimą apie tai, kaip inovacijas vertina vartotojai. Jos teigimu, didžioji dalis – 60-70 proc. – inovacijų tėra kažkokie produkto patobulinimai, tarkime, kitoks skonis, kitokia pakuotė. Apie 30 proc. inovacijų iš tiesų palengvina gyvenimą, tarkime, ne 2-3 dienas, o 2 savaites išsilaikantis nagų lakas.

5-10 proc. inovacijų iš tiesų yra kažkas vau. Tai dar nesuprastas, nesuvoktas poreikis. Kalbame apie „iPhone“, „iPad“, apie kažką, kad visiškai pakeičia vartojimą. Kalbame apie „iQos“. Kūrybiškų idėjų yra ne tiek jau ir daug, – kalbėjo I.Lepp.

„5-10 proc. inovacijų iš tiesų yra kažkas vau. Tai dar nesuprastas, nesuvoktas poreikis. Kalbame apie „iPhone“, „iPad“, apie kažką, kad visiškai pakeičia vartojimą. Kalbame apie „iQos“. Kūrybiškų idėjų yra ne tiek jau ir daug“, – kalbėjo I.Lepp.

Ji aiškino, kad inovacijų įmonės imasi ieškodamos naujų pirkėjų, norėdamos padidinti pardavimus, padidinti tos kategorijos prekių vartojimą, privilioti net ir tų pirkėjų, kurie panašių prekių apskritai nevartoja.

I.Lepp teigimu, neretai su inovacijomis geriau sekasi mažiems gamintojams, jie gali greitai pasiūlyti tai, ko negali pasiūlyti didieji gamintojai. Ji dėstė, kad maži gamintojai yra lokalūs, o žmonės, ypač jaunoji karta, yra prisirišę prie tam tikros vietos, galbūt net prekės ženklo.

„Be to, mažieji gamintojai nebijo rizikuoti, jie neturi praeiti didelio proceso – mažieji labiau linkę pasikliauti nuojauta ir improvizacija, jie yra lankstesni, jie iškart gali adaptuotis prie pokyčių“, – tikino I.Lepp.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ilona Lepp
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ilona Lepp

Ji pateikė priežastis, kodėl yra perkami nauji produktai: jie tenkina specifinį poreikį, tinka visai šeimai, yra patogūs, galima pirkti vieną produktą vietoj kelių, daro gyvenimą paprastesnį. I.Lepp atskleidė, kad lietuviai yra linkę mokėti brangiau už geresnes ir jų laiką taupančias prekes.

„Lietuviams labai svarbu laikas ir kokybė – kaip padaryti greitai ir kokybiškai? Už tai, kad sutaupo laiko, jie pasiryžę sumokėti daugiau. Už kokybiškesnį produktą taip pat sutinka mokėti daugiau. Lietuvoje daugiau gyventojai linkę mokėti už kavą, arbatą, drabužius ir avalynę, mėsą ir jūros gėrybes, duoną ir kepinius, dantų ir plaukų priežiūrą“, – sakė I.Lepp, taip pat atskleidusi, kad 94 proc. žmonių teikia pirmenybę lietuviškam produktui.

Vien paskaityti produkto sudėtį jau negana

Daiva Leskauskaitė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorė, pasakojo, kad šiais laikais, priešingai nei XX amžiuje, svarbu yra ne pamaitinti žmogų, bet sudaryti sąlygas jam sveikatai maitintis.

Dabar, jos nuomone, maisto gamintojai, technologai labai daug dėmesio kreipia į tai, kaip tam tikri maisto junginiai yra skaidomi organizme. O produkto sudėtis, kiek jame yra baltymų, angliavandenių, riebalų ir kitų medžiagų, apie tai, kokį poveikį atitinkamas produktas darys organizmui, pasako toli gražu ne viską.

„Maisto produktų maistinė vertė priklauso ne tik nuo komponentų. Labai svarbu tai, kaip jie išdėstyti maiste, kaip sukomponuoti maisto struktūroje, kaip jie virškinimo metu yra išskaidomi ir koks tada yra ryšys su vartotojo sveikata“, – aiškino D.Leskauskaitė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Daiva Leskauskaitė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Daiva Leskauskaitė

Medžiagų struktūra, kurią gamindami produktą sukuria maisto technologai, žmogui valgant yra vėl suardoma.

„Priklausomai nuo to, ką organizmas gauna iš tos sistemos, galima kalbėti apie produktus tam tikrai visuomenės grupei. Tarkime, vaikams, seneliams, tiems, kurie reguliuoja svorį. Mitybinė vertė dabar yra dažnai suprantama ne kiek angliavandenių, gliukozės ir pan., bet kokia dalis yra įsisavinama, kokia dalis atneša naudą“, – aiškino profesorė.

Mitybinė vertė dabar yra dažnai suprantama ne kiek angliavandenių, gliukozės ir pan., bet kokia dalis yra įsisavinama, kokia dalis atneša naudą, – aiškino profesorė.

Pasak jos, keičiant sudėtį, galima, tarkime, modifikuoti ir sotumo jausmą.

„Jeigu į plonąją žarną patenka daugiau nesuvirškintų medžiagų, išskiriami hormonai, kurie sustiprina sotumo jausmą ir žmogus nenori valgyti ilgiau“, – kalbėjo D.Leskauskaitė.

2025 metais – daugiau, bet prastesnio maisto?

„Matome, kad artėja pertekliaus amžius, kai visko bus daug. Iš maisto daug daugiau reikalaujama, jis turi pateisinti tam tikrus lūkesčius. Vartotojai taip pat yra pasiklydę vertime – sudedamųjų dalių ir etikečių skaitymo“, – antradienį vartotojų tyrimą „Skonis rytoj“ pristatė Stela Sinkevičienė, bendrovės „Puratos Lithuania“ marketingo vadovė. Įmonė gamina sudedamąsias dalis šokolado ir duonos pramonei, taip pat dirba su ledų gamintojais.

Tyrimas rodo, kad ateityje – 2025 metais – maistas bus labiau inovatyvus, globalus, kuriamas vartoti kelyje ir judesyje, nes vis mažiau laiko turime normaliai pavalgyti namuose, aiškino ji.

„67 proc. lietuvių tiki, kad maistas bus labiau įvairus. 69 proc. tiki, kad jis bus inovatyvesnis ir 45 proc. sako, kad jis bus globalesnis. Lietuviai, lyginant su latviais ir estais, yra optimistiškesni maisto atžvilgiu. Latviai nėra linkę priimti inovacijų“, – kalbėjo S.Sinkevičienė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stela Sinkevičienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stela Sinkevičienė

Jos teigimu, žmonės taip pat nerimauja, ar maistas ateityje bus kokybiškas, natūralus, sveikas? O gal maistas bus labiau dirbtinis, nes prieinamas taip plačiai.

„26 proc. lietuvių mano, kad jis bus mažiau kokybiškas, tiek pat mano, kad maistas bus geresnis. 35 proc. mano, kad maistas bus mažiau natūralus, 55 proc. bijo, kad maistas bus labiau dirbtinis. 35 proc. gyventojų galvoja, kad maistas bus mažiau sveikas, tačiau tiek pat jų tikisi, kad maisto produktai ateityje vis dėlto bus sveikesni“, – kalbėjo S.Sinkevičienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad vartotojai šiais laikais yra sutrikę dėl gausių mitų ir pamokymų apie maisto sudėtį, tarkime, glitimą ar palmių aliejų.

„Reikia edukuoti vartotoją. Bloga žinutė – dažnai nuomonių lyderiai turi didelę įtaką vartotojui ir gali sunaikinti stiprius prekės ženklus. Vartotojai desperatiškai ieško tiesos“, – pasakojo moteris.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų