Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaip planuoti pajamas 2023-iaisiais: 10 pokyčių, kurie palies jūsų pinigines

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad namų ūkių pajamos kitais metais didės vidutiniškai po 86 eurus – tikimasi, kad tai padės sušvelninti infliaciją, kuri išliks aukšta ir kitų metų pirmą pusmetį. 15min išskyrė 10 pagrindinių paramos priemonių gyventojams nuo 2023 metų.
Senjorai
Senjorai / Lukas Balandis / BNS nuotr.

1. Pensijos

Kitąmet vidutinė pensija didės 60 eurų – nuo 482 iki 542 eurų, o vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą – 65 eurais, t. y. 12 proc.: nuo 510 iki 575 eurų.

Pensinio amžiaus asmenų pora dėl didinamų išmokų galėtų tikėtis, kad pajamos augs 19 proc. – nuo 970 iki 1150 eurų.

Vienišo pensinio amžiaus asmens kasmėnesinės pajamos kitąmet didėtų 18 proc. – nuo 517 iki 610 eurų. Tai lems tokie aspektai, kaip didėjanti vidutinė senatvės pensija bei vienišo asmens išmoka. Vienišo asmens išmoka paaugs 3 eurais ir sieks 35 eurus. Ją gaus 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių.

„Tai yra viena iš grupių, kuri patiria vieną didžiausių skurdo rizikų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

2023 m. planuojama toliau pensijas indeksuoti didinant bazinę pensiją ir apskaitos vieneto vertę, kuri lemia individualios pensijos dalies dydį.

2023 metais pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc.

2. Minimali mėnesinė alga

2023 metais minimali mėnesinė alga (MMA) išaugs 110 eurais „ant popieriaus“, arba apie 15 proc. – nuo 730 iki 840 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kada padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“, arba 13,7 proc.

Dirbantiems ne visu etatu turėtų būti aktualu tai, kad minimalus valandinis atlyginimas bus didinamas iki 5,14 eurų (anksčiau buvo 4,47 eurų).

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 140 tūkst. dirbančiųjų, arba vidutiniškai apie 26 tūkst. dirbančių visą darbo laiką šalies gyventojų. 2022 m. liepos mėnesio „Sodros“ duomenimis, biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 18 tūkst.

3. Neapmokestinamųjų pajamų dydis

Nuo sausio mažiausiai uždirbančiųjų pajamas padidins ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimas 15,7 proc. – iki 625 eurų.

Tai reikšmingai pakeis MMA uždirbančiųjų pajamas į rankas. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos į rankas dėl MMA ir NPD didinimo paaugs 83 eurais: 66,5 eurais dėl MMA didinimo ir 17 eurų dėl NPD didinimo.

4. Kompensacijos už elektros kainas

Vidutinė elektros energijos kaina didžiajai daliai visuomeninio tiekimo klientų, pritaikius valstybės kompensacijas, nuo 2023 m. sausio 1 d. padidės 16,7 proc. Skaičiuojama, kad statistiniam namų ūkiui, kuris nepasirinkto nepriklausomo tiekėjo ir turi teisę pasinaudoti visuomeniniu tiekimu, išlaidos vidutiniškai padidės apie 3,38 euro per mėnesį.

Nuo sausio visuomeninio elektros tiekimo kaina sieks 28 ct/kWh (dabar 24 ct/kWh).

Vyriausybė 2023 metais elektros ir dujų kainų šuolį kompensuos ir nepriklausomą tiekėją pasirinkusiems gyventojams. Pirmąjį pusmetį maksimali elektros kainos kompensacija nepriklausomą tiekėją pasirinkusiems vartotojams sieks 28,5 ct/kWh.

123RF.com nuotr./Elektros kaina
123RF.com nuotr./Elektros kaina

Be to, kitų metų pirmąjį pusmetį minimali 1 kWh elektros energijos kainos riba, žemiau kurios elektros energijos dalinis kompensavimas netaikomas, bus 28 ct/kWh su PVM.

Kompensacijų gali tikėtis ir gyventojai, kurie naudoja dujas namų šildymui ar maisto gamybai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbia, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. gamtinių dujų buitiniai vartotojai, suvartojantys iki 300 kub. m dujų per metus, ir gamtines dujas naudojantiems maistui ruošti, mokės 2,39 euro už 1 m3, o pritaikius valstybės taikomą tiekimo dalies kompensaciją, galutinė kaina bus 1,40 euro/m3. Pastovioji tarifo dalis nesikeis – 0,56 euro/mėn. Gamtinių dujų kaina šio plano vartotojams jau pritaikius kompensaciją didėja 37,3 proc. (arba 0,38 euro/m3).

123RF.com nuotr./Dujų suvartojimas
123RF.com nuotr./Dujų suvartojimas

Vartotojai, suvartojantys nuo 301 m3 iki 20 000 m3 dujų per metus, pavyzdžiui, vartojantys gamtines dujas būsto šildymui, už suvartotą 1 m3 gamtinių dujų mokės 1,91 euro, o pritaikius valstybės taikomą tiekimo dalies kompensaciją, galutinė kaina bus 0,92 euro/m3. Pastovioji tarifo dalis nesikeis – 3,99 euro/mėn. Gamtinių dujų kaina šio plano vartotojams jau pritaikius kompensaciją didėja 19,5 proc. (arba 0,15 euro/m3).

Vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 20 tūkst. m3 dujų per metus, už 1 m3 gamtinių dujų nustatyta 1,87 euro kaina, o pritaikius kompensaciją sieks 0,88 euro. Pastovioji tarifo dalis nesikeis – 3,99 euro/mėn. Gamtinių dujų kaina šio plano vartotojams didėja 17,3 proc. (arba 0,13 euro/m3).

5. Nulinis PVM šildymui

Kitą šildymo sezoną numatoma pratęsti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.

Centralizuotam šildymui Lietuvoje ne vienerius metus galiojo lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, tačiau dėl pabrangusių energetinių išteklių šių metų vasarį Seimas laikinai įvedė 0 proc. PVM tarifą šildymui.

PVM lengvata 2022–2023 metų šildymo sezonui atsieis 54 mln. eurų.

6. Kompensacijos šildymui

Dėl kylančių energetikos išteklių kainų šį sezoną dėl šildymo ir karšto vandens kompensacijų kreipiasi ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai.

Vyriausybės patvirtintame 2023 m. valstybės biudžeto projekte papildomai būsto šildymo kompensacijoms skirta 16 mln. eurų.

Apie tai, kokias sąlygas reikia atitikti, norint gauti kompensaciją, skaitykite čia: Viskas apie būsto šildymo išlaidų kompensaciją: pasitikrinkite, ar ji jums priklauso.

7. Vaiko pinigai

2023 metais vaiko pinigai augs maždaug šešiais eurais iki 85,75 eurų, daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidėtų  iki 136,22 euro.

Vaiko pinigai / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
Vaiko pinigai / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

8. Bazinė socialinė išmoka

Nuo 2023 m. didėja ir bazinė socialinė išmoka, kuri sudarys 49 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka vaikui 2023 m. didės nuo 506 iki 539 eurų.

9. Biudžetininkų atlyginimai

Kitąmet 5 eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų. Tai reiškia, kad algos kils visiems iš biudžeto darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams: Seimo nariams, teisėjams, pareigūnams, kariams, tarnautojams, biudžetinių įstaigų tarnautojams.

Darbo užmokestis jiems didės 23,5–161 euro iki mokesčių.

Tai palies daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 4 eurais.

10. Pedagogų ir medikų atlyginimai

Nuo 2023 m. mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs 13 proc. Tam numatyta apie 179 mln. eurų.

Medikų ir rezidentų algoms pakelti 2023 metų biudžete numatyta 101,5 mln. eurų. Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis kitąmet augs 8 proc. Gydytojo atlyginimas atskaičius mokesčius turėtų didėti vidutiniškai 160–180 eurų, slaugytojų – 85–100 eurų, rezidentų – apie 160 eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?