Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, kovą euro zonoje, kuriai priklauso ir Lietuva, metinė infliacija sudarė 7,5 proc.. Tokio kainų šuolio Europa nematė jau keturis dešimtmečius, nuo 1980 m., kai vyko energetinė krizė. Šiandieninės kainų pasiutpolkės šaknys irgi energetikoje, nes dėl karo energetiniai ištekliai euro zonoje fiksuoja daugiau nei 40 proc. kainų augimą.
Deja, bet šioje vietoje mums tenka nemalonus „rekordas“ – Lietuvoje bendras kainų augimas sparčiausias visoje Europoje, daugiau nei 15 proc., t.y. dvigubai viršijantys euro zonos vidurkį. Natūralu, kad šiuo metu gyventojai susiduria su klausimu – kaip apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo, kuris gali tęstis ne vienerius metus.
Dėl kaip niekad aukštos infliacijos sunerimę ne tik pinigus indėliuose laikantys gyventojai, bet ir investuotojai, kurie savo pajamas investavo į Lietuvos ar Europos rinką. Šiuo metu sudėtinga geopolitinė situacija verčia nerimauti ne tik dėl pinigų nuvertėjimo, bet ir dėl jų likvidumo.
„Jaučiame padidėjusią paklausą tarp investuotojų fiziškai perkelti pinigus į kitas šalis, tokias kaip Liuksemburgas ar Šveicarija, norint apsaugoti savo turtą nuo geopolitinės krizės. Tačiau indėlis banke, kad ir kokioje valstybėje jis būtų, neapsaugos pinigų nuo rekordiškai augančios infliacijos. Taip pat Lietuvoje matome sumažėjusią paklausą investicijomis į nekilnojamąjį turtą, kuris Lietuvoje per pastaruosius metus yra pabrangęs labiau negu kai kurios akcijų rinkos. Įskaitant energetinių kainų kilimą galime daryti prielaidą, kad ir ateityje nekilnojamojo turto išlaikymas ženkliai brangs“, – sakė „Nextury Technology“ ir „Nextury Asia Technology“ fondų investicinio komiteto pirmininkas Ilja Laurs.
Norint apsaugoti pajamas ne tik nuo galimų neramumų šalyje, bet ir nuo nuvertėjimo, efektyvus sprendimas – perkelti juos į augančias kapitalų rinkas ir rinktis ne indėlius bankuose, bet akcijas ar fondus, kurie ne tik išlaikys pinigų vertę, bet galimai ir uždirbs. Tą padaryti padės aktyviai ar pasyviai valdomi investiciniai fondai ar tiesioginės investicijos į akcijas.
„Renkantis, kur perkelti savo investicijas, verta atsižvelgti į tai, kurios rinkos yra mažiau veikiamos geopolitinės krizės ir turi didelio augimo potencialą bei gali suteikti apsaugą nuo infliacijos. Ekonomiškai ženkliai mažiau paliestos Ukrainoje vykstančio karo išliks JAV ir Azijos rinkos“, – sakė I. Laurs.
„Nextury“ Technologijų fondo ir „Nextury“ Azijos technologijų fondo valdymo įmonė yra „Synergy Finance“.
