Lietuvos pensijų sistema susideda iš trijų atskirų pakopų, kurios papildo viena kitą. Esminį pakopų skirtumą galima aptarti per valstybės įsitraukimą.
„Norintiems oriai gyventi išėjus į pensiją verta apsvarstyti kaupimą visose pensijų pakopose. Nors daugelis žino, kad egzistuoja trys pensijų pakopos ir net aktyviai kaupia jų fonduose, tačiau vis susiduriame su klausimais, kaip galima patikrinti, kiek pinigų ar turto jau sukaupta pensijai“, – sako L.Načajienė.
Pirma pakopa – valstybinė pensija
Pirmoji pensijų pakopa yra tai, kas Lietuvoje paprastai suprantama kaip „valstybinė pensija“. Šioje sistemoje privalomai dalyvauja kiekvienas dirbantysis, mokantis valstybinio socialinio draudimo įmokas, dar vadinamas „Sodros“ mokesčiais. Šios pakopos pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys.
„Pirmoje pakopoje kaupiami ne pinigai, o taškai ir stažas, nuo kurių priklausys ateities pensijos dydis. Ši pakopa yra labiausiai priklausoma nuo politinių sprendimų, nes pensijos dydį ir jos santykį su darbo užmokesčiu nustato Seimas“, – aiškina L.Načajienė.
Bendroji pensijos dalis priklauso nuo darbo stažo. Vieni stažo metai įgyjami, jei per 12 mėnesių „Sodrai“ sumokama įmokų nuo pajamų, kurios buvo ne mažesnės nei 12-a tų metų minimalių mėnesinių atlyginimų. Jei sumokama mažiau, tada įgyjama atitinkama metų stažo dalis. Minimalus stažas senatvės pensijai gauti – 15 metų, tad asmuo, neįgijęs tokio darbo stažo, neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo įgytų pensijos taškų ir vieno taško vertės tais metais. Taško vertė kasmet indeksuojama. 1 taškas įgyjamas, jei per 12 mėnesių „Sodrai“ sumokama įmokų nuo pajamų, kurios buvo ne mažesnės nei 12 tų metų vidutinių darbo užmokesčių. Minimalus taškų skaičius senatvės pensijai gauti nėra nustatytas.
„Vis dėlto tai, kad pirmoje pakopoje kaupiami ne pinigai, o taškai, lemia, kad pasitikrinti, kiek pinigų asmuo dabar yra sukaupęs šioje pakopoje yra neįmanoma. Tiesa, savo „Sodros“ paskyroje galima pasižiūrėti, koks jau įgytas stažas ir kiek taškų sukaupta“, – tęsia pašnekovė.
Antra pakopa – kaupiama iki pensinio amžiaus
Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas, kurios skaičiuojamos nuo atlyginimo, perveda darbdavys, o papildomai taip pat prisideda ir valstybė. Visos sukauptos lėšos yra kaupiančiojo nuosavybė, o pensijų fonde, kurį valdo kaupiančiojo pasirinkta bendrovė, lėšos investuojamos, sudarant galimybę potencialiai sutaupyti dar daugiau.
Šioje pakopoje pradėti kaupimą galima dviem būdais. Pirmas – darbinius santykius turintys gyventojai bet kada gali kreiptis į savo pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti savarankiškai. Antras – kiekvienų metų pradžioje 40 metų dar nesulaukę ir darbo pajamų turintys gyventojai yra automatiškai įtraukiami į kaupimo sistemą su teise atsisakyti.
„Kartais į kaupimą antroje pakopoje automatiškai įtraukti žmonės net nežino, kokioje pensijų kaupimo bendrovėje jų įmokos yra investuojamos. Tai pasitikrinti galima internetinėje „Sodros“ paskyroje, kurioje taip pat pateikiama informacija ir apie darbdavio bei valstybės sumokėtas įmokas. Konkretaus fondo, į kurį investuojama, taisykles, sukauptą sumą, savo investicijų grąžos dydį ir kitą informaciją taip pat galima rasti prisijungus prie savo vartotojo paskyros fondo valdytojo internetinėje svetainėje“, – primena „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Trečia pakopa – kaupiama savarankiškai
Dalyvavimas trečios pakopos pensijų fonduose – savarankiškas ir savanoriškas papildomas kaupimas pensijai. Norimo dydžio ir dažnumo įmokas į fondą galima daryti patiems, bet tai daryti gali ir asmens sutuoktinis, darbdavys ar kiti asmenys.
„Kaupimas šioje pensijų pakopoje yra visiškai savanoriškas. Pasitikrinti, kiek sukaupta šioje pakopoje, galima prisijungus prie fondo valdytojo vartotojo paskyros internete. Visos su pensijų fondais dirbančios organizacijos užtikrina tokios informacijos prieinamumą savo klientams“, – pabrėžia L.Načajienė.
Be to, kaip aiškina pensijų ekspertė, išsamią informaciją tiek apie trečios, tiek apie antros pakopos pensijų fondus bendrovės savo klientams privalo pateikti kas metus. Metinėse ataskaitose pateikiama tokia informacija kaip pensijos sąskaitoje įrašytų pensijų fondo vienetų skaičius ir jų vertė, lėšų investavimo strategija, pagal ją gauta investicinė grąžą ir kt.
„Paprastai tariant, fondų valdytojai kiekvienam kaupiančiajam kas metus pateikia nuodugnią informaciją, kur ir kaip jų pinigai buvo investuoti, kiek jų „uždirbta“ papildomai ir panašiai. Šios detalės visada pasiekiamos fondo valdytojo puslapyje ir leidžia asmeniui jaustis saugiau dėl savo investicijų ateičiai“, – pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Prognozės skiriasi priklausomai nuo asmens įsitraukimo į kaupimą
Bendrą būsimos pensijos dydį, sukauptų pinigų pensijų fonduose prognozes ir kokią dalį pajamų sudarys ši prognozuojama pensija, galima pasiskaičiuoti naudojantis „Sodros“ skaičiuokle internete. Pasak ekspertės, norint išėjus į pensiją gyventi patogiai, rekomenduojama užsitikrinti bent 70–80 proc. dabartinių mėnesio pajamų siekiančią pensiją.
Jeigu santykis tarp pajamų ir vidutinės pensijos ateityje išliks toks pat kaip dabar, tuomet ateityje pirmosios pakopos – t. y. valstybės suteikiama senatvės pensija – sudarys tik apie 30–40 proc. dabartinių šalies gyventojo pajamų dydžio.
„Kaupiant antros pakopos pensijų fonde, tikėtina, kad ši suma gali padidėti iki 40–50 proc. prieš tai buvusių pajamų. Likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio potencialiai gali užtikrinti taupymas trečioje pakopoje. Kaupiant pensijų fonduose visada reikia atsižvelgti į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi“, – sako L.Načajienė.