Daug nepopuliarių sprendimų
„Prioritetai yra sudėlioti būsimos programos projekte, pagrindinis dalykas – socialiniai reikalai, socialinės atskirties mažinimas, kad ekonomikos augimą pajustų kuo daugiau šalies gyventojų“, – prieš pradėdamas savo kaip premjero darbą sakė Saulius Skvernelis.
Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidžiaugė, kad naujas biudžetas yra labiau socialiai orientuotas – per milijardą eurų skirta socialinei atskirčiai mažinti: „pažadai, kurie buvo prieš rinkimus duoti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, yra mėginami vykdyti.“
Tokie buvo pažadai, o kokie darbai? Vietoje 55 eurų pensija padidinta tik 20-čia, pakelti akcizai, nuo sausio netikėtai išaugo mokesčiai dirbantiesiems pagal autorinę sutartis (tiesa, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis jau registravo siūlymą, pagal kurį ši tvarka turėtų būti atšaukta), verslo liudijimus, besiverčiantiems individualia veikla.
Įvestos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos lubos, padidinti alkoholio akcizai, prabilta apie draudimo mokestį, Vyriausybė Seimui siūlo nekompensuoti pensijų iki 2014 metų vasaros mirusiųjų pensininkų artimiesiems, PVM lengvata šildymui palikta tik iki liepos mėnesio.
Pensijų augimą 15 eurų šiemet lėmė dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės sprendimai, dabartiniai valdantieji papildomai pridėjo tik penkis eurus, nors per rinkimų kampaniją ne kartą viešai žadėjo pridėti 40.
„Sodros“ mokesčių augimą daliai dirbančiųjų lėmė taip pat praėjusios kadencijos Seimo sprendimai. Įvestos naujos išmokos dvynukų tėvams, tačiau diskriminuojamos šeimos, dvynukų susilaukusios pernai arba užpernai.
Taip pat pratęsta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, tačiau tik todėl, kad tą buvo įsipareigojusi padaryti socialdemokratų Vyriausybė, o „valstiečiai“ ją panaikins jau po pusmečio. Biudžete atsirado pinigų mokytojams, tačiau taip pat todėl, kad tai buvo ankstesnės koalicijos pažadas.
Dėl tokių sprendimų visuomenėje kilo didelis nepasitenkinimas. Tad ar tikrai valdantieji mažina socialinę atskirtį? Jie mano, kad taip. Opozicija, žinoma, šiaušiasi.
Tikėjosi greitesnių permainų
Savarankiškai dirbantiems žmonėms netikėtai sužinojus, kad nuo sausio jiems didėja įvairūs mokesčiai, sąmyšis kilo ne tik visuomenėje, bet ir tarp politikų.
Štai Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo ilgai ginčijamasi, kas kaltas, kad gyventojai apie pokyčius sužinojo tik jų išvakarėse. Tačiau apie mokesčių didėjimo atšaukimą posėdyje nuskambėjo vos vienas nedrąsus sakinys, parlamentarai sutarė, kad pokyčiai yra būtini.
Didesnės įmokos „Sodrai“ dirbantiesiems pagal autorinę sutartį, verslo liudijimą ar individualią veiklą įsigaliojo kaip socialinio modelio dalis. Tačiau kiti įstatymai, tarkime, numatantys maksimalios bedarbio išmokos augimą beveik 40 proc., buvo atidėti iki liepos.
„Atvirkščiai gal pasakysiu – tikėjausi, kad šita vyriausybė veiks gana greitai, nes tikrai gavo didelį pasitikėjimo mandatą ir kreditą, ir galėjo greitai imtis reformų ir pertvarkų, kurios akimirksniu galėjo būti signalas visuomenei, kad bus principingai dirbama, kad bus laikomasi rinkimų pažadų“, – 15min sakė konservatorė Monika Navickienė.
Pastarųjų pokyčių ji nevadina poslinkiais į gerąją pusę.
„O dabar ką matome, tai tokie sprendimai, kurie yra tarsi pasiteisinimas, kad čia buvusių sprendimų tąsa. Principingų sprendimų, kad jie galėtų pasakyti, kad mato, kad yra blogai, kad neveikia sistema ir darys nuo šiol taip ar kitaip, mes tiesiog nematome“, – kalbėjo konservatorė.
Pasak jos, viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių yra mažiausias pajamas gaunantys žmonės, kuriems būtų galima padėti mažinant darbo pajamų apmokestinimą, toliau keliant neapmokestinamųjų pajamų dydį.
„Tie dalykai tikrai galėtų judėti daug sparčiau, kaip ir žmonių ištraukimas iš to socialinio skurdo rato, kai pašalpas gaunantys žmonės nėra niekaip motyvuojami gauti papildomų pajamų, o jos galėtų būti neapmokestintos arba sudarytos specialios programos pereinamajam laikotarpiui, kad tie žmonės būtų suinteresuoti pradėti eiti į darbą ir užsidirbti papildomų pajamų, neatimant socialinių pašalpų tam laikotarpiui“, – M.Navickienė taip pat kritikavo valdančiųjų sprendimus dėl biudžeto pajamų. Ji sakė nemačiusi principingų sprendimų dėl papildomų biudžeto pajamų, tarkime, iš valstybės valdomų įmonių ir pan.
Padės tiems, kas „mezga kojines“
„Jokių mokesčių mes nedidinome. Mes sutikome įgyvendinti paruoštą socialinį modelį, sutikome su ta nuomone, kad visi Lietuvos žmonės turi dalyvauti socialinėje sistemoje, tai yra, turėti draudimą nuo ligos, senatvės, motinystės garantijas, tai reiškia atskirties mažinimą“, – 15min sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas.
Jis pabrėžė, kad dabar įsigaliojusios taisyklės nėra tobulos, nes „niekas nesirūpino smulkaus verslo interesais, niekas jiems neatstovavo, niekas jų neprotegavo.“
Pasak jo, valdantieji dar neparuošė „rimtos mokestinės reformos“. Tą padarys Ūkio ir Finansų ministerijos ir su Darbo kodekso pataisomis turėtų pateikti jau kovo mėnesį.
„Ten turi būti labai aiški strategija, kaip tam smulkiausiam verslui – tiems žmonėms, kurie mezga kojines ir parduoda, kaip jiems sumažinti mokestinę naštą. Ne jų draudimą atimti, ne galimybę gauti pensiją atimti, nes jokios kalbos negali būti apie atskirties grupes, kad, pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą dirbo su verslo liudijimu, ir negauna pensijos. Taip negali būti, nes taip atsiras grupės, kurios neturi jokių socialinių garantijų. Taip yra blogai“, – pasakojo T.Tomilinas.
Greta savarankiškai dirbančiųjų kita pažeidžiama visuomenės grupė yra tie, kurie dirba už minimalų arba jam artimą atlyginimą, bet sunkiai iš jo išgyvena.
„Tam mes ir sustabdėme Darbo kodeksą, kad atsirastų derybinė galia žmonių, kad darbuotojai išsakytų labai aiškų savo lūkestį, kad atlyginimai didėtų, kad darbdaviai numatytų labai aiškų didžiosios Lietuvos dalies interesą kelti atlyginimą. Jeigu darbdaviai nori liberalesnių darbo santykių, jie turi kelti atlyginimus. Tai yra pagrindinis skurdo įveikimo mechanizmas“, – kalbėjo parlamentaras.
Ž.Šilėnas: stebuklų tikėtis per anksti
Pernelyg kritikuoti valdančiųjų neskuba ir ekspertai, mat nauja Vyriausybė dar nespėjo apšilti kojų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas sukritikavo faktą, kad valdantieji paskubėjo padidinti įvairius mokesčius, o pažadų dėl geresnio gyvenimo vykdymą atidėjo rytdienai.
„Nepaisant to, ką jie darys, mokesčiai padidinti jau dabar. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios būtų galima papriekaištauti. Dalis mokesčių padidėjo dėl to, kad buvo svarstomi su darbo kodeksu, jis atidėtas, bet mokesčių įsigaliojimas atidėtas ne visų. Mano pagrindinė kritika būtų ta, kad tie visi pažadai bus vykdomi galbūt kažkada ateityje, o mokesčius reikia mokėti jau šiandien, avansu“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.
Jis suskaičiavo, kad šiemet padidėjo bent 16 įvairių mokesčių, o kišenę papildė tik vienas nutarimas – padidėjęs NPD vidutinį atlyginimą gaunančiojo kišenę papildys 8 eurais.
„Jeigu sąžiningai, tai vyriausybė ką tik pradėjo dirbti, ir kažkokių stebuklų iš jos tikėtis būtų per anksti. (…) Aš tai jiems linkėčiau ne piniginę atverti, nes jie ne savo piniginę atveria.
Mano palinkėjimas būtų, kad jie išlaidas naudotų efektyviai, kad pašalpas gautų tik tie, kuriems iš tikrųjų reikia, kad išmokos nebūtų lengvas būdas gauti pajamas, kad skatintų savarankiškų žmonių, o ne mokesčių mokėtojų išlaikomą visuomenę. Nes paimti iš mokesčių mokėtojų ir išdalinti kitiems daug proto nereikia“, – kalbėjo LLRI prezidentas.
