Kaip skirtingi rinkimų rezultatai galėtų paveikti euro ir JAV dolerio santykį ir ką tai reikštų Europos Sąjungai? Prognozuojama, kad į valdžią sugrįžus respublikonui D.Trumpui doleris sustiprėtų, bet ar ilgam? Kaip apsisaugoti nuo galimo valiutų kurso svyravimo?
Kuris scenarijus palankesnis Europai?
Žvelgiant istoriškai, respublikonų partijos prezidentai dažniau buvo siejami su didesniu valiutos kurso nepastovumu, nei į valdžią atėjus demokratų partijos kandidatui.
Būdamas valdžioje respublikonų kandidatas D.Trumpas akcentavo, kad stiprus doleris yra svarbus ekonomikos stabilumui ir šalies gerovei. Siekdama stiprinti JAV ekonomiką ir padidinti šalies tarptautinės prekybos pranašumą, jo administracija ėmėsi agresyvios prekybos politikos, įskaitant muitų įvedimą Kinijai ir kitiems prekybos partneriams. Muitų politika ir prekybos ginčai su kitomis šalimis sukėlė didelį neapibrėžtumą finansų rinkose ir tai turėjo įtakos dolerio kurso svyravimui.
„Jei Trumpas vėl sugrįžtų į valdžią, galima tikėtis panašaus nestabilumo. Tikėtina, kad doleris trumpam sustiprėtų, nes šiuo nestabilumo laikotarpiu investuotojai tradiciškai į dolerį žiūrėtų kaip į saugumo garantą. Tai augintų dolerio paklausą ir jo vertę. Tačiau tikėtina, kad ilgainiui nuolatinė įtampa dėl prekybos politikos dolerį nusilpnintų“, – svarsto tarptautinių mokėjimų bendrovės „ArcaPay“ pardavimo ir verslo vystymo vadovas Marius Ivanauskas.
Demokratų kandidatas į prezidentus J.Bidenas akcentuoja savo siekį stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir diplomatinius santykius su Europos sąjungininkais ir kitomis šalimis. Ekspertas teigia, tokia politikos kryptis galėtų mažinti įtampas bei skatinti abipusį ekonominį augimą.
„Perrinkus dabartinį JAV prezidentą galima tikėtis dolerio susilpnėjimo. Palankesnė prekybos politika reikštų didesnį pasitikėjimą ir mažesnį poreikį saugoti savo kapitalą, o tai sumažintų dolerio paklausą. Šis scenarijus, matant ES ir JAV partnerystę bei bendras pastangas sprendžiant pasaulines problemas, greičiausiai sudarytų prielaidas euro sustiprėjimui. Tai nėra aksioma, tačiau dažnu atveju silpnėjant doleriui euro vertė auga“, – pastebi M.Ivanauskas.
Istorinė perspektyva
Euro ir JAV dolerio kursui didelės įtakos daro ne tik šalių politika, bet ir bendra ekonominė situacija pasaulyje, Europos Centrinio Banko bei JAV federalinės rezervų sistemos įgyvendinama pinigų politika, tarptautiniai įvykiai.
2000 m. JAV prezidentu tapus republikonui George’ui W. Bushui, buvo imtasi mokesčių mažinimo politikos ir tai iš pradžių sukėlė dolerio stiprėjimą. Tačiau ilgainiui dėl didėjančios JAV valstybės skolos ir karo Irake išlaidų doleris pradėjo silpnėti prieš eurą, kuris tuo metu įgijo daugiau stabilumo dėl ekonomikos augimo euro zonoje.
2008 m. JAV prezidento rinkimai sutapo su didžiąja finansų krize. Į valdžią atėjus demokratui Barackui Obamai doleris dėl krizės iš pradžių silpnėjo. Po Centrinio Banko intervencijų bei prezidento administracijos priimtų sprendimų gaivinti ekonomiką doleris stabilizavosi.
Donaldas Trumpas, laimėjęs JAV prezidento rinkimus 2016 m., sukėlė staigų dolerio stiprėjimą, nes rinkos reagavo į jo žadėtas mokesčių lengvatas ir infrastruktūros išlaidas. Tačiau jo protekcionistinė prekybos politika ir dažni konfliktai su prekybos partneriais ilgainiui sukėlė dolerio svyravimus. Euro zonos ekonomika tuo metu, nepaisant politinio neapibrėžtumo, išlaikė santykinį stabilumą, nes Europos Centrinis Bankas taip pat veikė aktyviai, siekdamas palaikyti ekonomikos augimą.
Kuriuos sektorius paliečia labiausiai?
Anot eksperto, valiutų kursų svyravimus dažniausiai paliečia energetikos, turizmo, technologijų bei žemės ūkio sektorius.
„Vieniems sektoriams palankus stipresnis doleris, kitiems – stiprus euras. Kaip žinoma, dauguma naftos ir dujų sandorių pasaulyje yra sudaromi doleriais. Todėl stiprėjantis euras dolerio atžvilgiu gali atpiginti naftos ir dujų importą į Europą, taip Europos įmonės gali nusipirkti daugiau už mažesnę kainą. Stiprus euras priešingai veikia turizmo sektorių – stiprėjanti valiuta šalį daro nepatrauklią turistams, kurie už savo turimą pinigų sumą gali leisti sau kur kas mažiau“, – pastebi bendrovės „ArcaPay“ pardavimo ir verslo vystymo vadovas.
Anot jo, žemės ūkio sektoriuje euro ir dolerio kurso svyravimai gali turėti įtakos žemės ūkio produktų ir žaliavų, tokių kaip trąšos ir pesticidai, kainai. Ji, kaip dujų ir naftos, taip pat dažniausiai apskaičiuojama doleriais, todėl stipresnis euras dolerio atžvilgiu šias žaliavas Europos ūkininkams gali atpiginti.
Technologijų sektoriuje euro ir dolerio kurso svyravimai gali turėti įtakos prekių ir paslaugų savikainai tiek Europos, tiek JAV įmonėms. Stiprėjant eurui dolerio atžvilgiu, Europos įmonių prekės ir paslaugos gali pabrangti JAV klientams, eurui silpnėjant, jos paprastai pinga.
„Tokie rodikliai kaip BVP augimas, infliacijos ir nedarbo lygis taip pat gali turėti įtakos euro ir JAV dolerio valiutos kursui bei paveikti įvairių sektorių įmones. Stipresnė euro zonos ekonomika, palyginti su JAV, gali lemti stipresnį eurą ir mažesnę Europos prekių ir paslaugų paklausą, atitinkamai žemyn važiuojanti ekonomika silpnina ir eurą bei didina paklausą“, – komentuoja M.Ivanauskas.
Nors 60-ieji JAV prezidento rinkimai vyks tik lapkritį, valiutų prekeiviai ir investuotojai jau dabar bando nuspėti, kokia bus valiutų rinkos reakcija į šiuos artėjančius svarbius politinius įvykius. Artėjant rinkimų datai, investuotojai dažnai tampa atsargesni ir linkę gerai apgalvoti savo investicijų strategijas. Eksperto teigimu, yra ne vienas būdas, kaip įmonėms apsisaugoti nuo valiutų kurso svyravimų.
„Pirmiausia įmonės gali naudoti tokias finansines priemones kaip išankstiniai valiutų keitimo sandoriai, siekdamos užfiksuoti valiutų kursą ir sumažinti valiutų svyravimo poveikį savo verslui. Dar vienas kelias – diversifikacija. Įmonės ir investuotojai gali diversifikuoti savo portfelius skirtingomis valiutomis ir regionais. Kiti efektyvūs būdai apsisaugoti nuo nepalankių svyravimų – lanksti kainodara bei tiekimo grandinės valdymas“, – sako bendrovės „ArcaPay“ atstovas M.Ivanauskas.
