Vilniečio Kasparo šeima gyvena buvusios gamyklos patalpose įrengtame bute – didelė erdvė, karštą vasaros dieną kaipmat prisipildanti šilumos ir drėgmės. „Orą kažkaip reikėdavo atvėsinti, nes įėję į namus jausdavomės kaip džiunglėse. Kondicionierių įjungtą laikydavome apie 15–20 minučių per valandą. Jis gana senas, nemodernus, todėl naudoja nemažai energijos. Naktį jis neveikdavo, įjungdavome oro ventiliatorių, kuris sukdavosi iki ryto“, – pasakojo vyras. Birželį šeima už elektrą mokėjo 200 Lt, o per liepą skaitiklis prisuko daugiau kaip 400 Lt. „Ką čia pritaupysi, kai taip karšta“, – dvigubai išaugusią sąskaitą apibendrino Kasparas.
Įranga veikė maksimaliu režimu
Karšta vasara įsiminė ir prekybos tinklams – reikėjo sukti galvas, kaip nuo šilumos apsaugoti maisto produktus bei užtikrinti gaivesnį orą darbuotojams ir pirkėjams. Bendrovės „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė skaičiuoja, kad šių metų liepą, palyginti su praėjusiųjų, prekybos centruose sunaudota maždaug 8 proc. daugiau elektros energijos, o karštą šiemetinę liepą lyginant su ne tokiu karštu birželiu, sąnaudos už elektrą išaugo iki 17 proc.
„Skaičiai tikrai nemaži, nes iki šiol elektros energijos sąnaudas mums pavykdavo mažinti, o šią vasarą dėl karštų orų jos išaugo“, – kalbėjo R.Saulytė. Ji nurodė dvi tokio augimo priežastis – produktų šaldymo ir laikymo įrangos darbą maksimaliu režimu bei pasikeitusį patalpų vėdinimą. „Įprastai vėdinimo sistemos dirbdavo tik dieną, kad nebūtų karšta prekybos salėse ir pagalbinėse patalpose. Per karščius šių sistemų neišjungdavome ir naktį. Be to, dalyje parduotuvių teko pastatyti ir papildomos įrangos – oro ventiliatorių bei kondicionierių“, – pasakojo „Maxima LT“ atstovė.
Įprastai vėdinimo sistemos dirbdavo tik dieną, kad nebūtų karšta prekybos salėse ir pagalbinėse patalpose. Per karščius šių sistemų neišjungdavome ir naktį.Bendrovės „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė sakė, kad karšiausiais vasaros mėnesiais elektros energijos prekybos centruose buvo sunaudojama 10–15 proc. daugiau nei pavasarį ar rudenį, o šiemetinę vasarą lyginant su praėjusių metų, elektros sąnaudos išaugo iki dešimtadalio. „Stengiamės mažinti mūsų veiklos procesų poveikį aplinkai, todėl nuolat atnaujiname šaldymo įrangą, kondicionavimo sistemas, kurios mums padeda sunaudoti mažiau energijos, nei naudojant senesnio modelio įrangą“, – „15min“ teigė J.Bagdonaitė.
Apie efektyvesnį elektros energijos vartojimą kalba ir prekybos tinklo „Iki“ atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta, kurio teigimu, elektros energijos sąnaudos dėl karščių išaugo apie 5 proc. „Jos padidėjo dėl patalpų kondicionavimo ir šaldymo įrangos, tačiau augimas buvo minimalus, nes pastaruoju metu daug investuojame į energijos taupymo įrangą. Pavyzdžiui, optimizavome prekybos salių apšvietimo intensyvumą, stiklais uždengėme dalį šaldymo baldų. Tai mums leidžia elektros energiją vartoti efektyviau“, – minėjo pašnekovas.
Laiku investavo
Ledų gamybos įmonės „Vikeda“ technikos direktorius Algis Kalvaitis taip pat tvirtino, kad vasarą elektros energijos sąnaudos išaugo maždaug 5 proc. Tai, anot jo, lėmė ir neįprastai šiltos naktys, kurių metu šaldymo įrangai reikėjo dirbti visu pajėgumu. „Jau birželį susimontavome papildomą šaldymo agregatą sandėliams. Buvome iš anksto numatę, kad šios investicijos gali prireikti, todėl ją laikome labai sėkminga, nes be šio įrenginio sąskaitos už elektrą galėjo būti dar didesnės“, – aiškino A.Kalvaitis.
Tuo metu „Kauno grūdų“ įmonių grupės vyr. energetikas Tomas Taurinskas sakė, kad papildomų investicijų į oro kondicionavimo sistemas šią vasarą neprireikė. „Sunku išskirti, kiek daugiau elektros energijos suvartojome dėl karštos vasaros – energijos sąnaudos išaugo dėl didėjančių darbo apimčių, o oro kondicionieriai dirbo taip, kaip ir praėjusią vasarą“, – tvirtino jis.
Bendrovės „Vilkyškių pieninė“ technikos direktorius Sigitas Trijonis kalbėjo, kad dėl papildomo produkcijos šaldymo elektros sąnaudos padidėjo maždaug dešimtadaliu. „Tačiau nėra blogo oro. Yra tik netinkami drabužiai. Panašiai ir su gamyba. Jeigu turi normalią šaldymo įrangą, didelių problemų neturėtų kilti. Šiam sezonui buvome pasiruošę, investicijas į šaldymo ūkį pabaigėme dar gegužės pradžioje, todėl rūpesčių neturėjome – tik padidėjusias sąskaitas už elektrą“, – tvirtino S.Trijonis.
Patikrinti, ar už elektros energiją nemokėjo daugiau, po pokalbio su „15min“ nusprendė ir sostinės senamiestyje veikiančios kavinės „Pilies menė“ direktorius Alfonsas Ambrazas. „Nemanau, kad bus kažkokių pokyčių“, – svarstė pašnekovas. Jo teigimu, jokių papildomų šaldymo ar oro vėdinimo įrenginių kavinėje nebuvo pastatyta. „Įrenk ką tik nori, tačiau žmonių į vidų neprisikviesi, nes vasarą beveik visi nori sėdėti lauko kavinėse, o lauke temperatūros neatšaldysi niekaip“, – reziumavo kavinės vadovas.
