Brangstant biokurui, šilumininkai sako, kad jei nebus pokyčių, už šildymą teks mokėti nuo kelių procentų iki dešimtadalio daugiau, rugpjūtį pranešė LRT TELEVIZIJOS laida „Panorama“.
„Jei niekas nepasikeis, pagal dabartines kainas augimas gali būti 10 proc. Kol kas tai – prognozė, nes realaus kuro nupirkto dar nėra“, – kalbėjo Šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas Valdas Lukoševičius.
Praeityje padaryta klaidingų skaičiavimų
Ekonomistas G.Nausėda pažymi, kad praeityje yra padaryta klaidingų skaičiavimų – pernelyg netolygiai biokuro gavybos ir panaudojimo grandinėje paskirstytos investicijos.
„Vienu metu buvo patikėta, kad biokuras yra panacėja, galinti išgelbėti Lietuvą, padėti pereiti prie mažesnių kainų skirtingose savivaldybėse. Tuomet atrodė, kad tokie teiginiai yra tikrai pagrįsti, nes buvo daug gražių pavyzdžių savivaldybių, kurios anksčiau perėjo prie šios šildymo formos ir galėjo didžiuotis pačiomis mažiausiomis kainomis. Dabar ima ryškėti tam tikri trūkumai, į kuriuos pirštais buvo rodoma jau tada, tačiau tuomet buvo sunku patikėti, kad biokuro atsargų gali pritrūkti, kad gali atsirasti dideli kainų svyravimai.
Ko gero, problemų yra ir todėl, kad pastaruoju metu visos ES investicijos buvo nukreiptos į galutinį biokuro naudojimo tašką – katilų statybą, infrastruktūros pertvarkymą, atsisakant kitų šilumos gamybos būdų. Tuo metu pradinėje biokuro rinkimo stadijoje investicijų akivaizdžiai trūko, tad dabar matome sumažėjusią pasiūlą, o tai lemia netvarią ir nerimą keliančią situaciją“, – kalba ekonomistas.
Pasak jo, neproporcingos investicijos per visą biokuro rengimo grandinę ir alternatyvų atsisakymas lėmė tai, kad kai kurios savivaldybės šiandieną gali skųstis, bet pakeisti ko nors iš principo jos nelabai gali.
Vyriausybėje svarstomos priemonės kainų suvaldymui
Premjero Sauliaus Skvernelio atstovo spaudai Tomo Beržinsko teigimu, Vyriausybėje svarstomos skirtingos priemonės, galinčios padėti suvaldyti kuro kainų kilimą, viena iš jų – žemesnės kokybės biokuro, tinkamo šildymui, naudojimas.
Paklaustas, ar dabartinė Vyriausybė nemano, kad ankstesnioji padarė klaidą, intensyviai skatindama biokuro naudojimą ir neįvertindama, kad paklausos augimas gali lemti pasiūlos mažėjimą bei kainų augimą, T. Beržinskas sako, kad atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimas išlieka ir šios Vyriausybės prioritetu.
„Dėl paties biokuro naudojimo skatinimo vienareikšmiško atsakymo nėra, ypač turint galvoje, jog tai yra atsinaujinantis šaltinis, tai taip pat pigiausias šaltinis, taip mažinama priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro. Dėl šios Vyriausybės pozicijos primintina, kad ji išdėstyta energetikos strategijoje, kur sakoma, kad kuo daugiau energijos visuose sektoriuose valstybė turėtų gaminti iš atsinaujinančių išteklių“, – sako T.Beržinskas.
Energetikos viceministras V.Macevičius pažymi, kad šiuo metu susiklosčiusią padėtį biokuro rinkoje nulėmė ne tik didėjantis šio kuro poreikis šilumos energijai gaminti, bet ir augantis malkinės medienos poreikis pramonėje, kadangi šilumos gamintojai ir pramonė naudoja tą patį medienos segmentą – malkinę medieną. Per pastaruosius metus malkinė mediena, kuri sudaro du trečdalius biokuro kainos, pabrango apie 42,5 proc.
Pašnekovas įvardija, kaip numatoma pažaboti biokuro, o kartu ir šildymo kainų augimą: „Pirma, planuojama dar labiau skaidrinti biokuro įsigijimo procesą ir suvienodinti įpareigojimus visiems šilumos gamintojams, gaminantiems šilumą iš biokuro centralizuoto šildymo tinklų sistemoms. Kaip tik šiuo metu yra svarstoma nauja tvarka, pagal kurią pirkti biokurą biržoje būtų įpareigoti ir nepriklausomi šilumos gamintojai.
Šilumos gamintojus numatoma skatinti naudoti daugiau biokuro, pagaminto iš kirtimo atliekų, energetinių augalų ir taip mažiau naudoti malkinės medienos dėl kurios šilumos gamintojai turi konkuruoti su pramone.“
Taip pat, energetikos viceministro teigimu, bus peržiūrimas biokuro biržos reglamentavimas, pasiūlant rinkai jau artimiausiu metu naują paslaugą – kaupti biokurą gamintojo sandėlyje. Tokia tvarka, anot V.Macevičiaus, skatintų biokuro pirkėjus įsigyti biokurą iš anksto, o tiekėjai įsipareigotų sandėliuoti įsigytą biokurą iki šildymo sezono (rudens ar žiemos) bei pristatyti jį pirkėjams, kada šie to pareikalaus. Tikimasi, kad tokia paslauga padės šilumos gamintojams apsidrausti nuo neprognozuojamo kainų augimo šildymo sezono metu.
„Ieškoma priemonių skatinti perdirbti medieną vidaus rinkoje, kadangi taip iki 30 proc. susidariusių atliekų gali būti panaudojamos kaip biokuras.
Tikimasi, kad auganti biokuro kaina taps rimta paskata gamybą vėl pradėti mažesniems gamintojams, kurių dalis dėl iki vyravusių žemų biokuro kainų pristabdydavo biokuro gamybą, nes gaunamos pajamos nepadengdavo šios veiklos sąnaudų. Padidėjusi pasiūla, tikėtina, leistų stabilizuoti situaciją biokuro rinkoje“, – kalba energetikos viceministras.
Greitų pokyčių nereikėtų laukti
Biokuras, V.Macevičiaus teigimu, buvo ir toliau išlieka pigiausiu kurui šilumai gaminti. „Biokuras yra vietinis ir atsinaujinantis energijos išteklius – pigesnė ir švaresnė alternatyva šilumos energijai gaminti naudojamoms gamtinėms dujoms, mažinanti šalies priklausomybę nuo pastarojo kuro importo. Juk net apie 85 proc. biržoje nupirkto biokuro buvo pagaminta šalies viduje, o tai prisidėjo skatinant šalies pramonę bei kuriant darbo vietas šiame sektoriuje. Atnaujintoje energetikos strategijoje numatoma, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemose energijos iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių dalis turės padidėti iki 90 proc. iki 2030 metų bei iki 100 proc. šio amžiaus viduryje“, – pažymi energetikos viceministras.
Savo ruožtu ekonomistas G.Nausėda pastebi, kad tolygesnės investicijos biokuro rengimo grandinėje gali šią kuro rūšį kainos prasme vėl padaryti itin konkurencingą.
„Situacijos nereikėtų piešti juodomis spalvomis. Biokuro atsargų rengimui reikia daugiau investicijų, reikia perskirstyti lėšas per visą grandinę tolygiau, tuomet biokuro atsargas būtų galima padidinti. Tikrai nėra taip, kad mums teks iškirsti visus Lietuvos miškus, idant apsirūpintume biokuru.
Visa tai galima padaryti, tačiau visko, kas nebuvo padaryta per keletą metų, nepavyks užtikrinti per porą mėnesių. Praeityje yra neapsiskaičiuota, tačiau neatmetu, kad ateityje biokuro kainos gali būti labai konkurencingos“, – kalba ekonomistas.
