Vienas iš internetinės parduotuvės „HoliTrees“, kurioje galima įsigyti eglutes, bendraturčių Lukas Litvinas 15min tvirtino, kad šiųmetis sezonas, lyginant su praėjusiu, yra geresnis. Taip yra dėl to, kad pernai gruodį buvo įvestas karantinas ir didžioji dalis žmonių dirbo iš namų.
„Praeitais metais buvo labai įdomus sezonas, kai vežėme tik į namus, bet ne į biurus. Biurai buvo ir yra mūsų didelis segmentas, o pernai jautėme didesnį užklausų skaičių į namus, tiesiai žmonėms. Šiemet viskas išsilygino ir grįžo su truputį didesne jėga. Biuruose Kalėdų nuotaika šiemet kaip niekad tvirta“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiemet prognozuoja 30 proc. didesnius pardavimus.
Panašias tendencijas stebi ir Elona Uckutė, „Kesko Senukai Lithuania“ rinkodaros direktorė.
„Ūgtelėję didmeninės prekybos pardavimai leidžia manyti, kad šiemet ir įmonės daug dėmesio skiria kalėdinės atmosferos kūrimui savo biuruose ir patalpose“, – tvirtino ji.
Kainos augo 10 proc.
Anot „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Gabrielės Šerėnienės, dirbtinių eglučių kainos šiemet dėl išaugusių žaliavų ir transportavimo kainų ūgtelėjo vidutiniškai apie 10 proc. Jai antrino „Iki“ atstovė Vaida Budrienė ir „Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
„Tiekėjai motyvuoja tai energetinių išteklių brangimu, transporto išlaidų didėjimu bei darbo jėgos trūkumu“, – nurodė „Iki“ atstovė V.Budrienė.
„Pastaruoju metu gerokai augant žaliavų, transportavimo bei darbo jėgos kaštams, mūsų partnerių tiekėjai mus informavo apie kainų pasikeitimus“, – aiškino G.Šerėnienės.
L.Litvinas skaičiuoja, jog eglių kaina kilo nuo 5 iki 10 proc.
„Drastiškų pokyčių tikrai nebuvo, bet sandėliavimo nuoma brango, taip pat komunaliniai mokesčiai, transportas... Turėjome bėdų ir su tiekimo grandinėmis. Dėl didelio kiekio siuntų mūsų produktai buvo užstrigę, truputėlį vėlavo“, – pasakojo jis.
Kėnis ar eglė?
O ką vis dėlto labiau mėgsta tautiečiai? Lietuviškas egles ar populiarėjančius kėnius? „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigė, kad eglės išlieka populiarios, tačiau kėnių populiarumas kasmet auga.
„Žmonės vis dažniau renkasi vazone augintas egles ar kėnius, mat šie turi tankų šaknyną, juos galima persodinti. Taip pat pastebina tendencija šiuos augalus rinktis ir dėl tvarumo bei draugiškumo gamtai“, – sakė ji.
Panašias tendencijas, jog pirkėjai įsigija vis daugiau vazoninių eglučių, po to tikėdamiesi jas pasodinti, pastebi ir L.Litvinas.
„Matome eglučių vazone poreikį. Daniškas kėnis, tapęs Kalėdų eglutės etalonu, patogus tuo, kad nemeta spyglių taip, kaip lietuviškos eglutės. Jų poreikis didėja, bet galėčiau pasakyti, kad pastaruoju metu jaučiame sugrįžimą ir prie lietuviškų eglučių, nes jos turi žymiai aitresnį kvapą“, – aiškino jis.
O anot E.Uckutės, kaip ir 2020-aisiais, klientai ir šiais metais aktyviausiai perka kėnius.
„Pastebime tendenciją, kad itin išaugo didesnių, apie 2 metrų aukščio eglių bei kėnių paklausa. Manome, kad tai galima sieti su aktyviu šiais metais nuosavų būstų pirkimu – žmonės persikėlė į kotedžus bei namus, turi daugiau vietos bei nori gražiai pasiruošti šventėms. Fiksuojame ir augančius premium klasės eglučių ir kėnių pardavimus“, – kalbėjo ji.
Dirbtinės eglės neapleidžia pozicijų
Tiesa, prekybininkai neskuba nurašyti dirbtinių eglučių, o jų pardavimai, pasak Ernestos Dapkienės, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės, kol kas yra panašiame lygyje kaip ir pernai.
„Remiantis pernai metų duomenimis, gyvų eglių pardavimai sudaro net 71 proc. Tiesa, neseniai mūsų užsakymu atliktoje apklausoje dominavo tvarus sprendimas – kas antruose namuose buvo ketinama puošti dirbtinę eglę, kuri po švenčių grįžta į sandėliuką ar garažą, taip tarnaudama daugelį metų.
Stebime tendenciją, kad dirbtinių eglučių pardavimai nėra tolygūs, t. y. vienais metais jų nuperkama daugiau, o kitais – mažiau. Dirbtinė eglutė yra ilgalaikė namų puošybos priemonė, todėl žmones jas naudoja ilgesnį laiką, o atsinaujinimui dažniau keičia žaisliukus ir girliandas“, – sakė ji.
Tą patį patvirtino ir „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis, anot kurio, dirbtinių eglučių pardavimai ne tik nekrenta, o kasmet šiek tiek auga.
Kiek kainuoja eglės?
„Lidl“ atstovė L.Skersytė 15min teigė, kad prekybos tinklas siūlo į vazonus įsodintas arba vazonuose augintas egles ir kėnius. Pirkėjai, ieškantys kalėdinių medžių, įsodintų į vazonus, gali rinktis lietuvišką paprastąją eglę arba kaukazinį kėnį. Lietuviškos eglės kaina siekia 9,99 euro, o kėnio – 14,99 euro.
„Pirkėjams, pirmenybę teikiantiems vazonuose užaugintiems medžiams, siūlome įsigyti sidabrinių ir serbinių eglių bei kaukazinių kėnių. Sidabrinę eglę galima įsigyti už 14,99 arba 15,99 euro, priklausomai nuo eglės aukščio. 100–120 cm serbinės eglės kaina yra 18,99 euro. Vazone užaugintų kaukazinių kėnių kainos, priklausomai nuo jų dydžio, svyruoja nuo 14,99 iki 24,99 euro, – komentavo ji.
Norintiems įdomesnių ir tvaresnių alternatyvų, taip pat asortimente siūlome iš medinių lentelių pagamintą eglutę. Ši medinė apie 1 m aukščio eglutė išsiskiria savo minimalizmu – ji susideda iš 21 pasukamos „šakos“, kurias galima išdėstyti individualiai, taip sukuriant originalų savo variantą. Šios medinės eglutės kaina – 16,99 euro“, – pasakojo ji.
„Iki“ prekybos tinklo atstovė V.Budrienė sakė, kad jie prekiauja 5 tipų eglutėmis vazonuose ir vieno tipo kirsta eglute. Didžiausia eglutė be vazono siekia iki 2 metrų, jos reguliari kaina – 13,99 euro, didžiausia eglutė vazone yra apie 19 cm, jos kaina 15,99 euro. Mažiausios eglutės aukštis vazone siekia 9 cm, reguliari kaina 3,99 euro. Vidutinė eglutė vazone yra apie 13 cm, jos kaina 5,99 euro.
„Rimi“ parduotuvėse pirkėjai gali įsigyti eglučių, kurių kainos siekia nuo 3 iki 55 eurų.
„Senukuose“, anot E.Uckutė, galima įsigyti lietuviškų eglių bei daniškų kėnių, tiek kirstinių, tiek vazonuose su šaknimis. Jų aukštis – nuo 1 iki 2 metrų. Kainos vyrauja nuo 4,49 euro.
Pasak E.Dapkienės, dirbtinę eglutę, priklausomai nuo jos dydžio ir papuošimų, prekybos tinkle galima įsigyti nuo keliasdešimt ar net kelių šimtų eurų.
„Žmonės mūsų parduotuvėse gali įsigyti ir kėnių šakų bei iš jų padarytas eglutes, vainikus. Iš viso asortimente turime apie 20 skirtingų rūšių ir formų eglių. Tiek pigiausias 40 cm lietuviškas eglutes už 4,69 euro, tiek brangiausias gyvas egles, kurias galima įsigyti už 22,99 euro. Taigi kainos, palyginti su pernai, nesikeitė“, – kalbėjo ji.
O D.Ryliškis sakė, kad „Norfoje“ galima įsigyti dirbtinių eglučių. 40 cm papuoštos eglės kainuoja 8,99 euro, o nepuoštos, kurių dydis svyruoja nuo 60 iki 240 cm, kainuoja nuo 3,99 euro iki 169,99 euro. Tiesa, jis pabrėžia, kad kainos gali būti ir mažesnės dėl taikomų akcijų.
„Populiariausios yra 150–180 cm eglutės, kurių kaina svyruoja nuo 26,99 iki 99,99 euro“, – tvirtino jis.
