Skaičiuojama, kad jeigu Kalifornija būtų valstybė, pagal savo ekonomikos dydį ji užimtų septintą vietą pasaulyje, o jos BVP būtų didesnis nei Brazilijos. Kalifornijos ekonomika ne tik didelė, bet ir klestinti. Praėjusiais metais ji augo 3,29 proc. per metus greičiu – sparčiau nei Japonijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ar likusiose JAV.
Šiuo metu Kalifornijoje įsikūrusios keturios iš dešimties didžiausių pasaulio kompanijų.
2015 m. Kalifornijoje buvo sukurta apie 483 tūkst. darbo vietų – daugiau nei antroje ir trečioje JAV pagal gyventojų skaičių esančiose Floridos ir Teksaso valstijose kartu sudėjus. Be to, Kalifornijoje nauji darbai kuriami gerokai sparčiau nei labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse.
Ilgą laiką kritikai pirštais bado į aukštus valstijos mokesčius ir didžiulius reguliavimus, kuomet priekaištauja auksinės valstijos valdžiai. Vis dėlto, praktika rodo, jog tokia politika visiškai neatbaido verslininkų ir investuotojų.
Šiuo metu Kalifornijoje įsikūrusios keturios iš dešimties didžiausių pasaulio kompanijų. Dvi iš jų, „Alphabet“ ir „Facebook“ buvo sukurtos per pastaruosius aštuoniolika metų. San Fransiske esantis didžiausias pagal rinkos kapitalizaciją bankas „Wells Fargo“ nuolat veiklos rodikliais lenkia konkurentus iš Volstrito.
Kalifornijoje išauginami beveik visi JAV migdolai, abrikosai, datulės, figos, kiviai, nektarinai, alyvuogės, pistacijos, slyvos ir graikiniai riešutai, neskaičiuojant daugybės įvairių grūdų rūšių.
Dėl šios priežasties žemės ūkio ir miškininkystės dalis valstijos BVP viršija 37,7 mlrd. dolerių ir toli už savęs palieka tokią agrarinę valstiją kaip Ajova.
Šiandien Kalifornijos gyventojų skaičius jau artėja prie 40 mln. ribos, o valstija garsėja ne tik etnine, bet ir ekonomikos įvairove – stipriais bankininkystės, biotechnologijų, komunikacinės įrangos, sveikatos priežiūros, filmų ir pramogų industrijos sektoriais.
