Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

KAM: bankų solidarumo mokestis galėtų būti panaudotas ir infrastruktūrai NATO kariams

Finansų ministerijos siūlomas bankų solidarumo mokestis galėtų būti panaudotas ir įrengiant infrastruktūrą į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlyme.
Vadų pasikeitimo ceremonija
Vadų pasikeitimo ceremonija / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Šiuo metu laikinojo įstatymo projekte numatyta, kad surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams.

„(...) karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektai yra ne karinė, o civilinė dvigubos paskirties infrastruktūra, tiesiogiai nesusijusi su karine infrastruktūra ir gynyba“, – teigia ministerija.

Anot KAM, Finansų ministerijos numatytas finansavimas tokiems projektams „nepagerintų karinės infrastruktūros, būtinos tiesiogiai priimant NATO sąjungininkus, (...) sukūrimo“.

Dėl šios priežasties siūloma teisės akte numatyti, kad finansavimas taip pat būtų skiriamas „karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektams finansuoti“.

Praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė palaikantis idėją įvesti bankų solidarumo mokestį.

Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti keturi ar penki didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas