Ekonomikos raida „iš esmės atitinka“ centrinio banko prognozes, sakoma pranešime, tačiau nauji COVID-19 protrūkiai pastaraisiais mėnesiais privertė sustabdyti veiklą ir susilpnino veiklą kai kuriose šalies dalyse.
Banko valdančioji taryba teigė „mananti, kad Kanados ekonomikoje tebėra didelis pajėgumų perteklius bei kad atsigavimui ir toliau reikia neeilinės pinigų politikos teikiamos paramos“.
Bankas teigė ketinantis palikti rekordiškai žemas palūkanų normas, kol ekonominis nuosmukis nebus absorbuotas, o infliacija vėl nesumažės iki 2 proc. tikslinio lygio. Greičiausiai tai įvyks 2022 metų antroje pusėje.
„Mes ir toliau teiksime tinkamas pinigų politikos paskatas, kad palaikytume atsigavimą ir pasiektume infliacijos tikslą“, – teigė bankas.
COVID-19 atvejų daugelyje šalių mažėja vis intensyviau platinant vakcinas, todėl ekonominė veikla, nors ir nevienodai, tačiau auga, pažymėjo bankas.
Jungtinės Valstijos – didžiausia Kanados prekybos partnerė – išgyvena „stiprų vartotojų skatinamą atsigavimą“, tuo tarpu Europoje atsigavimas „pradeda formuotis“.
Visgi koronaviruso protrūkių atsinaujinimas varžo kai kurių besivystančių rinkų atsigavimą.
Po gana spartaus 5,6 proc. ekonomikos augimo pirmąjį ketvirtį, trečioji COVID-19 banga Kanadoje neigiamai paveikė darbo vietas, o užimtumas vis dar buvo gerokai žemesnis už prieš pandemiją buvusį lygį.
Daugiausia tarp darbo netekusių gyventojų ir toliau buvo mažą atlyginimą gavę darbuotojai, jaunimas ir moterys.
Visgi augant pasiskiepijusių gyventojų skaičiui ir palaipsniui švelninant ribojamąsias priemones, tikimasi, kad vasarą ekonomika atsigaus, skatinama vartotojų išlaidų, teigė bankas.
Prognozuojama, kad būsto rinkos aktyvumas sumažės, bet išliks aukštas.
Auganti paklausa užsienyje ir aukštesnės žaliavų kainos taip pat gali paskatinti Kanados eksportą ir verslo investicijas.
Manoma, kad pernai ūgtelėjusi infliacija pradės mažėti kiek vėliau šiais metais.
