Seimo BFK pirmininko Mykolo Majausko paklaustas apie idėją Lietuvoje kurti valstybinį banką, G.Šimkus ja suabejojo.
„Reikia pastebėti, kad Lietuva iš valstybės kapitalo finansų sektoriuje jau nujudėjo į privatų ir tos tendencijos yra ir kitose šalyse, – posėdyje sakė kandidatas. – Mano galva, tai yra ne veltui, tai yra pamokos, kurių yra mokytasi ir jos yra išmoktos“.
Jis taip pat sakė, kad Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, valstybiniam bankui taikytų tuos pačius riziką ribojančius reikalavimus, kaip ir komerciniams konkurentams.
Be to, G.Šimkus pabrėžė, kad valstybinis bankas turėtų išlikti apolitiškas. Taip pat priminė, jog bankas yra verslas, kuriam reikalinga didžiulė pinigų apimtis.
„Klausimas, ar tikrai valstybinio banko kelias būtų pats geriausias siekiant paskatinti koncentracijos mažėjimą ir finansinių paslaugų konkurencingumo didėjimą šioje rinkoje“, – kalbėjo kandidatas vadovauti centriniam bankui.
Vis dėlto jis apgailestavo, kad nepaisant visų lūkesčių, per gerą dešimtmetį bankų sektoriaus koncentracija nesumažėjo. Šią problemą dažnai pabrėžia politikai ir ekspertai, akcentuodami didžiulį skandinaviškų bankų vaidmenį Lietuvos finansų rinkoje.
Pasak G.Šimkaus, koncentraciją galėtų sumažinti nauji rinkos dalyviai. Be to, pabrėžė jis, nors Lietuvoje kalba dažnai apsiriboja keliais didžiaisiais bankais, šalyje iš viso veikia 17 bankų ir virš 60 kredito unijų. Taip pat, anot jo, potencialą šalyje turi kooperatinės bankininkystės sektorius, ypač regionuose.
Mes turime ir struktūrines problemas, tokias kaip apskritai alternatyva įprastinių bankų kreditams – vietos kapitalo rinka yra praktiškai neišnaudota galimybė Lietuvoje.
Kalbėdamas apie bankinių paslaugų įkainius G.Šimkus sakė, kad šioje srityje yra susiklostęs paradoksas – nors rinkos žaidėjų yra daug, konkurencinis spaudimas nesuveikia. Jis žadėjo ieškoti būdų padėčiai pakeisti.
Buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus klausiamas apie paskolų prieinamumą verslui, kandidatas tvirtino, kad Lietuva stokoja efektyvaus mechanizmo, kuris atlieptų šią ydą.
„Mes turime ir struktūrines problemas, tokias kaip apskritai alternatyva įprastinių bankų kreditams – vietos kapitalo rinka yra praktiškai neišnaudota galimybė Lietuvoje“, – kalbėjo G.Šimkus.
„Jeigu tapčiau Lietuvos banko valdybos pirmininku, tai yra konkrečios sritys, kur matyčiau, kad šita organizacija turi imtis darbų ir lyderystės, kad įvyktų pokyčiai“, – pridūrė jis.
Parama verslui
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio pasiteirautas, kaip vertina per antrąjį dėl COVID-19 įvestą karantiną teikiamą pagalbą verslui, G.Šimkus suabejojo subsidijų dalybomis.
Anot jo, subsidijas tam tikrais atvejais turėtų keisti grąžintina parama.
Tuo tarpu šiandien Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotos paramos formos verslams, patyrusiems apyvartos kritimą, apima subsidijas nuo sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio arba subsidijas nuo veiklos sąnaudų.
G.Šimkus pabrėžė, kad Lietuvos ekonomika per pandemiją krito bene mažiausiai Europos Sąjungoje, o verslas prisitaikė prie naujos realybės.
„Kai mes kalbame apie tokias platesnes priemones, tai jos turėtų būti labiau grąžinamos paramos forma“, – tvirtino ekonomistas.
„Kai mes kalbame apie subsidijines, tai yra negrąžinamos paramos priemones, tai jos turi būti fokusuotos į tuos verslus, sektorius, kurie patyrė didžiausią sukrėtimą ir šiuo metu negali veikti“, – pridūrė jis.
Skolos valdymas
Konservatorius Matas Maldeikis per posėdį akcentavo per pandemiją pasikeitusį valstybių požiūrį į valdžios sektoriaus skolą.
Lietuvos skola, prognozuojama, šiemet vėl bus rekordinė ir viršys 50 proc. Bendrojo vidaus produkto.
M.Maldeikis klausė kandidato, ar Lietuva gali skolintis neribotai tiek, kiek jai reikia pandemijai pažaboti, ar vis dėlto reikalinga įvesti kokius nors ribojimus.
Pasak G.Šimkaus, šis klausimas yra sunkus, nes Lietuva ir pasaulis susiduria su dar nematyta krize.
„Tai nėra įprasta ekonomikos krizė, tai yra epidemiologinio atsako sukelta krizė, todėl iš principo, jeigu mes (...) imamės epidemiologinių priemonių ir apribojame verslo sąlygas, neturime išeskaluoti problemos į ekonomikos sektorių, todėl ta valstybės parama yra labai svarbi“, – sakė kandidatas vadovauti Lietuvos bankui.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos skolos lygis yra išaugęs ir pasiekęs neįprastą šaliai lygį, tačiau vis dar nesiekia euro zonoje taikomo Mastrichto kriterijaus, numatančio, jog skola negali viršyti 60 proc. BVP.
„Nereikia gąsdintis šito lygio, nes mes suprantame, kodėl jis atsirado, kodėl jis reikalingas, jis reikalingas padėti išgyventi mūsų ekonomikai“, – kalbėjo G.Šimkus.
Vis dėlto Vyriausybei, pasak jo, svarbu tinkamai panaudoti ateisiančią tarptautinę europinę paramą transformuoti ekonomikai, nes spartesnis jos augimas ir kurs sąlygas skolai mažinti.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas G.Šimkaus kandidatūrai pritarė bendru sutarimu. Dėl jo skyrimo Lietuvos banko vadovu Seimas slaptu balsavimu spręs ketvirtadienį.
