Kai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metų rudenį dabartinis politikas Algirdas Butkevičius Vadybos akademijoje pradėjo lankyti vadovų kursus, dėstytojas pirmiausia studentams patarė įsigyti tuometinio jauno ekonomikos profesoriaus Kęstučio Glavecko išleistą knygą apie rinkos ekonomiką.
„Bėgome greitai įsigyti tą knygą, nes kitų nebuvo. Dėstytojas pasakė, kad tai viena šiuolaikiškiausių lietuvių kalba parašytų vadovėlių. Ši jo knyga buvo didžiulis postūmis susipažinti su rinkos ekonomika“, – pirmąją nuotolinę pažintį su K.Glavecku kalbėdamas su 15min prisiminė politikas. Vėliau, 1996 metais, jų keliai susikryžiavo Seime, kur abu daug metų dirbo Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK).
Liberalias idėjas diegė ir studentams
Nepriklausomybės pradžioje K.Glavecko indėlis kuriant rinkos ekonomiką buvo labai svarbus. Jis ne tik vadovavo šiandien garsių ekonomistų diplominiams darbams, bet ir buvo vienas iš laisvosios rinkos, kapitalo rinkos instrumentų kūrėjų.
„Jis buvo toks šviesulys – žmogaus, kuris tikrai matė ekonomiką nesocialistinėmis akimis. Rinkos ekonomikos pradininkas, prisidėjęs prie tokių rinkos instrumentų, kaip Vertybinių popierių birža, Vertybinių popierių depozitoriumas įkūrimo. Tai buvo kažkas naujo ir mums nežinomo. Kai jis kalbėdavo, jis kalbėdavo naujais teiginiais, jo kalba buvo kitokia, toks įspūdis likęs iš tų laikų“, – 15min sakė asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Nors ir išsimokslinęs Sovietų Sąjungoje, K.Glaveckas 1990-ųjų pradžioje kitus jau stebino naujovišku požiūriu ir rinkos ekonomikos žiniomis. Iš kur jaunas profesorius jau tuomet turėjo tiek daug žinių?
Buvęs Seimo narys Virgilijus Poderys, 1992–2006 metais dirbęs ir vadovavęs Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje, 15min tvirtino, kad K.Glaveckas buvo progresyvus ir domėjosi rinkos ekonomika, vertybiniais popieriais.
„Bibliotekose literatūros apie tai buvo, bet vieni užsiciklino sovietinėje ekonomikoje, o jis žiūrėjo į priekį“, – kalbėjo V.Poderys.
Kaip prisimena vienas iš K.Glavecko studentų ir bendražygių Dainius Pupkevičius, liberalias idėjas dėstytojas diegė ir savo studentams.
„Jis buvo mūsų dėstytojas Pramonės planavimo institute, mokė mus pramonės planavimo specialybės. Kęstutis tuo metu buvo jaunas dėstytojas, kuris visai kitaip žiūrėjo į procesus nei likusi visuomenė. Jis, Algis Dobravolskas, Raimundas Rajeckas, Eduardas Vilkas buvo tie, kurie kėlė neįprastus klausimus. Tuos klausimus ir požiūrį Kęstutis bandė skiepyti studentams“, – 15min sakė pašnekovas.
K.Glavecko paskaitos keliamos idėjos padėjo pagrindą ne vieno garsaus šalies ekonomisto ateičiai.
„Labai gerai prisimenu pirmą paskaitą – buvau tiesiog pritrenkta to, ką jis kalbėjo. Jo paskaitų ciklas dar buvo apie sovietinės ekonomikos pertvarką, bet tai buvo absoliučiai revoliucinga. Galiu drąsiai sakyti, kad tai suformavo mane kaip ekonomistę, kaip žmogų, parodė man kelią, kuriuo reikia eiti. Kartu su Eduardu Vilku ir Kazimieru Antanavičiumi, K.Glaveckas buvo turbūt vienas iš trijų pagrindinių stulpų ant kurių mes kūrėme nepriklausomos Lietuvos ekonomiką“, – 15min sakė ir dabartinė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
D.Pupkevičius pamena, kad K.Glaveckas studentams atvirai sakydavo, kad tokios ekonomikos, kokią tuo metu mokė universitetai neprireiks, todėl jos teks mokytis jau gavus diplomus.
„Baigėme universitetą ir pradėjome mokytis ekonomikos. Ilgas valandas leisdavome bibliotekoje, o Kęstutis buvo mūsų idėjinis vadas. Mes buvome kokie šeši ar septyni žmonės, kartais susirinkdavo iki dešimties. Jis duodavo mums straipsnių, knygų. Diskutuodavome apie ekonomiką, apie tai, kas bus toliau, šalies ekonominių reformų kelyje mes įžvelgėme labai daug paternalizmo. Kęstutis nebūtinai buvo lyderis ta prasme, kad žinojo visus atsakymus, bet jo erudicija, įžvalgos, įtaigumas mums, jaunimui, buvo kaip oras“, – prisimena D.Pupkevičius.
Ilgas valandas leisdavome bibliotekoje, o Kęstutis buvo mūsų idėjinis vadas.
Tad nieko keista, kad progresyviomis idėjomis pasižymėjęs K.Glaveckas jau 1990 metais kartu su savo buvusiais studentais – Nijole Žambaite, Petru Auštrevičiumi, Dainiumi Pupkevičiumi, Elena Leontjeva ir Dariumi Mockumi – nutarė įsteigti Lietuvos laisvosios rinkos institutą, kurio tikslas buvo tapti laisvos rinkos idėjų skleidimo centru besireformuojančioje Lietuvoje.
1992–1998 m. D.Glaveckas buvo šio instituto tarybos pirmininkas, o, kaip prisimena vienas ekonomisto studentų ir bendražygių D.Pupkevičius, institutas buvo tik anksčiau prasidėjusių procesų pasekmė.
Beje, ši grupė kartu dirbo ruošdami 1990 m. išleistą knygą „Rinkos ekonomika ir valstybinis reguliavimas“, kurią kadaise ir skubėjo įsigyti A.Butkevičius. Panašiu metu K.Glaveckas buvo išvykęs į JAV, kur, anot pašnekovo, susipažino su Hillsdale koledžo ekonomistais. Įkvėptas stažuotės, grįžęs į Lietuvą jis netrukus išvystė instituto idėją.
D.Pupkevičiaus nuomone, LLRI Nepriklausomybės pradžioje valstybės ekonominei raidai turėjo nemažai įtakos.
„Instituto transliuojama ekonominė mintis buvo priimtina ir koncentruota. Aišku, galbūt kai kuriuos reikalus supratome paviršutiniškai, buvome jauni, nepatyrę, to aisbergo gylio galbūt ir nematėme. Tačiau valstybinės institucijos dėl tam tikrų priežasčių negalėjo greitai įšokti į trasą ir teikti kompleksinius pasiūlymus, kurių mums reikėjo ateičiai. Žinoma, su laiku institucijos išaugo ir sustiprėjo jų kvalifikacija. Galima sakyti, kad instituto vaidmuo pasikeitė, bet ir šiandien jis turi požiūrį į tuos reiškinius, kurie yra svarbūs visos Lietuvos ūkio raidai“, – sakė D.Pupkevičius.
Kapitalo rinkų krikštatėvis
Tačiau LLRI įkūrimu K.Glavecko nuopelnai neapsiriboja. E.Leontjeva prisiminė, kad būtent iš profesoriaus išgirdo naujieną, kad Lietuva turės nepriklausomus pinigus. LLRI prezidentė sakė besidžiaugianti, kad prie to galėjo prisidėti ir ji. 1994 metais priėmus Lito patikimumo įstatymą, Lietuvoje pradėjo veikti valiutų taryba, prie kurios idėjos reikšmingai prisidėjo LLRI.
Tuo tarpu V.Poderys mini ir didžiulį K.Glavecko indėlį kuriant ir Vertybinių popierių biržą, centrinį depozitoriumą, Vertybinių popierių komisiją, maklerines įmones.
„Iš šios dienos pozicijų matau, kad Kęstutis buvo iš tų žmonių, kurie prieš 30 metų kūrė nepriklausomos Lietuvos ir liberalios rinkos pagrindus, jo didelis indėlis kuriant finansų rinkas, vertybinių popierių rinką.
Reikėjo bazinių teisinių aktų, viskas buvo kuriama nuo nulio, todėl reikėjo turėti žmogų, kuris aktyviai domėjosi, padėjo, visada klausdavo, kuo gali padėti ir pats gilinosi. Jis buvo krikštatėvis gerąją prasme. Sovietinėje ekonomikoje nebuvo jokios vertybinių popierių rinkos, reikėjo pradėti nuo nulio, o kuriant nuo nulio jo indėlis buvo reikšmingas ir labai svarbus“, – pabrėžė V.Poderys.
E.Leontjeva pritaria, kad K.Glavecko vaidmuo ir įtaka buvo reikšminga kuriant vertybinių popierių rinką. Politikas 1993–1996 m. buvo Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininku.
„Jis visada aistringai kalbėdavo institucijas, vertybinių popierių biržos sukūrimą, sakydavo, kad reikia sukelti kapitalą, kad ekonomika gyvuotų. Lietuva turbūt anksčiausiai Vidurio ir Rytų Europoje sukūrė vertybinių popierių rinką, jis daug prisidėjo prie biržos sukūrimo. Bet turbūt daugiausiai lėmė tai, kad jis buvo mokytojas ir daug žmonių maitinosi jo mintimis, įkvėpimu. Turbūt yra labai daug žmonių, kurie į laisvą Lietuvą žengė su aiškiu supratimu, kodėl reikalinga privati nuosavybė, koks yra kapitalo vaidmuo ir kaip svarbu tą nepriklausomą ekonomiką kurti ant naujų pamatų“, – sakė ji.
Vienas iš jo bendražygių kuriant Lietuvos Nacionalinę vertybinių popierių biržą buvo dabartinis Lietuvos statybininkų asociacijos ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Dalius Gedvilas. Jis taip pat dalyvavo vertybinių popierių viešosios apyvartos teisėkūroje.
Pašnekovas teigė, kad K.Glavecko transliuojamos idėjos padėjo šaliai atitrūkti nuo socialistinės ekonomikos dėsnių ir pereiti į naują lygį.
„Manau, kad tuo laiku, kai valstybė tik atsikūrinėjo, Kęstutis turėjo galimybę savo žinias ir gebėjimus atiduoti bendram interesui, kad būtų sukurta Europos standartus ir pasaulinę praktiką atitinkanti vertybinių popierių cirkuliavimo sistema. Profesorius dalyvavo ne vien tik Vertybinių popierių biržos kūrime. Jis teikė ne vieną iniciatyvą, ne vieną teisės aktą dėl biudžeto, valstybės finansų tvarkymo“, – prisiminė D.Gedvilas.
Platų K.Glavecko indėlį mini ir ekonomistas Audrius Misevičius, kurio keliai su K.Glavecku susikryžiavo, kai Nepriklausomybės pradžioje abu prisidėjo kuriant Ekonominio savarankiškumo koncepciją.
„Šioje koncepcijoje buvo sudėti pamatai Aukščiausiosios Tarybos ir Seimo priimtiems pagrindiniams įstatymams, susijusiems su ekonominiu nepriklausomumu, taip pat bankų, mokesčių, biudžeto sandaros įstatymais“, – sakė A.Misevičius.
O kodėl K.Glavecką traukė būtent vertybinių popierių rinka? V.Poderys mano, kad Vertybinių popierių birža prieš 30 metų buvo kapitalizmo simbolis.
Vertybinių popierių birža buvo kaip simbolis, kad esame ne sovietinė, o liberali, laisva ekonomika.
„Sovietinėje ekonomikoje niekas nedraudė draudimo veiklos, bankininkystės, prekių prekybos, bet Vertybinių popierių birža ir makleriniai reikalai buvo iš esmės priešingi socializmui ir komunizmui. Todėl Vertybinių popierių birža buvo kaip simbolis, kad esame ne sovietinė, o liberali, laisva ekonomika“, – mano V.Poderys.
Išliko nuoseklus laisvos rinkos gynėjas
Tiek ekonomistai, tiek politikai pastebi, kad K.Glaveckas laisvos rinkos dėsniams liko ištikimas iki gyvenimo galo. Socialdemokratas Algirdas Sysas, kuris diskusijose Seimo posėdžių salėje dažnai su K.Glavecku atsidurdavo skirtingose barikadų pusėse, tvirtino, kad K.Glavecko pasaulėžiūra nesikeitė nuo to, ar jis buvo pozicijoje, ar opozicijoje, kaip dažnai nutinka kitiems.
„Jis buvo labai nuoseklus laisvos rinkos propaguotojas, neieškojo kompromiso, buvo tiesus, kategoriškas. Kartais pasiginčydavome, jis dažnai kritikuodavo mano kairiąsias pažiūras, bet buvome puikūs draugai. Jo indėlis Seimo darbe, Biudžeto ir finansų komitete (BFK) labai didelis“, – 15min sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Darbas Seimo BFK K.Glaveckui buvo svarbus – daug metų jis dirbo šio komiteto pirmininku ar pavaduotoju, tad po praėjusių rinkimų, kai į komitetą jis nebuvo paskirtas, parlamentarui tai buvo nemenkas smūgis. Prieš mėnesį su 15min žurnaliste kalbėdamas K.Glaveckas apmaudžiai minėjo, kad iš komiteto jį „išmetė“. Pasak jį artimai pažinojusių parlamentarų, protestuodamas prieš tai, K.Glaveckas paliko ir Liberalų frakciją Seime bei prisijungė prie Mišriosios Seimo narių grupės.
A.Butkevičius mini, kad stipriausias K.Glaveckas buvo diskusijose apie bankininkystės sektorių, makroekonomiką ir viešuosius finansus. Jis taip pat mini jo indėlį komitete, nagrinėjant daugybę finansinių, mokestinių įstatymų projektų pakeitimų, kuriuos reikėjo priimti stojant į Europos Sąjungą, taip pat prisidėjimą rengiant privačių pensijų fondų įstatymų projektus.
„Kalbant apie teisėkūrą, jis daugiau dalyvaudavo su pasiūlymais, kurie susieti su liberalia ekonomine politika. Jis pateikdavo savo matymą, pasiūlymus, remdavosi tikra analitine medžiaga, domėdavosi, kas vyksta pasaulyje, gilinosi į makroekonominius dalykus“, – pamena A.Butkevičius.
Tiek A.Sysas, tiek A.Butkevičius mini, kad kaip ekonomistas K.Glaveckas Seime turėjo didelį autoritetą, nes išsiskyrė kompetencija, žiniomis, darbo patirtimi. Jis buvo vienas aktyviausių politikų, visada turėjęs ką pasakyti ekonominiais klausimais, bet kartu sugebantis sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai.
Tiesa, per ilgą Seimo karjerą neišvengta ir nesusipratimų.
Viena kontroversiškiausių istorijų, į kurią buvo įsivėlęs Seimo narys, nutiko 2009 m. per finansų krizę. Tuo metu Lietuvoje diskutuota dėl euro įvedimo, o K.Glaveckas viešai pradėjo svarstyti, kokiu santykiu galėtų būti įvestas euras. Politikas tuomet teigė, kad fiksuotas 3,45 lito už eurą kursas būtų galėjęs pasikeisti, kai jį nustatinės Europos centrinis bankas. Dalies parlamentarų ir žiniasklaidos tokie ekonomisto pasvarstymai buvo suprasti kaip kalbos apie galimą lito devalvaciją. Kiek vėliau gyventojai patikėję gandais puolė keistis litus į eurus. Žiniasklaidoje skelbta, kad per keletą dienų buvo pakeista apie 40 mln. eurų
Po kilusio nemenko šurmulio, politikas viešai pareiškė buvęs neteisingai suprastas ir patikino, kad nei politinio, nei ekonominio būtinumo devalvuoti nacionalinę valiutą nėra. Tačiau dėl kalbų apie devalvaciją parlamentaras sulaukė daug kritikos iš tuometinio Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino, ekonomistų ir Seimo kolegų.
Dėl šio įvykio parlamentarą užklupo ir daugiau problemų. Valstybės saugumo departamentas (VSD) paskelbė pradėsiantis aiškintis, kas paskleidė žinią, kad litas turėjo būti devalvuotas ir dėl to gyventojai užgulė bankus. Socialdemokratų frakcija surinko parašus dėl nepasitikėjimo tuometiniu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, o Seimas pradėjo nepasitikėjimo K.Glavecku procedūrą. Tačiau Seimui nepavyko atleisti K.Glavecko iš pareigų – balsuoti atėjo mažiau parlamentarų negu reikėjo: reikėjo 71 Seimo nario, o atėjo tik 50.
Galiausiai, 2015 m. Lietuvai įsivedus eurą buvo išlaikytas fiksuotas kursas.
Liberalios rinkos vertybes gynė ir su humoru
Susidūrusieji su K.Glavecku pabrėžia ir jo humoro jausmą. A.Sysas prisimena, kad K.Glaveckas jam yra padovanojęs „Kapitalo“ I tomą. „Taip gražia forma įgeldamas, kad aš marksistas, – šypteli socialdemokratas. – Ir kiekvienas premjeras ar finansų ministras yra gavę ne vieną kandų jo klausimą, ironišką užuominą. Manau, kad tai puošė jo darbą. Jis nenusileisdavo iki bereikalingo ginčo, bet mokėdavo pasakyti, ką nori“, – pamena A.Sysas.
„Plepius ir kvailius elegantiškai ir su humoru mokėdavo pastatyti į vietą“, – pridūrė V.Poderys.
Suprasti akimirksniu: K.Glavecko biografija
- Gimė: 1949 m. Vilniuje
- 1967–1972 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Pramonės ekonomikos fakultete.
- 1973–1976 m. studijavo VU aspirantūroje.
- 1975–1984 m. VU docentas
- 1976 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį.
- 1972–2000 m. dėstė VU Ekonomikos fakultete
- 1988–1993 m. su pertrauka stažavosi Frankfurto prie Maino, Niujorko, Budapešto ekonomikos universitetuose
- Vienas Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų, 1992–1998 m. buvo šio instituto tarybos pirmininkas
- 1993–1996 m. Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininkas.
- Nuo 1996 m. Seimo narys, nuolatinis Biudžeto ir finansų komiteto narys, nuo 2000 m. spalio iki 2001 m. liepos ir nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2012 m. lapkričio – komiteto pirmininkas
Šmaikščiomis karikatūromis apie politikų sprendimus ar pasisakymus K.Glaveckas dalijosi ir savo feisbuko paskyroje.
2020 metų vasarą, pašiepdamas tuometinės Vyriausybės norą dalinti išmokas ir toms visuomenės grupėms, kurių pajamos pandemijos metu nenukentėjo, parlamentaras pasiūlė visiems senjorams skirti po 10 eurų, už tai, kad jie augina šunis.
Panašiu metu, Seimui svarstant, ar išmokėti visiems šalies pensininkams po 200 eurų vienkartinės išmokos, K.Glaveckas pareiškė, jog savuosius pinigus išleis alui.
„Nors nežiūrint, kad aš pažeidžiu etiką, bet aš tikrai jų nepanaudosiu ir dar pridėsiu savų, kad žmonėms būtų biskį geriau, negu ta baimė, kuri juos sukaustė“, – Seime pareiškė politikas.
Prieš dešimtmetį Seime replikuodamas dėl Konkurencijos tarybos pradėto tyrimo dėl maisto kainų augimo, politikas tuometiniam institucijos vadovui siūlė apklausti ir Lietuvos močiutes, kurios eidamos į parduotuves produktų kainas užsirašinėja.
O K.Glavecko bendražygiai pamena ir vieną itin politikui svarbų pomėgį – sportą. A.Butkevičius pasakojo, kad nuo 1996 metų su K.Glavecku susitikdavo sporto klube. Daugiausiai savaitgaliais ten lankydavęsis A.Butkevičius pastebėjo, kad K.Glaveckas ten eidavo beveik kiekvieną dieną.
K.Glavecko indėlį kuriant rinkos ekonomiką ir finansų rinkų instrumentus pabrėžę pašnekovai priduria, kad Lietuva neteko ir puikios asmenybės.
„Tai buvo labai paprastas žmogus – niekada nepabrėš, kad profesorius, kad aukštesnės kompetencijos. Su visais lygiai bendraudavo, galėdavai paklausti, jei iškildavo klausimų ir jis jausdavo malonumą, kad kreipiesi ir gali suteikti žinių ar pasiūlymų. Pasižymėdavo paprastumu, nuoširdumu ir didžiule kompetencija. Tai didžiulis praradimas Lietuvai, ypač politiniame gyvenime, netekus vieno geriausių ekonomistų“, – apibendrina A.Butkevičius.
