Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 575 nauji koronaviruso atvejai, pranešė Statistikos departamentas. Mirė dar 12 žmonių. Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 786 COVID-19 pacientai, 81 iš jų – reanimacijoje.
Tačiau sostinės gyventojams tai, regis, nė motais, mat pagrindinė miesto gatvė pilnutėlė.
Ypač daug žmonių išsirikiavusių eilėje pastebima prie parduotuvių bei kavą išsinešimui parduodančių kavinių.
15min fotografo nuotraukose matoma, kad, prie „H&M“ eilė nutįsusi iki Vinco Kudirkos aikštės vidurio, norintys užeiti į „Zara“ laukia nuo Jogailos gatvės, jaunimas rikiuojasi prie „New Yorker“.
Išsiilgę grožio prekių, laukia ilgose eilėse prie „Douglas“, „Drogas“ ir kitų parduotuvių.
Be to, stovintys eilėje nesilaiko jokių atstumų, stovi vienas greta kito.
15min primena, kad nuo pirmadienio, kovo 15 dienos, veiklą atnaujino visos parduotuvės, turinčios įėjimą iš lauko.
Dar pirmadienį prie tokių prekybos vietų kaip „Ikea“, „Senukai“ ir „Pepco“ pirkėjų eilės išsirikiavo nuo pat jų atsidarymo.
Taip pat leista atsiverti paviljonams turgavietėse, o turizmo sodyboms – teikti pirčių ir baseino paslaugas vienai šeimai.
Prekybininkai prie įėjimo turi kontroliuoti pirkėjų skaičių. Įeiti vienu metu į prekybos vietą gali tik du asmenys, būtina užtikrinti 20 kv. m plotą vienam pirkėjui.
Taip pat prekybininkai turi prižiūrėti, kad pirkėjai dėvėtų medicininę kaukę ar respiratorių. Be to, turi nepraleisti šalikais veidų prisidengusių ar veido skydelius dėvinčių gyventojų.
BNS skelbė, kad „Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys rodo, jog kovo 8–14 dienomis gyventojų srautas į maisto parduotuves, palyginti su baziniu laikotarpiu prieš pandemiją – 2020-ųjų sausio 3–vasario 6 dienomis – buvo 17,3 proc. didesnis.
Palyginti pirmąją sausio savaitę, pasibaigus šventėms ir galiojant griežtiems karantino ribojimams, srautas buvo 2,1 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu.
Kitose „Google“ renkamų mobilumo duomenų kategorijose esminių pokyčių pastaruoju metu neįvyko. Palyginti su baziniu laikotarpiu, kovo 8–14 dienomis judėjimas į ne maisto prekių parduotuves bei laisvalaikio praleidimo vietas buvo mažesnis 49,4 proc.
Naudojimasis viešuoju transportu tuo pat laikotarpiu buvo sumažėjęs 42,6 proc., judėjimas į biurus – 30,3 proc., aplink gyvenamuosius kvartalus – padidėjęs 10,7 proc.
