Nors karantinas turėjo įtakos darbo rinkai, – mažėjo darbuotojų skaičius, lėtėjo darbo užmokesčio augimas, tūkstančiai turėjo nedarbingumo pažymėjimus ar buvo prastovose – „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė ketvirtadienį spaudos konferencijoje pabrėžė, kad situacija iš lėto gerėja.
Be to, nors sumažėjęs socialinio draudimo įmokų skaičius atsilieps „Sodros“ biudžetui, J.Varanauskienė ramina, kad ne tik nepritrūks lėšų pensijoms ir kitoms išmokoms, bet netgi pavyks baigti metus turint rezervo.
Išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų
„Sodra“ karantino laikotarpiu išmokėjo 110 milijonų eurų ligos išmokų, susijusių su epidemine situacija, o nedarbo išmokų – 26 milijonais eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Baigėsi karantinas ir baigsis išmokų mokėjimas tėvams, prižiūrintiems vaikus, kurie nelanko mokymo įstaigų. Tokių gavėjų buvo 80 tūkst., dar 30 tūkst., kurie gavo ligos išmoką dėl saviizoliacijos ir kitų priežasčių. Išmokėta 110 mln. eurų, laukiame, kad bus išmokėta dar 10 mln. eurų“, – sakė „Sodros“ direktorė J.Varanauskienė.
Gyventojų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, gegužę išliko stabilios, tačiau prie to prisidėjo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas.
Tiesa, vidutinio visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokesčio augimo tempai sulėtėjo. Vidutinis dirbančiųjų visą mėnesį darbo užmokestis gegužę siekė 1343 eurus ir nuo metų pradžios beveik nesikeitė. Tačiau metinis darbo užmokesčio augimas sulėtėjo iki 5,2 proc., kai metų pradžioje iki karantino viršijo 11 proc.
Be to, beveik 5 proc. (45 tūkst.) sumažėjo apdraustųjų (dirbančiųjų) skaičius, o šį birželį nedarbo išmokų gavėjų buvo 25 tūkst. (44 proc.) daugiau nei pernai.
Visgi J.Varanauskienė pabrėžia, kad situacija darbo rinkoje ima gerėti.
„Karantinas baigėsi ir stebime, kad darbo rinka atsigauna. Nors gegužę darbuotojų priėmimų ir atleidimų balansas vis dar buvo neigiamas, jis gerokai palankesnis nei balandį ir kovą.
Tikimės, kad daliai gyventojų darbo vietą padėjo išsaugoti ir ligos išmokos, kurias „Sodra“ tėvams, prižiūrėjusiems savo mažus vaikus, mokėjo tris mėnesius.
Bendrai stebime, kad gyventojų darbo užmokesčio fondas būtų mažėjęs, tačiau smukusias darbo pajamas kompensavo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas“, – teigia J.Varanauskienė.
„Sodros“ duomenys rodo, kad nors priėmimų ir atleidimų balansas išliko neigiamas (–1390), jis buvo žymiai palankesnis negu balandį, kai atleista 14160 darbuotojų daugiau, negu priimta. Ir nors moterų gegužę vis dar atleista daugiau, negu priimta, vyrų jau įdarbinta daugiau.
Be to, praėjusį mėnesį stabilizavosi gyventojų, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų, skaičius, ir nuo 58 tūkst. iki 46 tūkst. sumažėjo tėvų, gaunančių ligos išmokas už vaiko priežiūrą.
10 tūkst. turėjusių nedarbingumą – atleisti
Beveik 5 proc. sumažėjęs apdraustųjų skaičius lėmė, kad gegužę bendras šalies darbo užmokesčio fondas, atėmus ligos išmokas ir prastovų subsidijas, galėjo mažėti 2,6 proc. – nuo 1432 mln. Eur iki 1395 mln. Eur.
Prarastas gyventojų darbo pajamas kompensavo ligos išmokos ir subsidijos prastovoms, kurios lėmė, kad darbo užmokesčio fondas augo 1,1 proc.
Karantino laikotarpiu 8 proc. dirbančiųjų (113 tūkst.) turėjo nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos. Iš jų 80 tūkst. dėl vaiko priežiūros, 33 tūkst. dėl saviizoliacijos.
Apie 40 proc. asmenų, karantino laikotarpiu buvusių nedarbingume dėl epideminės situacijos, buvo vyresni nei 50 m. ir 70 proc. iš jų – vyrai. Apie 60 proc. asmenų, karantino laikotarpiu turėjusių nedarbingumo pažymėjimą dėl vaikų priežiūros, buvo 30–39 m. amžiaus ir du trečdaliai iš jų – moterys.
Skaičiuojama, kad asmuo, vaiką slaugęs visą karantino laikotarpį, vidutiniškai gavo beveik 2500 eurų ligos išmokų.
Tiesa, 9 proc. (10,3 tūkst.) gyventojų, kurie turėjo nedarbingumo pažymėjimus, buvo atleisti, tačiau J.Varanauskienė pabrėžia, kad tai mažesni skaičiai, negu baimintasi.
„Vadinasi, tas paslėptas nedarbas po nedarbo išmokomis, kurio nuogąstavome, mažesnis, nei įsivaizdavome“, – pabrėžė „Sodros“ vadovė.
Atleido daugiau nei priėmė
Šių metų kovą–gegužę 26 tūkst. daugiau darbuotojų buvo atleista, negu priimta, nepaisant sezoniškumo. Pernai tuo pačiu laikotarpiu 20 tūkst. daugiau darbuotojų buvo priimta, negu atleista.
Labiausiai COVID-19 paveikė vyriausius darbuotojus. Didžiausias neigiamas darbuotojų priėmimų/atleidimų balansas tarp vyriausių 56 – 65 metų amžiaus gyventojų (–8300). Palyginti, 31–40 metų amžiaus darbuotojų grupėje atleista 3500 daugiau darbuotojų, nei priimta.
Pastaruosius darbuotojus galėjo apsaugoti ir ligos išmokos – iš 80 tūkstančių gyventojų, kurie gavo ligos išmokas prižiūrėdami vaikus, kai dėl karantino buvo uždarytos ugdymo įstaigos, 60 proc. buvo 30–39 metų amžiaus. Du trečdaliai jų – moterys.
Ligos išmokas dėl epideminės situacijos iš viso gavo 113 tūkst. gyventojų, tačiau tuo pačiu laikotarpiu žymiai išaugo ir žmonių, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų.
Kur įdarbinta daugiau nei atleista?
Gegužę stebima nemažai sričių, kur daugiau darbuotojų buvo priimta, nei atleista: ūkinių prekių prekyboje, statybose, maitinimo sektoriuje. Pokyčius ypač pajuto statybų darbininkai, padavėjai, kiemsargiai.
Vis dėlto, liko sričių, kuriose atsigavimas lėtesnis, – gegužę daugiau darbuotojų atleista, nei priimta, krovininio kelių transporto sektoriuje, pašte, mažmeninėje maisto prekių prekyboje, o daugiau darbų prarado, nei atrado, vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, biurų viešbučių valytojai, buhalteriai.
„Sodra“ rezervą išsaugos
Per karantiną suprastėjusi situacija darbo rinkoje turės įtakos „Sodros“ biudžetui.
Vien per tris karantino mėnesius ligos išmokų skirta daugiau nei 200 mln. eurų, kai palyginti pernai per visus metus išmokėta 311 mln. eurų. Be to, augs ir išlaidos nedarbo išmokoms.
„Kai išmokos didėja, įmokos mažėja, kyla grėsmė „Sodros“ biudžetui. Sulėtėjęs gyventojų darbo pajamų augimas bei socialinio draudimo įmokų atidėjimai verslui lems ir mažesnes „Sodros“ įplaukas“, – sako J.Varanauskienė.
Pavyzdžiui, per penkis šių metų mėnesius įplaukų į „Sodrą“ vertė buvo 187 mln. mažesnė nei išmokų vertė.
Per penkis šių metų mėnesius įplaukų į „Sodrą“ vertė buvo 187 mln. mažesnė nei išmokų vertė.
Kita vertus, J.Varanauskienė pabrėžė, kad šiuo metu „Sodra“ dėlioja optimistiškesnius biudžeto surinkimo scenarijus nei prieš mėnesį ar pusantro.
„Remiantis prielaida, kad 0,8 proc. mažesnis darbo užmokesčio fondas, dar du mėnesius socialinio draudimo įmokas galima atidėti, ir kitomis prielaidomis, metų pabaigai „Sodrai“ rezervų nepritrūks ir dar liks 100 mln. eurų“, – prognozavo J.Varanauskienė.
„Sodros“ vadovė atskleidė, kad „Sodra“ jau kreipėsi į įmones, kurios nebuvo įtrauktos į nukentėjusių nuo COVID-19 verslų sąrašus, tačiau iki gegužės mėnesio nebuvo sumokėjusios socialinio draudimo įmokų.
„Kai paprašėme tai padaryti, 18 mln. eurų įplaukos ir padidėjo. Tad šiandieninė situacija leidžia optimistiškai vertinti situaciją“, – apibendrino „Sodros“ direktorė.
