Švedijos statistikos valdybos duomenimis, nedarbo lygis šalyje balandį pakilo aukščiau nei tikėtasi – iki 7,9 proc., ekonomistai piešia niūrias prognozes – jei prekių ir paslaugų paklausa artimiausiu metu neatsigaus, nedarbas padvigubės.
Nedarbo spartaus augimo sąlygomis Švedijos valdžios institucijos derina įstatymo projektą, kuris leistų darbdaviams lengviau ir pigiau atleisti darbuotojus.
Tokius planus griežtai sukritikavo tiek profesinės sąjungos, tiek ir opozicinės partijos, kurių lyderiai pagrasino tokio įstatymo priėmimo atveju skelbti nepasitikėjimą vyriausybės vadovu Stefanu Lofvenu.
Švedijos finansų ministrė Magdalena Andersson pripažino, jog šalis išgyvena didžiausią ekonominį nuosmukį po Antrojo pasaulinio karo, o kritimas per visus šiuos metus gali siekti apie 7 procentus.
Apie 10,3 mln. gyventojų turinti Švedija neįvedė griežtų karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, bet tik paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų.
Ši strategija sulaukė tam tikros kritikos užsienyje ir pačioje Švedijoje, kadangi šalies mirtingumo rodikliai gerokai aplenkė kaimynines Skandinavijos šalis, kurios ėmėsi griežtesnių izoliavimo priemonių.