Pirmąją karantino savaitę Užimtumo tarnyba užregistravo 5915 asmenų, rodo 15min gauti duomenys. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šis skaičius išaugo 31 proc. Apskritai, visą kovo mėnesį buvo registruojama daugiau darbo ieškančių žmonių.
Kaip rodo Užimtumo tarnybos pateikta statistika, per tris šių metų kovo savaites bedarbių įregistruota 1066 arba 7,1 proc. daugiau negu per tą patį 2019 metų laikotarpį.
Nedarbas augo tik nežymiai
Šių metų kovo 1 – 20 d. į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 16146 darbo neturintys asmenys, tačiau nei vienoje savivaldybėje nebuvo kritinio augimo – labiausiai registruotas nedarbas augo Palangos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse (po 0,4 proc. punkto) ir Jurbarko, Druskininkų, Marijampolės, Panevėžio m. savivaldybėse (po 0,3 proc. punkto).
Šių metų kovo 23 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 163,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų arba 9,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Palyginti su kovo 1 d., darbo neturinčių asmenų skaičius išaugo 1704, o registruotas nedarbas 0,1 proc. punkto.
Beje, paskelbus karantiną, tarp bedarbiais įregistruotų asmenų auga moterų dalis. Jei tarp iki kovo 15 d. įregistruotų bedarbių moterys sudarė 44 proc., tarp įregistruotų kovo 16-20 d. – jau 49 proc.
J.Varanauskienė: atleidimas ilgiau užtrunka
Pasak "Sodros" direktorės Julitos Varanauskienės, kovą buvo išlaikytas priimtų ir atleistų darbuotojų balansas. Pavyzdžiui, pirmąją karantino dieną, kovo 16-ąją, iš darbo buvo atleisti 2 995, o priimti 3 056 darbuotojai, per visą praėjusią savaitę – atitinkamai 8 565 ir 8 405.
Pasak jos, atleidimo procedūros ilgiau užtrunka, todėl kol kas reali situacija neaiški.
Daugiau darbuotojų atleido negu įdarbino restoranai ir kitos maitinimo įmonės, viešbučiai, statybų bendrovės, aprangos ir avalynės parduotuvės, siuvyklos, vaikų ugdymo įstaigos, automobilių remonto dirbtuvės.
„Dažnesnis reiškinys tose paveiktose veiklos rūšyse, kur didelė darbuotojų kaita (daug jų dirba bandomąjį laikotarpį), nėra aukštų kvalifikacijos reikalavimų (padavėjai, pardavėjai), bei mažose įmonėse“, – BNS teigė „Sodros“ vadovė.
Skambučių – septynis kartus daugiau
Paskelbus Lietuvoje karantiną, per savaitę Užimtumo tarnybos Konsultavimo telefonu skyriaus konsultantams darbo apimtys išaugo beveik 7 kartus.
Karantino metu konsultantai sulaukia vidutiniškai per dieną 2000 skambučių iš Užimtumo tarnybos klientų, tuo tarpu 2019 m. dienos vidurkis būdavo apie 300 skambučių.
Pasak tarnybos, šiuo metu darbdaviai dažniausiai klausia, kaip pasinaudoti parama darbuotojams esant prastovose, ieškantys darbo – kaip užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, savarankiškai dirbantys asmenys – kaip pasinaudoti parama sustabdžius veiklą.
Sumažėjo laisvų darbo vietų
Registruotų bedarbių per pirmą karantino savaitę padaugėjo, bet taip pat sumažėjo ir laisvų darbo vietų, rodo statistika. 1,4 tūkst. darbuotojų ieškota jau pirmąją karantino savaitę.
Iš viso nuo kovo 1 dienos darbdaviai Užimtumo tarnyboje registravo 12,1 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 1,9 tūkst. vietų arba 13,8 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Labiausiai darbo pasiūlymų sumažėjo po karantino paskelbimo – 2,6 karto, palyginti su prieš tai buvusia savaite.
Beje, dar prieš karantiną, kovo 2 dieną, užregistruotas didelis laisvų darbo vietų skaičius, nes vairuotojų ieškojo pervežimo įmonės. Pavyzdžiui, bendrovės „KLP transport“, ir „TRASIS“ registravo po 510 laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, UAB „Termolita“ – dar 510 vairuotojams ekspeditoriams.
Palyginus vidutinius per vieną darbo dieną įregistruotus darbo pasiūlymus, taip pat stebimas Užimtumo tarnyboje registruojamų darbo vietų mažėjimas. Iki kovo 15 d. vidutiniškai per dieną buvo registruoja 3,5 karto daugiau darbo pasiūlymų, nei po karantino paskelbimo (kovo 16 d.).
Pirmąją karantino savaitę kovo 16–22 d. daugiausia laisvų darbo vietų registruota Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse (iš viso 49 proc. visų darbo skelbimų).
Pardavėjai ir vairuotojai – paklausiausi
Daugiausia darbo pasiūlymų net ir karantino savaitę yra darbininkams, valytojams, pardavėjams, vairuotojams.
Užimtumo tarnyba pastebi, kad karantino laikotarpiu įmonės susiduria su sunkumais, dėl pakitusių veiklos apimčių vienos atleidžia darbuotojus, o kitos samdo. Tačiau pastarąją savaitę karantino laikotarpiu daugiausia laisvų darbo vietų registruota pagalbiniams darbininkams, dėl išaugusio poreikio prasidėjus pavasariniams darbams miškuose (miško tvarkos darbai, eglučių, įvairių daigų sodinimas, šakų rinkimas) bei prekybos sektoriuje (prekių krovimui, sandėlių priežiūrai).
Taip pat daug laisvų darbo vietų registruota valytojams administracinių patalpų, prekybinių patalpų bei daugiabučių laiptinių valymui dėl išaugusio darbo intensyvumo papildomai dezinfekuojant dėl koronaviruso grėsmės.
Taip pat labiau reikalingi kelininkai, nes esant palankioms oro sąlygoms prasidėjo pavasariniai miestų tvarkymo darbai, gatvių remonto darbai. Parduotuvių pardavėjai, vairuotojai išlieka paklausūs darbo rinkoje.
Daugiausia laisvų darbo vietų karantino laikotarpiu (kovo 16–22 d.) registravo prekybos įmonės (7,2 proc. visų registruotų darbo pasiūlymų), statybos (6,2 proc.) ir kelių įmonės (5,9 proc.).
Daugiausia laisvų darbo vietų karantino laikotarpiu (kovo 16–22 d.) Užimtumo tarnyboje registravo AB „Kauno tiltai“, ieško ir UAB „Palink“.
Ieškosi patys
Elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ karantino laikotarpiu skaičiuoja dešimtis kartų išaugusį klientų srautą, todėl darbuotojai dirba ir naktinėje pamainoje. Įmonė skelbiasi ieškanti papildomai darbuotojų, tačiau laisvų darbo vietų Užimtumo tarnyboje neregistravo. Tikėtina kad papildomus darbuotojus įmonė rado naudojantis kitais darbuotojų paieškos kanalais.
Karantino laikotarpiui „Pigu.lt“, vykdanti užsakomąją pardavimų paštu arba internetu veiklą, planuoja priimti papildomas kelias dešimtis darbuotojų, tačiau Užimtumo tarnyboje laisvų darbo vietų taip pat neregistravo.
Nors rinkoje padidėjo el. prekyba, prekių pristatymas paštu, tačiau Užimtumo tarnyboje išaugusio kurjerių poreikio nėra stebima galbūt dėl to, kad šios profesijos atstovai nuolat paklausūs.
Masiniai atleidimai – nesusiję su karantinu
Bent jau pirmąją karantino savaitę Užimtumo tarnyba negavo žinių, kad dėl karantino būtų ruošiamasi masiniams atleidimams.
„Negalima teigti, jog šiuo metu vyksta arba ruošiamasi didesniam grupės darbuotojų atleidimui dėl koronaviruso pandemijos sukelto įmonių prekių ar paslaugų paklausos nuosmukio, nes Užimtumo tarnyba nėra gavusi tokių įmonių pranešimų“, – teigė tarnyba komentare 15min.
Daugiausia darbuotojų pagal pranešimus Užimtumo tarnybai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus numatyta buvo atleisti 2018 m. – 5,8 tūkst., 2019 m. – 3,2 tūkst.
Šių metų kovo 1–22 d. Užimtumo tarnyba gavo 6 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Keturi pranešimai gauti iš privataus sektoriaus, du – iš viešojo sektoriaus subjektų.
Apie atleidimą įspėti 187 darbuotojai, daugiau įspėtų dirba privačiame sektoriuje (79,1 proc.). 2019 m. kovo 1–22 d. gauti taip pat 6 pranešimai, tačiau planuota atleisti dvigubai daugiau – 376 darbuotojus ir 79,0 proc. darbuotojų atleista dėl struktūrinių pertvarkymų.
Tiesa, planuojami atleidimai paprastai įvyksta kitą mėnesį po pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimą gavimo Užimtumo tarnyboje.
2020 m. kovo 1–22 d. gautų visų pranešimų apie numatomų grupės darbuotojų atleidimus priežastis – įmonės bankrotas arba įmonės likvidavimas. Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu daugiausia grupės darbuotojų atleidimų vyko dėl struktūrinių pertvarkymų ir įmonių likvidavimo.
Pavyzdžiui, Varėnos rajone uždaromos dvi mokyklos, bus atleisti 39 darbuotojai.
