Vartotojų kainų indeksas (CPI) per 12 mėnesių iki kovo pakilo 8,5 proc., o tai yra didžiausias šuolis nuo 1981 metų gruodžio mėnesį.
Kartu tai rodo spaudimą, kurį patiria prezidento Joe Bideno administracija, net jei ji ieško daugiau būdų nubausti Maskvą už išpuolį prieš savo kaimynę.
Infliacijos šuolis sumažino J.Bideno reitingus nuo tada, kai kainos ėmė sparčiai steibtis praėjusiais metais, o prezidentas infliaciją aiškina Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo surengtos invazijos padariniais pasaulinėms energijos rinkoms.
„Septyniasdešimt procentų kainų padidėjimo kovo mėnesį įvyko dėl V. Putino veiksmų, lėmusių benzino kainų augimą“, – Ajovos valstijoje pasakytoje kalboje teigė J.Bidenas, nors Darbo departamentas pažymėjo, kad invazijos padariniams tenka apie pusė kainų prieaugio.
Kainos pradėjo kilti praėjusiais metais, ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos, ir nors naujausia ataskaita parodė, kad daugelio prekių sąnaudos pasiekė naujas aukštumas, joje taip pat buvo ženklų, jog infliacijos šuolis gali išsilyginti.
Palyginti su vasario mėnesio, kainos pakilo 1,2 proc., atitikdamos analitikų prognozes, tačiau „pagrindinės“ kainos, neįskaitant nepastovių maisto ir energetikos sektorių, pakilo 0,3 proc. – mažiau nei manyta.
„Rusijos ir Ukrainos karas dar labiau padidino infliacijos tempą, nes išaugo energijos, maisto ir žaliavų kainos, kurias didina vis stiprėjančios tiekimo grandinių problemos“, – sakė Kathy Bostjancic iš „Oxford Economics“.
Kainų augimas didina tikimybę, JAV centrinis bankas kitą mėnesį vyksiančiame politiniame posėdyje imsis agresyvių veiksmų ir greičiausiai puse procentinio punkto padidins pagrindinę skolinimo palūkanų normą, o ne ketvirtadaliu, kaip praėjusį mėnesį.
„Kadangi darbo jėgos trūkumas verčia įmones didinti atlyginimus, esame darbo užmokesčio ir kainų infliacijos ciklo įkarštyje, dėl kurio JAV Federalinio rezervo sistemai (FRS) reikės imtis ekstremalių veiksmų, kad ekonomika būtų apsaugota nuo plintančios infliacijos grėsmės“, – mano ekonomistas Joelis Naroffas.