Rusijos izoliacija stiprėja: traukiasi IKEA, Europą ragina atsisakyti rusiškų išteklių, konfiskuojamos oligarchų jachtos

Grupė JAV įstatymų leidėjų ketvirtadienį pristatė unikalų įstatymo projektą, kuris įgaliotų prezidento Joe Bideno administraciją įšaldytą rusų oligarchų turtą perduoti kaip pagalbą Ukrainai.

„Paprastai sankcionuotas turtas yra įšaldomas, o ne visam laikui konfiskuojamas, o tai yra tinkama apsauga įprastesnėmis aplinkybėmis“, – sakė Tomas Malinowskis, kuris yra vienas iš teisės aktų rėmėjų.

„Tačiau šiuo ypatingu atveju manome, kad būtų tinkama ir teisinga turtais, kurie rėmė Vladimirą Putiną, padėti šaliai, kurią jis griauna“, - tęsė jis.

T.Malinowskis pridūrė, kad matydami areštuojamus oligarchų prabangius butus, vilas ir jachtas, ukrainiečiai ir rusai, nekenčiantys V.Putino, „gautų didžiulį postūmį“ kare, kuriame svarbi moralinė būsena.

Baltieji rūmai ketvirtadienį paskelbė naujas sankcijas 9 Rusijos oligarchams ir jų šeimų nariams, rašoma CNN.

Naujajame sąraše esantys asmenys, apibūdinami kaip „Putino bičiuliai ir jų šeimos nariai“, bus atkirsti nuo JAV finansų sistemos, jų turtas JAV bus įšaldytas, o naudojimasis jų nuosavybe bus uždraustas, teigiama Baltųjų rūmų informaciniame biuletenyje.

„Jungtinės Valstijos ir viso pasaulio vyriausybės dirbs siekdamos nustatyti ir įšaldyti Rusijos elito ir jų šeimos narių turtą, esantį mūsų jurisdikcijose – jų jachtas, prabangius butus, pinigus ir kitą turtą“, – sakoma informaciniame pranešime.

Naujos sankcijos bus taikomos šiems asmenims: 

– Nikolajui Tokarevui (kartu su žmona Galina, dukra Maja ir dviem prabangaus nekilnojamojo turto bendrovėms).

– Borisui Rotenbergui (kartu su žmona Karina ir sūnumis Romanu ir Borisu)

– Arkadijui Rotenbergui (kartu su sūnumis Pavelu ir Igoriu bei dukra Lilija)

– Sergejui Čemezovui (kartu su žmona Jekaterina, sūnumi Stanislavu ir podukra Anastasija)

– Igoriui Šuvalovui (kartu su žmona Olga, sūnumi Jevgenijumi ir jo įmone bei reaktyviniu lėktuvu, dukra Marija ir jos įmone, penkiomis I.Šuvalovo bendrovėmis).

– Jevgenijui Prigožinui (kartu su trimis įmonėmis, žmona Polina, dukra Liubove ir sūnumi Pavelu).

– Dmitrijui Peskovui, V.Putino atstovui spaudai.

– Ališerui Usmanovui (jo superjachtai, kurią ką tik konfiskavo Vokietija, ir jo privačiam lėktuvui).

JAV taip pat nustatys vizų apribojimus 19 oligarchų ir 47 jų šeimos nariams bei artimiems bendradarbiams, sakoma Baltųjų rūmų informaciniame biuletenyje.

Kinijoje įsikūręs daugiašalis plėtros bankas Azijos infrastruktūros investicijų bankas (AIIB) sustabdė visą su Rusija ir Baltarusija susijusią veiklą, sakoma AIIB pareiškime. Šiuo metu projektai „peržiūrimi“, skelbia CNN.

Banko interneto svetainės duomenimis, Kinija kontroliuoja 26 proc. AIIB balsų. Rusija turi 6 proc.

Kinija inicijavo AIIB įkūrimą, kad jis konkuruotų su JAV įsikūrusiu Pasaulio banku. 

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įves papildomų sankcijų Rusijos oligarchams, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, susipažinęs su naujausiomis pastangomis spausti Kremlių nutraukti įsiveržimą į Ukrainą.

Pasak šaltinio, sankcijos, apie kurias pirmoji pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, atitiks ankstesnes ES priemones prieš turtingiausius Rusijos veikėjus ir jas išplės draudimu įvažiuoti į JAV. Be to, oligarchams nebus leidžiama perleisti savo turto šeimos nariams.

Pirmadienį paskelbtos ES sankcijomis baudžiami įtakingi, turtingi žmonės, artimi prezidento Vladimiro Putino režimui. Tarp jų – valstybinės naftos milžinės „Rosneft“ vykdomasis direktorius Igoris Sečinas ir naftotiekių monopolininkės „Transneft“ vadovas Nikolajus Tokarevas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Igoris Sečinas

Į „juodąjį sąrašą“ taip pat įtraukti trys žurnalo „Forbes“ sudarytame turtingiausių Rusijos žmonių dešimtuke esantys veikėjai: metalų pramonės magnatas Aleksejus Mordašovas, milijardierius Ališeras Usmanovas ir verslininkas bei V. Putino draugas Genadijus Timčenka.

Sąraše taip pat yra įtakingi bankininkai Michailas Fridmanas ir Piotras Avenas.

Sankcijos paskelbtos ir Sergejui Rolduginui – violončelininkui ir ilgamečiam V. Putino patikėtiniui, kaltinamam tuo, kad „per bankus ir lengvatinio apmokestinimo bendroves „perdalijo“ mažiausiai 2 mlrd. JAV dolerių, priklausydamas slaptam V. Putino finansiniam tinklui.“

Sąraše atsidūrė ir ilgametis V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV ir jų sąjungininkės Europoje mėgina finansiškai spausti Rusijos elitą, siekdamos paveikti V. Putiną, kuris per du dešimtmečius valdžioje tapo politiškai visagaliu ir, regis, nepažeidžiamas išorės spaudimui.

Oligarchai – pareigūnai ir bendrovių savininkai, sukaupę didžiulius turtus ekonomikoje, į kurios elitą prasimušti gali tik V. Putino lojalistai – yra pažeidžiami, nes didžioji jų turto dalis yra susijusi su Vakarų kapitalu.

Jiems priklauso prestižinis nekilnojamasis turtas Niujorke, sporto klubai įvairiose Vakarų šalyse, didžiulės jachtos Viduržemio jūroje. Be to, oligarchai siunčia savo vaikus į prestižiškiausius JAV universitetus ir vyksta prabangių kelionių po visą pasaulį.

Toks gyvenimo būdas dabar turėtų daugiausia baigtis.

Baltieji rūmai kol kas nekomentavo pranešimų apie ruošiamas naujas sankcijas.

Savo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime bendrovė teigė esanti susirūpinusi dėl „tragiškų įvykių Ukrainoje“ ir remia derybas dėl konflikto užbaigimo, rašo BBC.

Įmonės valdyba paragino „nedelsiant nutraukti ginkluotą konfliktą ir visapusiškai remia jo sprendimą derybų procese ir diplomatinėmis priemonėmis“.

Manoma, kad bendrovė yra viena pirmųjų didelių Rusijos įmonių, pasisakiusių prieš invaziją.

Kanada dėl Maskvos invazijos į Ukrainą ketvirtadienį atšaukė ypatingąjį prekybos statusą Rusijai ir Baltarusijai, todėl importui iš šių šalių bus taikomas 35 procentų muito tarifas, paskelbė ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland.

„Kanada bus pirmoji valstybė, atšaukianti Kanados įstatyme numatytą privilegijuotos prekybos partnerės statusą Rusijai ir Baltarusijai“, – spaudos konferencijoje sakė Ch.Freeland.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland

Dėl to Rusijai ir Maskvos sąjungininkei Baltarusijai „bus taikomas 35 procentų mokestis jų eksportui į Kanadą“, sakė vicepremjerė. Pasak jos, Rusija ir Baltarusija prisijungs prie Šiaurės Korėjos – vienintelės pasaulio valstybės, neturėjusios tokio statuso.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pasisakė prieš Rusijos energijos importo embargą, pareikšdamas, kad tai gali kelti pavojų socialinei sanglaudai jo šalyje.

Vokietija apie pusę anglių ir dujų importo gauna iš Rusijos, taip pat trečdalį reikalingo naftos kiekio.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį Vilniuje susitiks su „Google“ viceprezidentu Markhamu C.Ericksonu. Viena iš pokalbio temų bus „Google“ indėlis kovojant su Rusijos propaganda ir dezinformacija internete.

Ministrė „Google“ viceprezidentui pristatys investicinę aplinką Lietuvoje, mūsų šalies pažangą IT srityje. Susitikime taip pat bus aptarta kibernetinio saugumo bei kovos su Rusijos ir Baltarusijos dezinformacijos ir propagandos internete tema, kuri tapo dar aktualesnė prasidėjus karui Ukrainoje.

Liberalus Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ ketvirtadienį pranešė, kad laikinai stabo darbą, gavęs valdžios nurodymą nutraukti savo veiklą dėl transliacijų apie Maskvos invaziją į Ukrainą.

„Mums reikia jėgų, kad iškvėptume ir suprastume, kaip dirbti toliau. Labai tikimės, kad grįšime į eterį ir tęsime savo darbą“, – socialiniuose tinkluose parašė tinklo generalinė direktorė Natalija Sindejeva.

Rusijos oligarchas Michailas Fridmanas ir bankininkas Piotras Avenas, kurie abu atsidūrė ES sankcijų taikinyje Maskvai įsiveržus į Ukrainą, traukiasi iš investicinio fondo „LetterOne“, kurį įkūrė kartu, trečiadienį pranešė fondas.

M.Fridmanas, vienas turtingiausių Rusijos žmonių, antradienį pasitraukė iš Europos grupių, kurių akcininku buvo, tačiau abu verslininkai neigia turėję kokių nors „finansinių ar politinių ryšių“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„LetterOne“, turinčią būstinę Liuksemburge ir biurų Londone, valdo 22,3 mlrd. dolerių (2020 metų duomenimis) grynųjų aktyvų, kurie yra investuoti į energetikos, technologijų, sveikatos ir mažmeninės prekybos sektorius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Fridmanas

Pasak „The Financial Times“, verslininkai sutiko sustabdyti savo dalyvavimą fonde ir nebedalyvauti įmonės veikloje ir atsistatydinti iš direktorių tarybos.

„LetterOne“ valdo Ispanijos prekybos centrų tinklą „Dia“ bei turi „Wintershall Dea“ – vienos iš Vokietijos grupių, dalyvaujančių dujotiekyje „Nord Stream II“, – taip pat Turkijos mobiliųjų telefonų operatorės „Turkcell“ akcijų.

Antradienį bendrame pareiškime M.Fridmanas ir P.Avenas tvirtino, kad neturi „jokių finansinių ar politinių ryšių“ su V.Putinu ar Kremliumi.

Jiedu pareiškė, kad „ginčys apgaulingą ir nepagrįstą šių sankcijų skyrimo pagrindą – energingai ir visomis jiems prieinamomis priemonėmis – siekdami panaikinti nepagrįstą ir nereikalingą žalą savo darbuotojų ir verslo partnerių pragyvenimui ir gerovei“.

Verslininkai nepaaiškino, kaip ketina užginčyti ES sankcijas.

M.Fridmanas, vienas turtingiausių Rusijos žmonių, atsistatydino iš Amsterdamo biržoje listinguojamos mobiliojo ryšio tinklo operatorės „Veon“ direktorių tarybos, antradienį pranešė bendrovė.

„Veon“ valdo mobiliojo ryšio tinklus Ukrainoje ir Rusijoje, taip pat Bangladeše, Kazachstane ir Pakistane.

M.Fridmanas per „LetterOne“ valdo 47,9 įmonės akcijų.

Lietuvos verslo konfederacija palaiko „ICC – International Chamber of Commerce” (toliau tekste liet. k. Tarptautinų prekybos rūmų) sprendimą suspenduoti Nacionalinio Rusijos komiteto veiklą organizacijoje, dėl karinių veiksmų Ukrainoje. Verslo atstovai palaikydami didžiausios verslo organizacijos pasaulyje sprendimą kviečia aktyviai verslo bendruomenes įsitraukti į paramą Ukrainos piliečiams.

„Kaip organizacija, kurios tikslas yra skatinti taiką ir klestėjimą per tarptautinę prekybą ir teisinės valstybės principus, mes griežčiausiai smerkiame Rusijos padarytą tarptautinės teisės pažeidimą. Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti karinius veiksmus, išvesti savo pajėgas iš Ukrainos ir grįžti prie diplomatinių veiksmų”, – minėjo Tarptautinių prekybos rūmų generalinis sekretorius John W.H. Denton AO.

Tarptautinių prekybos rūmų generalinis sekretorius pastebi, jog Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą neabejotinai turės reikšmingų padarinių pasaulinei tiekimo grandinei. Poveikį pajus ne tik maisto nei energijos rinkos, tačiau bus sutrikdytas ir gamybos sektoriaus darbas.

Lietuvai bei visai Europos Sąjungai svarstant uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Bendrijos uostus, įskaitant ir Klaipėdą, tokios sankcijos gali nepavykti įgyvendinti visa apimtimi, nes laivų sąsajas su Rusija ne visada įmanoma greitai atsekti, sako Lietuvos laivų savininkų ir agentų organizacijų atstovai.

Lietuva siūlo, kad leidimai įplaukti į uostus neturėtų būti suteikti laivams, registruotiems Rusijoje ir plaukiojantiems su jos vėliava, taip pat jei jie priklauso, yra kontroliuojami, nuomojami ar naudojami bet kurio su Rusija susijusio asmens ar įmonės.

Registracija ir vėliava – aiškiausi orientyrai, atskleidžiantys ryšius su šia šalimi, tačiau kitas sąsajas patikrinti gali būti sudėtinga, sako Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacijos prezidentas Andrius Armonaitis.

„Pavadinimas gali būti ne rusiškas, vėliava – kokia nors Bahamų, gali kilti klausimų dėl savininko“, – BNS sakė jis. 

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka mano, kad efektyviausias sprendimas būtų draudimas ne tik pagal vėliavą ir registraciją, bet ir pagal laivų kelionių maršrutus, – jis galiotų visiems, kurių kelyje yra Rusija.

„Draudimai tiems laivams, kurie planuoja plaukti arba atplaukė iš Rusijos. Tai labai lengvai susekama, laivai pradėtų vengti Rusijos, nes tokiu atveju jiems užsidarytų Europos uostai. Tai paprasčiausiai būdas“, – BNS sakė G Kutka.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karo lavas

Anot jo, iniciatyva iš esmės yra gera, tačiau lieka neatsakytų klausimų, o dėl to gali nukentėti su Rusija nesusiję laivai.  

„Pavyzdžiui, ar laivas, kurio 70 proc. valdo ispanai, o likusius – rusai, gali įplaukti, ar ne? Manau, kad maksimaliai taikydami galime pasikarščiuoti, gali nukentėti niekuo dėti laivai“, – kalbėjo G.Kutka.

A.Armonaičio teigimu, nors laivų sąsajų su Rusija atsekamumo problema komplikuota, tačiau išsprendžiama, tik reikia šiek tiek laiko pagalvoti, kaip tai padaryti.

Reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir norint užtikrinti Lietuvos saugumą, Susisiekimo ministerija trečiadienį pasiūlė neleisti su Rusija susijusių laivų į Klaipėdos uostą. Tačiau Vyriausybė sprendimo kol kas nepriėmė. 

Draudimus Rusijos laivams įplaukti į vidaus vandenis ir uostus jau taiko Jungtinė Karalystė ir Kanada. 

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) ketvirtadienį paskelbė 10 punktų planą, kuris, organizacijos teigimu, per ateinančius metus galėtų trečdaliu sumažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Invazija į Ukrainą pabrėžė Europos Sąjungos (ES) priklausomybę nuo rusiškų dujų importo, kuris pernai sudarė apie 140 mlrd. kubinių metrų, skaičiuojant vamzdynais tiektas dujas, ir dar 15 mlrd. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų (SGD) pavidalu.

Tai sudarė 45 proc. bloko dujų importo ir beveik 40 proc. suvartojamo kiekio.

TEA rekomendavo nepasirašyti jokių naujų sutarčių dėl dujų tiekimo su Rusija ir maksimaliai didinti tiekimą iš kitų šaltinių, spartinti saulės, vėjo ir branduolinės energijos gamybą bei gerinti energijos vartojimo efektyvumą namuose ir įmonėse.

„Niekas nebeturi jokių iliuzijų. Tai, kad Rusija naudoja savo gamtinių dujų išteklius kaip ekonominį ir politinį ginklą, rodo, kad Europa turi veikti greitai, kad kitą žiemą būtų pasirengusi susidurti su dideliu neapibrėžtu dėl Rusijos dujų tiekimo,“ – pažymėjo TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis.

Sumažinti Rusijos importą iki nulio yra didžiulis iššūkis Europai, todėl tikimasi, kad Maskva toliau tieks dujas, vadovaudamasi savo finansinio stabilumo sumetimais.

ES turi dujotiekio jungtis su Norvegija, Alžyru ir Azerbaidžanu, tačiau jų pajėgumai padidinti gamybą yra riboti.

Blokas taip pat gali importuoti SGD laivais, ypač iš Kataro, Australijos ir JAV, tačiau šią pasirinktį riboja uostų pajėgumai, taip pat naftos perdirbimo gamyklų pajėgumai SGD paversti į tinkamas naudoti dujas.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Laivas „Independence“

TEA teigimu, jos priemonės atitinka organizacijos planus iki 2050 metų pasiekti „nulinį“ išmetamų teršalų lygį, kuriuos rengiant jau atsižvelgta į ES ketinimus iki 2030 metų atsisakyti rusiškų dujų importo.

„Klausimo kaina yra ir būtinybė paspartinti kovą su klimato kaita, ir, kaip dabar matome, Europos žemyno energetinis saugumas artimuoju laikotarpiu“, – teigė Prancūzijos ekologinės pereigos ministrė Barbara Pompili.

„Šiandien TEA pasiūlytas 10 punktų planas suteiks mums idėjų“, – pridūrė ji.

Europos Komisija kitą savaitę ketina pristatyti Europos planus mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

TEA taip pat numato drastiškesnes priemones, jei reikėtų greičiau apriboti Rusijos dujų importą, tačiau pripažino, kad tokiu atveju tektų sumokėti didelę kainą, kalbant apie ES kovos su klimato kaita politiką.

Siūlomi veiksmai apimtų perėjimą nuo dujų prie anglimi kūrenamų elektrinių bei prie naftos ar kito kuro naudojimo dujomis kūrenamose elektrinėse.

Rusijos dujų importas sumažėtų iki 80 mlrd. kubinių metrų arba daugiau nei per pusę, skaičiuoja TEA.

„ES nebus paprasta sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, todėl reikės suderintų ir tvarių politikos pastangų keliuose sektoriuose“, – sakoma pranešime.

Latvija dar šiandien blokuos visą interneto turintį, susijusį su Rusijos propagandos kanalu „Sputnik“, ketvirtadienį BNS pranešė Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEŽP).

NEŽP priėmė sprendimą blokuoti su „Sputnik“ susijusius internetinius išteklius visoje Latvijos teritorijoje, įskaitant portalą Baltnews.com.

Netrukus apie šį sprendimą bus informuoti operatoriai ir prieiga prie šių šaltinių šiandien bus užblokuota. 

NEŽP taip pat nusprendė apriboti kanalo „Bel Ros“ retransliavimą Latvijos teritorijoje. Šis kanalas turėtų išnykti iš retransliuojamų kanalų sąrašo po oficialaus pranešimo penktadienį arba pirmadienį, nurodė NEŽP vadovas Ivaras Abolinis. 

Pasak jo, reaguodamas į NEŽP draudimą, rusakalbiams skirtas socialinis tinklas Odnoklassniki.ru pašalino šalyje uždraustus televizijos kanalus iš Latvijoje prieinamo tiesioginių transliacijų sąrašo.

„Mūsų veiksmai pasiekė savo tikslą“, – pabrėžiama tarnybos pranešime.

Prancūzijos muitinė sulaikė „Rosneft“ vadovui Igoriui Sečinui priklausančią jachtą, kai ji bandė išplaukti iš Viduržemio jūros uosto La Ciotat, pažeisdama Europos Sąjungos sankcijas Rusijos oligarchams, pranešė finansų ministras Bruno Le Maire, skelbia „Reuters“.

88 metrų ilgio „Amore Vero“ į La Ciotat atplaukė sausio 3 dieną ir turėjo ten likti iki balandžio 1 dienos remontui, sakoma Finansų ministerijos pranešime, kuriame priduriama, kad laivui taikomos naujos sankcijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jachta „Amore Vero“

Tačiau trečiadienį muitinės pareigūnai pastebėjo, kad jachta „ėmėsi veiksmų skubiai išplaukti, nesibaigus remonto darbams“, sakoma pareiškime ir priduriama, kad todėl pareigūnai nusprendė ją konfiskuoti.

Finansų ministerija nurodė, kad jachta priklauso bendrovei, kurios pagrindinis akcininkas yra I.Sečinas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas.

DAUGIAU SKAITYKITE: Prancūzija konfiskavo superjachtą, kuri priklauso „Rosneft“ vadovui

Jungtinės Karalystės vyriausybei iš dalies priklausanti palydovus gaminanti bendrovė „OneWeb“ teigia sustabdanti visus paleidimus iš Rusijos valdomo Baikonūro kosmodromo.

Iškėlė reikalavimus

Rusija prieš skrydį iškėlė reikalavimus, kurių „OneWeb“ negalėjo įvykdyti. Tarp jų buvo ir garantija, kad ginkluotosios pajėgos nesinaudos palydovais.

Rusija taip pat norėjo, kad JK vyriausybė atsisakytų „OneWeb“ akcijų. JK Verslo, energetikos ir pramonės strategijos sekretorius Kwasi Kwartengas šį ultimatumą griežtai atmetė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketa nešėja „Sojuz“ su JK įmonės „OneWeb“ palydovais gabenama į paleidimo aikštelę Baikonūro kosmodrome, kovo 2d.

Ketvirtadienio rytą vakarų Londone įsikurusios „OneWeb“ valdyba balsavo už tai, kad ateityje būtų sustabdyti visi paleidimai iš Baikonūro. 

Po „OneWeb“ pranešimo K.Kwartengas, kurio departamentas turi vietą kompanijos valdyboje, pateikė savo komentarus tviteryje: „Atsižvelgdami į neteisėtą ir neišprovokuotą Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, peržiūrime savo dalyvavimą visuose tolesniuose projektuose, kuriuose bendradarbiauja Rusija“.

Daugiau šia tema skaitykite ČIA.

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucijos valdytojų taryba ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje ragina į Ukrainą įsiveržusią Rusiją „tuojau pat nutraukti visus veiksmus“ savo provakarietiškos kaimynės branduoliniuose objektuose.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rezoliucijoje taip pat „smerkiami Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainoje, įskaitant branduolinių objektų kontrolės perėmimą jėga ir kitus smurtinius veiksmus“, rodo naujienų agentūrai AFP atsiųsta teksto kopija.

Švedijos baldų gamybos milžinė „Ikea“ ketvirtadienį paskelbė, kad, reaguodama į karą Ukrainoje, stabdo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje.

Šios šalyse gamintoja turi beveik 15 tūkst. darbuotojų, 17 parduotuvių ir tris gamyklas (Rusijoje).

„Karas jau padarė didžiulį poveikį žmonėms. Jis taip pat kelia rimtų tiekimo grandinių ir prekybos sąlygų sutrikimų. Dėl visų šių priežasčių „Ikea“ nusprendė laikinai stabdyti veiklą Rusijoje,“ – sakoma bendrovės pranešime naujienų agentūrai AFP.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„IKEA“ logotipas

Veiklos sustabdymas daugiausia bus susijęs su Rusija, kur Švedijos grupė veikia nuo 2000 metų ir yra viena didžiausių darbdavių iš Vakarų.

Veikla Baltarusijoje taip pat stabdoma, nors, anot „Ikea“, šalyje yra tik keli tiekėjai ir nėra gamintojos parduotuvių.

„Pražūtingas karas Ukrainoje – tai tragedija žmonėms, o mūsų didžiausia empatija ir susirūpinimas yra skirti milijonams nukentėjusių žmonių“, – teigė bendrovė.

„Šie sprendimai turės tiesioginės įtakos 15 tūkst. „Ikea“ kolegų, o įmonių grupė ketina užtikrinti užimtumą ir pajamų stabilumą bei suteiks paramą jiems ir jų šeimoms regione“, – teigė „Ikea“.

„Ingka“ grupės valdomose parduotuvėse dirba 12 tūkst. žmonių, o „Ikea“ taip pat turi beveik 2,5 tūkst. darbuotojų, dirbančių gamyboje.

Bendrovės teigimu, sprendimas palies 47 tiekėjus Rusijoje ir 10 Baltarusijoje.

Be to, stabdomas importas ir eksportas tarp abiejų šalių.

Kiek anksčiau „Ikea“ buvo paskelbusi, kad neuždarys savo parduotuvių Rusijoje, tačiau Švedijoje sulaukė kritikos bangos.

Akcijų rinkos ketvirtadienį stiebiasi, JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovui Jerome‘ui Powellui pareiškus, kad centrinis bankas nedarys plačių žingsnių didindamas palūkanų normas ir siekdamas kovoti su infliacija, nors naftos kainos priartėjo prie 120 JAV dolerių už barelį ribos, Ukrainos konfliktui ir toliau drebinant energijos rinkas.

J.Powellas amerikiečių įstatymų leidėjams pareiškė pasisakantis už nuosaikų palūkanų normų didinimo tempą, o šį mėnesį numatomas padidinimas 25 baziniais punktais siekiant skatinti ekonomikos atsigavimą, tuo pačiu sulaikant kainų augimą, kurio sparta yra didžiausia per keturis dešimtmečius.

FRS vadovas perspėjo, kad „invazijos į Ukrainą, vykstančio karo, sankcijų ir būsimų įvykių poveikis JAV ekonomikai artimiausiu laikotarpiu išlieka labai neapibrėžtas“.

Išsakyti komentarai sumažino rinkų nerimą, kad centrinio banko pareigūnai gali paskelbti apie agresyvų palūkanų normos pakėlimą 50 bazinių punktų.

Tuo tarpu Sent Luiso federalinio rezervo banko vadovas Jamesas Bullardas pareiškė pasisakantis už „spartesnį pinigų politikos griežtinimą“. Jam pritarė Čikagos federalinio rezervo banko prezidentas Charlesas Evansas, pridūręs, kad pinigų politika šiuo metu yra „netinkama“ ir turėtų būti sugriežtinta.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jerome'as Powellas

Volstryte akcijos trečiadienį šoktelėjo, o visi trys pagrindiniai indeksai pakilo daugiau nei 1 procentu.

Panaši padėtis stebėta ir Azijoje – Tokijo, Honkongo, Sidnėjaus, Seulo, Taibėjaus ir Singapūro indeksai ūgtelėjo, nors Šanchajaus ir Mumbajaus šiek tiek sumažėjo. Londone ir Paryžiuje prasidėjus prekybai ketvirtadienį fiksuotas augimas, o Paryžiuje, atvirkščiai – smuktelėjimas.

Kitų žaliavų kainos taip pat kyla, o Europoje gamtinių dujų ir aliuminio kainos pasiekė rekordines aukštumas.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos konkurencijos institucijų vadovai kreipėsi į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Konkurencijos komitetą bei Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferenciją (angl. UNCTAD) ragindami stabdyti Rusijos konkurencijos institucijos ir jos ekspertų dalyvavimą visuose minėtų organizacijų renginiuose.

Bendruose Baltijos šalių ir Lenkijos konkurencijos institucijų raštuose akcentuojama, kad visa tarptautinė bendruomenė, įskaitant EBPO ir UNCTAD, turi griežtai pasmerkti Rusijos agresiją, kuri yra akivaizdus tarptautinės teisės ir visų civilizuotų normų pažeidimas ir, reaguodama į karo veiksmus Ukrainoje, įvesti griežčiausias įmanomas sankcijas, įskaitant politinę Rusijos izoliaciją.

Ekonominės sankcijų pasekmės Rusijos Federacijai neturės analogų – jos netgi negali būti palyginamos su Rusijos krize, įvykusia 1998 m., tokios O.Deripaskos žodžius cituoja Ukrainos leidinys „Ekonomičiskaja Pravda“.

Milijardierius tokius teiginius išsakė ekonomikos forume Krasnojarske.

„Scanpix“ nuotr./Olegas Deripaska

„Kol kas mes nepajutome tokių sunkumų. Geležinė uždanga jau nusileido“, – cituojamas verslininkas aliuminio korporacijos „Rusal“ valdybos pirmininkas.

Komentuodamas sankcijų poveikį, O.Deripaska sakė, kad 1998 m. metų krizę reikėtų padauginti iš trijų.

Daugiau skaitykite ČIA

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį paragino Europą išdrįsti atsisakyti Rusijos energetikos išteklių ir atjungti visus šalies bankus nuo tarptautinės atsisakymų sistemos SWIFT.

„Negalime pasakyti A ir nepasakyti B – turime siekti, kad visi bankai Rusijoje būtų atjungti nuo SWIFT, turime išdrįsti atsisakyti energetinių resursų importo iš Rusijos“, – bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių diplomatijos vadovais Vilniuje sakė G.Landsbergis.

Rusijai prieš savaitę įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys vieningai įvedė plačios apimties sankcijas, tačiau Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė pabrėžė būtinybę jas griežtinti.

„Turime judėti pirmyn, turime užtikrinti, kad joks Rusijos bankas neturėtų prieigos prie SWIFT, turime toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos, įskaitant naftą, dujas ir anglį“, – teigė ji.

JK diplomatijos vadovė taip pat sakė, jog Vakarai turi griežtinti sankcijas ne tik Rusijai, bet ir jos bendrininkei Baltarusijai.

Šiuo metu nuo SWIFT atjungti septyni Rusijos bankai. Sankcijos neapima bankų, per kuriuos ES šalys atsisakaito Rusijai už energijos išteklius.

Solidarizuodamasis su Ukraina, kelionių organizatorius „Tez Tour“ operatyviai organizuoja pagalbą užsienyje įstrigusiems šios šalies žmonėms – pasiruošęs parskraidinti juos į Lietuvą, rūpinasi apgyvendinimu, pervežimu, teikia kitą pagalbą.

„Mes solidarizuojamės su Ukrainos žmonėmis, palaikome nuolatinį ryšį su Konsuliniu departamentu ir esame pasiruošę nemokamai į Lietuvą parskraidinti užsienyje įstrigusius šios šalies žmones savo vykdomais užsakomaisiais skrydžiais. Kartu su partneriais jau rūpinamės nespėjusių grįžti ukrainiečių nakvyne, pervežimais svečiose šalyse, teikiame ir teiksime kitą reikalingą pagalbą“, – sako Aleksandras Sukovas, „Tez Tour“ direktorius.

Visa informacija apie skrydžius ukrainiečiams teikiama įmonės elektroninėje svetainėje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Tez tour“

Pasak A.Sukovo, Ukrainoje įkurto „Tez Tour“ biuro kolegoms ir jų šeimoms užtikrinta visa reikalinga pagalba, visiems jiems sudaryta galimybė gauti saugų prieglobstį. Taip pat įmonė palaiko savo darbuotojų Lietuvoje norą savanoriauti ir padėti Ukrainos žmonėms, suteikdama apmokamą laisvadienį jiems.

A.Sukovas pabrėžia, kad Lietuvoje veikianti „Tez Tour“ neturi jokių finansinių santykių su to paties prekių ženklo kompanijomis Rusijoje ir Baltarusijoje.

UAB „Tez Tour“ priklauso tarptautinei grupei, veikiančiai tik Europos Sąjungos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. 100 proc. įmonės Lietuvoje akcijų priklauso Ispanijos bendrovei „Germesinvest“, kurios akcininkai yra Ukrainos, Latvijos, Estijos, ir Bulgarijos piliečiai. Tarp jų nėra nė vieno Rusijos ar Baltarusijos piliečio.

Rusijos oligarchų elito, metų metus glaudžiai bendravusio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, laukia naujos tiesioginės sankcijos. Antradienį JAV prezidentas Joe Bidenas teigė, kad Amerika ir jos sąjungininkai sankcionuos Rusijos oligarchus konfiskuodami „jų jachtas, prabangius namus, privačius lėktuvus“.

JAV žurnalas „Forbes“ rašo, kad nuo Rusijos oligarchų, kuriems pritaikytos Vakarų valstybių sankcijos, sąrašas prasiplėtė iki 16.

Vakarų šalių administracijos sieks įšaldyti oligarchų asmeninį turtą, tarp kurio – ir įspūdingos superjachtos.

Daugiau apie tai galite paskaityti ČIA

Švedijos drabužių milžinė „Hennes and Mauritz“ (H&M) pranešė, kad dėl karo Ukrainoje stabdo visus pardavimus savo parduotuvėse Rusijoje.

Bendrovė teigė esanti „labai susirūpinusi dėl tragiškų įvykių Ukrainoje“ ir palaiko „visus kenčiančius žmones“.

„H&M grupė nusprendė laikinai sustabdyti visus pardavimus Rusijoje“, – paskelbė drabužių mažmenininkė ir pridūrė, kad jos parduotuvės Ukrainoje jau yra uždarytos „dėl klientų ir kolegų saugumo“.

H&M pažymi, jog nuolat stebi ir vertina padėtį.

Kelios kitos Švedijos bendrovės jau sustabdė savo veiklą Rusijoje dėl jos karo veiksmų prieš Ukrainą bei Rusijai dėl to įvestų tarptautinių sankcijų.

Šios savaitės pradžioje Švedijos sunkvežimių gamintoja „Volvo“ pranešė, kad stabdo pardavimus ir gamybą savo gamykloje Kalugoje netoli Maskvos, o telekomunikacijų milžinė „Ericsson“ taip pat pareiškė, kad sustabdys tiekimą Rusijos klientams.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pareiškė, kad mažų rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių importas per Klaipėdą nuo ketvirtadienio yra sustabdytas. 

„Bet koks rusiškų dujų importo per SGD terminalą jau šiandien yra sustabdytas – mažų krovinių nebėra“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė D.Kreivys. 

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dainius Kreivys

Šiuos krovinius iš Rusijos „Novatek“ pastaruoju metu pirko tik Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“. Ji situacijos kol kas nekomentuoja. 

Pasak ministro, Lietuva jau šiandien galėtų atsisakyti dujotiekiu iš Rusijos tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui.   

D.Kreivys kartojo, kad Baltijos šalys nuo ketvirtadienio sumažino komercinį elektros importą per jungtis su Rusija – jau skelbta, kad per Lietuvos ir Latvijos jungtis su Rusija negali patekti daugiau nei po 150 MW elektros. Pasak ministro, dabar į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos teka tik sistemos palaikymui reikalingas techninis srautas.

Energetikos ministras tikino, jog elektros tiekimo iš Rusijos sumažinimas neturės įtakos elektros kainoms Lietuvoje.

„Nei rusiška, nei anksčiau baltarusiška elektra neformuoja kainos mūsų rinkose. Kainas formuoja Švedijos ketvirta zona. (...) Rusiška elektra mūsų biržoje pardavinėjama be kainos“, – teigė D.Kreivys.

„Šiandien visiškai atsisakius rusiškos elektros kaina nepasikeistų“, – pridūrė jis.

Pasak D.Kreivio, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją avarinis Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Vakarais gali būti atliktas bet kada. 

„Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją sinchronizacija su tinklais gali būti padaroma bet kada. Tam mes turime sutarę dėl avarinio prisijungimo prie Lenkijos“, – teigė ministras. 

„Kalbant apie ilgalaikį, saugų prisijungimą, kiekvienas projektas, kuris yra įgyvendinamas, duoda vis didesnį saugumą, todėl aš nenorėčiau lįsti į detales. Yra keletas etapų, kada mes tapsime vis saugesni. Mes stengiamės tuos etapus kuo greičiau pasiekti“, – sakė D.Kreivys, paklaustas apie spartesnės sinchronizacijos su Vakarais galimybę.

D.Kreivys teigė, kad skubotų techniškai neparuoštų sprendimų Lietuvos energetikos sistemoje nebus. 

„Lietuvos energetinė sistema nėra eksperimentinė laboratorija, todėl skubotų, techniškai neparuoštų sprendimų nebus ir negali būti, nes mūsų prioritetas yra (...) šviesūs, šilti namai mūsų visų, ir mes tą stengiamės užtikrinti“ – teigė ministras. 

Trečiadienį organizacijos „UkraineDAO“ sukurtas Ukrainos vėliavos NFT buvo parduotas už 2258 ETH (maždaug 6 mln. eurų).

Gautos lėšos pervestos organizacijai „Come Back Alive“, kuri dalina atsargas Ukrainos civiliams ir kariškiams.

Ši suma tapo didžiausia kriptovaliutomis suteikta parama Ukrainai, surinkta pasitelkus NFT.

Daugiau skaitykite čia.

Ukrainos nacionalinis (centrinis) bankas pranešė, jog Rusijos ir Baltarusijos bankų išleistos mokėjimo kortelės Ukrainoje nebeveikia.

Anot pranešimo, draudimas galioja tiek šių šalių bankų mokėjimo kortelių panaudojimui atsiskaitymams už prekes ar paslaugas, tiek ir lėšų įskaitymams į individualių klientų sąskaitas pagal pavedimus.

„Finansinė parama ginkluotai agresijai prieš Ukrainą turi būti sustabdyta. Valstybių agresorių prieš Ukrainą bankų  kortelės neveiks, o priešas nebegalės joms siųsti lėšų teroristams bei jų rėmėjams. Draudimas priimti tarptautines bankų korteles Rusijoje ir Baltarusijoje yra kitas mūsų žingsnis siekiant finansinės Ukrainos apsaugos“, – sakė Ukrainos nacionalinio banko pirmininko pavaduotojas Oleksijus Šabanas. 

„Mercedes-Benz“ trečiadienį pranešė stabdanti transporto priemonių eksportą į Rusiją ir gamybą šalyje, prisijungdama prie kitų gamintojų, kurios panašiai sureagavo į Maskvos invaziją į Ukrainą.

„Mercedes-Benz“ iki kito pranešimo stabdo lengvųjų automobilių ir furgonų eksportą į Rusiją bei gamybą Rusijoje“, – sakoma pranešime.

Vokietijos įmonės BMW ir „Volkswagen“ panašius pranešimus paskelbė kiek anksčiau šią savaitę, Vakarų šalims patvirtinus virtinę sankcijų Rusijai.

Vokietijos „Daimler Truck“ sustabdė dvylika metų trukusią partnerystę su rusų sunkvežimių gamintoja „Kamaz“, kuri taip pat gamina šarvuočius.

Tuo pat metu karas Ukrainoje lėmė prie tiekimo grandinių sutrikimus, dėl kurių BMW ir „Volkswagen“ laikinai stabdė kai kuriose gamyklų darbą Vokietijoje.

„Mercedes-Benz“ trečiadienį taip pat pranešė, kad „dėl dabartinės situacijos nuo kitos savaitės Mercedes-Benz“ laikinai koreguoja pamainų tvarkaraščius kai kuriose gamyklose“.

Ketvirtadienį Jungtinė Karalystė paskelbė naujas sankcijas karinę agresiją prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai, kuriomis Rusijos aviacijos ir kosmoso pramonės įmonėms užkertamas kelias naudotis JK draudimo ir perdraudimo kompanijų paslaugomis.

„Reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, Rusijos aviacijos ir kosmoso pramonės bendrovėms užkertamas kelias tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis JK teikiamomis draudimo ar perdraudimo paslaugomis“, – teigiama Iždo departamento pareiškime.

Londonas yra viena pirmaujančių pasaulio draudimo rinkų, o atribodama prieigą Rusijos bendrovėms „Jungtinė Karalystė demonstruoja savo įsipareigojimą taikyti griežtas ekonomines sankcijas“, – skelbiama ir pažymima, kad „Kartu su panašiais Europos Sąjungos veiksmais šis žingsnis dar labiau izoliuoja Rusijos ekonomiką nuo tarptautinės finansų sistemos.“

Tarptautinės reitingų agentūros „Fitch“ ir „Moody's“ ketvirtadienį sumažino Rusijos valstybės skolos reitingus iki vadinamojo „šlamšto“ statuso, t. y. iki kategorijos šalių, kurioms gresia pavojus, kad jos nesugebės grąžinti skolos, po Maskvos išpuolio prieš Ukrainą.

„Moody's“ sumažino Rusijos ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Baa3 iki B3 su sąlyga, kad jis bus dar kartą peržiūrėtas dėl Vakarų sankcijų Rusijai, o „Fitch“ sumažino jos reitingą nuo BBB iki B, taip pat su neigiama perspektyva.

„Rusijos reitingų sumažinimą per kelias pakopas bei tolesnio reitingo mažinimo po peržiūrų tikimybę lėmė griežtos sankcijos, kurias Vakarų šalys pritaikė Rusijai“, įskaitant jos centriniam bankui ir kai kurioms didelėms finansų institucijoms, sakoma „Moody's“ pranešime.

Agentūra taip pat atkreipė dėmesį į „padidėjusią riziką, kad bus sutrikdytas“ valstybės skolos grąžinimas „griežtų ir suderintų sankcijų fone“.

Be to, esama „didelio susirūpinimo“ dėl Rusijos pasirengimo aptarnauti savo skolą.

Trečiadienį Europos Sąjunga nuo pasaulinio tarpbankinio pranešimų tinklo SWIFT, leidžiančio greitai ir saugiai atlikti operacijas, atjungė septynis Rusijos bankus.

Pasaulio bankas taip pat paskelbė stabdantis visus savo vykdomus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje, reaguodamas į invaziją į Ukrainą.

Savo ruožtu „Fitch“ pranešime teigė, jog numato „tolesnį sankcijų Rusijos bankams griežtinimą“.

Įmonė pridūrė, kad užsitęsusio konflikto ir silpnesnio ekonomikos augimo atveju gali atsirasti „didesnis vidaus politinis neapibrėžtumas ir nestabilumas“.

Prekyba Maskvos akcijų biržoje sustabdyta išliks ir ketvirtadienį, tačiau ribota dalis operacijų bus prieinamos, skelbia „Reuters“, cituodamas Rusijos centrinį banką.

Maskvos akcijų birža, baimindamasi milžiniško nuosmukio, uždaryta išlieka ketvirta diena iš eilės.

Pasaulio bankas trečiadienį paskelbė stabdantis visus savo vykdomus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje, reaguodamas į invaziją į Ukrainą.

Paaiškindamas sprendimą „priešiškais veiksmais prieš Ukrainos žmones“, skolintojas vystymuisi teigė „nedelsiant stabdantis visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje“.

Bankas finansuoja infrastruktūros projektus ir teikia savo narėms politines konsultacijas, tačiau „nuo 2014 metų nepatvirtino jokių naujų paskolų ar investicijų Rusijai. Taip pat nuo 2020 metų vidurio nebuvo patvirtintas naujas kreditavimas Baltarusijai“.

Svetainės duomenimis, Baltarusijoje bankas vykdo 11 projektų, kurių bendra vertė siekia 1,2 mlrd. JAV dolerių ir kurie yra susiję su energetika, švietimu, transportu ir atsaku į COVID-19.

Rusijoje įgyvendinami tik keturi projektai, kurių vertė yra 370 mln. JAV dolerių ir kurie daugiausia susiję su politinėmis problemomis.

Bankas antradienį paskelbė, kad ruošia 3 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą karo alinamai Ukrainai, o mažiausiai 350 mln. JAV dolerių bus skirta nedelsiant.

Tuo metu Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat ruošiasi teikti skubią pagalbą šaliai.

Didžiausių Rusijos įmonių akcijų vertė Londono vertybinių popierių biržoje per pastarąsias dvi savaites nukrito 98 proc., skelbia Lenkijos radijas, remdamasis „Bloomberg“ skaičiavimais.

Tarptautinės agentūros duomenimis, bendra „Gazprom“, „Sberbank“ ir „Rosneft“ kapitalizacija sunyko 570 mlrd. JAV dolerių. „Gazprom“ akcijos nuvertėjo 98 proc., „Severstal“ – beveik 100 proc., „Rosneft“ – 65 proc., „Lukoil“ – 98 procentais.

„Sberbank“ pranešus apie pasitraukimą iš Europos rinkos, didžiausio Rusijos banko akcija nuvertėjo iki 1 cento.

Rusijos vertybinių popierių biržos uždarytos nuo vasario 28-osios – jų veiklą sustabdyti nurodė Rusijos centrinis bankas.

Trečiadienį vakare Londono biržos operatorė paskelbė, jog Rusijos metalo milžinės „Evraz“ ir „Polymetal“ paliks indekso FTSE-100 vertę formuojančių akcijų sąrašą, nes šių Rusijos bendrovių akcijos po Maskvos invazijos į Ukrainą drastiškai nuvertėjo, pranešė agentūra AFP.

Rusijos centrinio banko nurodymu, nuo ketvirtadienio, kovo 3 dienos, fiziniams asmenims perkant užsienio valiutą – JAV dolerius, eurus ir svarus sterlingų – Rusijos finansų brokeriai įpareigoti taikyti ne mažesnį nei 30 proc. komisinį mokestį, skelbia investicinė bendrovė ATON.

Dėl techninių priežasčių užsienio valiutos pirkimas per ATON Maskvos biržoje laikinai sustabdytas.