Kaip rašo „Time“, ilgasis savaitgalis mokesčių mokėtojams Jungtinėje Karalystėje kainuos mažiausiai 100 mln. svaro sterlingų.
Vyriausybė atsisakė nurodyti, kiek tiksliai šventinis savaitgalis atsieis Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojams, tačiau šalies žiniasklaida apskaičiavo, kad išlaidos svyruoja nuo 50 mln. iki daugiau nei 100 mln. svaro sterlingų (113,56 mln. eurų).
Šią sumą kai kuriems gyventojams suvokti sunku.
„Man patinka karališkoji šeima, tačiau manau, kad ji nelabai atsižvelgia į dabartinę situaciją. Nemaža dalis išlaidų turėtų būti padengta iš jų, o ne mokesčių mokėtojų kišenės“, – CNN sakė vienos Donkasterio mokyklos mokytoja Laura Billington.
Šventinė ceremonija rengiama Jungtinę Karalystę krečiant vienai didžiausių pastarojo meto pragyvenimų išlaidų krizių. Štai L.Billington skaičiuoja, kad daug mokyklos, kurioje ji dirba, mokinių ateina į pamokas be būtiniausių priemonių, pavyzdžiui, rašiklių ir pieštukų. Ji taip pat pastebėjo, kad daug jų turi elgesio ir dėmesio sutelkimo problemų.
L.Billington taip pat jaučia nepriteklių. Jos sąskaitos išaugo, o atlyginimas nepadidėjo, nors infliacija ženkliai išaugo.
Ji tokia ne vienintelė. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, visoje Jungtinėje Karalystėje realusis darbo užmokestis, įskaitant premijas, per tris mėnesius sumažėjo 3 proc.
Kuo skiriasi nuo Elžbietos II karūnavimo?
Tiesa, skirtingai nuo karalienės Elžbietos II karūnavimo, kuris įvyko 1953 m., šeštadienį įvyksianti ceremonija bus trumpesnė ir su mažesniu dalyvių skaičiumi.
Kaip rašo „Time“, tai siejama su Karolio III tikslu turėti modernesnę, mažesnę monarchiją – pastarasis tikslas iš dalies pasiektas, kai karališkųjų pareigų atsisakė princas Harry, Sasekso hercogienė Meghan ir princas Andrew.
Vis dėlto grandiozinio renginio prabanga ryškiai kontrastuoja su niūriu Jungtinės Karalytės ekonominės krizės fonu. Pastaraisiais mėnesiais šimtai tūkstančių britų darbuotojų, tarp jų gydytojų, mokytojų ir traukinių mašinistų, išėjo iš darbo reikalaudami geresnio darbo užmokesčio.
Tolesni eismo prižiūrėtojų ir Heathrow oro uosto darbuotojų streikai gali mesti šešėlį ant karūnavimo iškilmių.
Palyginimui Elžbietos II karūnavimo ceremonija, pasak „New York Times“, 1953 m. kainavo 1,57 mln. svaro sterlingų arba, įvertinus šiandieninį kontekstą, 56 mln. svaro sterlingų (63,59 mln. eurų). Šį kartą didesnė kaina bent iš dalies susijusi su saugumu, kuris prieš kelis dešimtmečius nebuvo toks svarbus.
Prieš monarchiją pasisakančios grupės „Republic“ vadovas ir greitai pasirodysiančios knygos „Abolish the Monarchy“ (liet. „Sunaikinti monarchiją“) autorius Grahamas Smithas įtaria, kad 100 mln. svaro sterlingų siekiantis išlaidų įvertinimas yra konservatyvus.
„Tai neproporcingai daug pinigų, kuriuos turėtų išleisti mokesčių mokėtojai. Žinome, kad yra daug viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie stengiasi gauti didesnį atlyginimą. Žinome, kad yra dirbančių žmonių, kuriems tenka naudotis maisto bankų paslaugomis. Ligoninės sunkiai suduria galą su galu, mokyklos stengiasi gauti lėšų savo mokiniams, policijos tarnybos stengiasi užkirsti kelią įvairiems nusikaltimams“, – „Time“ komentavo G.Smithas.
Kai kurie Jungtinės Karalystės vyriausybės ministrai pasipiktino mintimi, kad karūnavimo šventės apimtis bus sumažinta, o Lankasterio hercogystės kancleris Oliveris Dowdenas pažymėjo, kad „žmonės nenorėtų, jog būtų taupoma“, nes tai bus istorinė akimirka tautai.
Karališkosios šeimos turtai
Didžiuliai karaliaus asmeniniai turtai ir prabangus gyvenimo būdas labai kontrastuoja su realybe, kurioje šiuo metu gyvena dauguma Jungtinės Karalystės gyventojų.
Bakingemo rūmai atsisako komentuoti karališkosios šeimos finansinę padėtį, argumentuodami, kad jie turi teisę į privatumą.
„The Guardian“, kurį cituoja CNN, neseniai apskaičiavo, kad Karolio III privatus turtas siekia daugiau kaip 1,8 mlrd. svaro sterlingų (2,04 mlrd. eurų), nors rūmai teigė, kad šis skaičius yra „labai kūrybingas spekuliacijų, prielaidų ir netikslumų mišinys.“
Pernai „Forbes“ apskaičiavo, kad mirusios karalienės Elžbietos II asmeninis turtas buvo vertas 500 mln. dolerių, į kurį įėjo jos brangenybės, meno kolekcija, investicijos ir dvi rezidencijos – Balmoralo pilis Škotijoje ir Sandringamo dvaras Anglijos Norfolko grafystėje. Karalienė abu nekilnojamojo turto objektus paveldėjo iš savo tėvo, karaliaus Jurgio VI, ir perdavė juos Karoliui.
Čia ir pasireiškė didžiausias finansinis monarcho statuso pranašumas. Karalius yra atleistas nuo mokesčių mokėjimo ir nors jis savanoriškai pasirenka mokėti pajamų mokestį, jam nereikėjo mokėti jokio paveldėjimo mokesčio už tai, ką jam paliko motina. Paprastai toks turtas apmokestinamas 40 proc. tarifu.
Taip jis sutaupė dešimtis milijonų svaro sterlingų, kurie kitu atveju būtų atitekę Jungtinės Karalystės iždui.
