Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta antradienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad Lietuvos gyventojai kaupti antros pakopos pensijų fonduose pradėjo vėlai, tad sukaupė gana nedideles sumas. Lietuvos bankas pasidalijo ir savo pasiūlymais, kaip reikia didinti II pensijų pakopos efektyvumą – vienas iš pasiūlymų, įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą.
Sukauptos sumos nėra didelės
Šiuo metu šalyje galioja tripakopė pensijų sistema. Pirmoji pakopa – „Sodros“ sistema, kurioje dalyvauja 1,5 mln. gyventojų, o pensininkų šiuo metu yra apie 600 tūkst. II pakopa – papildomas elementas, visi kaupia asmeniškai, dalyvauja 1,4 mln. gyventojų, iš jų – 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų, daugiausia nuo 30 iki 50 m. amžiaus. Aktyviai kaupiančių yra apie 800 tūkst. (apie 53 proc. dirbančiųjų). Gyventojai savarankiškai gali kaupti ir III pensijų pakopoje.
Lietuvos banko duomenimis, II pakopoje sukauptos sumos nėra didelės, tad jos nebus ir reikšmingas priedas prie pajamų pensijoje.
Šiuo metu šalyje turime 6 pensijų kaupimo bendroves, sukaupta 9,1 mlrd. eurų turto.
„Tie asmenys, kurie sukaupia didesnę sumą, išeina iš II pakopos ir įsigyja anuitetą, kuris mokamas kiekvieną mėnesį kaip priedas prie „Sodros“ pensijos. Anuiteto vidutinis dydis yra 65 eurai, tačiau čia iš karto lengvai pastebimi trūkumai – sukaupta vidutinė suma yra gan žema, tik 4600 eurų. Ko gero, ir anuitetas nėra toks, kurio tikisi sulaukti dauguma kaupiančiųjų“, – pastebėjo S.Krėpšta.
Fondų grąža priklauso nuo situacijos finansų rinkose, svyruoja metai iš metų. Praėję keleri metai, anot S.Krėpštos, pensijų fondams grąžos prasme buvo geri. Priešingai nei prieš trejus metus, kai buvo stebimas prastesnis laikotarpis.
Sistema turi trūkumų
Bet, pastebėjo S.Krėpšta, įgyvendinta gyvenimo ciklo fondų struktūra pagerino padėtį. Kaupiant šiuo būdu investavimas yra susiejamas su žmogaus amžiumi: jaunesni kaupia rizikingesniuose fonduose, vyresni – mažiau rizikinguose.
Vidutinė metinė II pakopos pensijų fondų grąža nuo 2004 m. sudaro 5,2 proc., o nuo 2019 m. – 8,5 proc. Įmokas sudaro dvi dalys: 3 proc. gyventojo darbo užmokesčio ir 1,5 proc. valstybės įmokos, priklausančios nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Vienas sistemos trūkumų, anot S.Krėpštos, mažos sukauptos sumos. Tačiau, anot jo, čia atsakymas labai paprastas: „Lietuviai turi patarlę – ką pasėsi, tą ir pjausi. Tie žmonės, kurie yra mažai sukaupę, iš esmės, kaupia minimalias sumas. Didelė dalis žmonių iki 2019-ųjų apskritai nekaupė asmeninių lėšų, o tiesiog „Sodros“ įmoką perleisdavo į II pakopą, – jiems mažėjo ateities „Sodros“ pensija. Buvo kaupiama tam tikra suma II pakopoje, bet tos sumos buvo tikrai menkos.“
S.Krėpšta pateikė pavyzdį, kad jeigu žmogus kaupė 20 metų, tačiau pagal minimalų standartą, šiandien jis yra sukaupęs tik 8–9 tūkst. eurų.
„Be abejo, tai nėra ta suma, kuri galėtų generuoti didelį anuitetą. Tiems žmonėms, kurie iki 2019-ųjų išvis nekaupė, o pradėjo kaupti minimaliai tik nuo 2019-ųjų, kai buvo įgyvendinta paskutinė reforma, ši suma siekė vos 3 tūkst. eurų. Natūralu, jeigu kaupi trumpą laikotarpį ir labai mažai – negali tikėtis, kad sukaupsi pakankamą sumą. Panaši situacija ir tiems asmenims, kurie kaupė nuo sistemos pradžios, pagal maksimalią galimą normą – trumpas kaupimo laikotarpis, mažos kaupiamos sumos“, – įvardino esmines priežastis S.Krėpšta.
S.Krėpšta pamodeliavo, kas būtų, jeigu asmuo kauptų pagal maksimalią normą, nuo sistemos pradžios – 2004-ųjų.
„Jei tada į darbo rinką patekęs asmuo dirbtų 45-erius metus, vidutinį darbinį laikotarpį, tai pabaigoje kalbėtume apie šimtus tūkstančių sukauptų lėšų“, – sakė jis.
Siūlo įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą
Siekdamas didinti II pensijų pakopos efektyvumą, Lietuvos bankas siūlo įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą.
Jis esą didintų konkurenciją, suteikdamas gyventojams galimybę rinktis tarp valstybės ir privačių pensijų fondų, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir prioritetus. Taip pat didintų pasitikėjimą visa pensijų sistema, galėtų investuoti į projektus, kurie ne tik generuotų grąžą pensijų kaupimo dalyviams, bet investicijomis prisidėtų ir prie šalies ekonomikos plėtros.
Dar vienas Lietuvos banko pasiūlymas – įtraukti į kaupimą darbdavius. Neabejojama, kad tai leistų sukaupti reikšmingai didesnes sumas senatvei ir atsisakyti tiesioginio valstybės įnašo, kurį galėtų pakeisti darbdavių įmokos.
Be to, tai skatintų konkurenciją darbo rinkoje kuriant geresnes sąlygas darbuotojams ir skatinant aktyvesnį pensijų kaupimą.
S.Krėpšta įsitikinęs, kad patobulinus informavimo sistemą, gyventojai aiškiau matytų sukauptas lėšas tiek I, tiek II pensijų sistemos pakopose, uždirbtą grąžą ir kitus svarbius rodiklius, taip būtų lengvai modeliuoti ir apskaičiuoti būsimą pensiją.
Banko atstovo pastebėjimu, svarbu būtų pagerinti ir automatinio įtraukimo lankstumą, suteikti daugiau apsisprendimo laisvės kaupiantiems asmenims.
S.Krėpštos nuomone, ne ką mažiau svarbi galimybė automatiškai į papildomą kaupimą įtrauktam gyventojui sudaryti galimybę per 3 mėn. po įtraukimo pasitraukti iš kaupimo, neužkertant kelio prisijungti prie jo vėliau.
Beje, siūloma, pakartotinai neįtraukti į pensijų kaupimo sistemą gyventojų, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti šiame procese ir sudaryti galimybę gauti atostogas nuo įmokų mokėjimo į pensijų fondus.
Finansinė gerovė priklausys nuo pensijų
Anot S.Krėpštos, Lietuvos pensijų sistema susiduria su tokiais pagrindiniais iššūkiais kaip mažos pensijos, neigiamos demografinės tendencijos, nepakankamas darbdavių įsitraukimas į pensijų kaupimą, valstybės finansavimas.
Vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia apie 45–50 proc. buvusio atlyginimo.
Lietuvos bankas įspėja, kad tam, kad būtų užtikrinta ori senatvė, senatvės pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų.
S.Krėpšta neabejoja, kad nesiimant struktūrinių pakeitimų, su dabartiniu I pakopos finansavimu, siekiančiu 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir įmokomis į II pensijų pakopą pasiekti adekvataus pensijų lygio nepavyks.
Lietuvos visuomenė sensta vienu iš sparčiausių tempų Europos Sąjungoje, šalyje mažas gimstamumas, iki 2019 m. stebėta didelė emigracija.
Prognozuojama, kad ilgalaikėje perspektyvoje pensininkų daugės, o dirbančiųjų skaičius mažės (pavyzdžiui, šiuo metu dešimčiai dirbančiųjų tenka trys pensininkai, o apie 2060 m. dešimčiai dirbančiųjų teks jau šeši pensininkai).
S.Krėpšta darė išvadą, kad ateityje vis didesnės visuomenės dalies finansinė gerovė priklausys nuo pensijų išmokų.
Dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje (II pakopoje) neprivalomas, joje aktyviai dalyvauja tik apie 50 proc. dirbančiųjų. Darbdavių įsitraukimas, S.Krėpštos manymu, į kaupimo sistemą yra itin mažas.
Šiuo metu valstybės biudžeto įnašas (paskata) į II pensijų pakopos fondus siekia daugiau kaip 300 mln. Eur per metus.
S.Krėpšta prognozavo, kad priklausomybė nuo biudžeto lėšų gali sukelti iššūkių ateityje, ypač atsižvelgiant į demografines problemas ir didėjantį pensininkų skaičių.
II pakopos pensijų fondai
Lietuvos bankas primena, kad II pakopos pensijų fondai – tai pensijos kaupimas privačiuose pensijų fonduose, kuriuos valdo pensijų kaupimo bendrovės.
Fondų dalyviais gali tapti visi senatvės pensijos amžiaus nesulaukę asmenys, turintys pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pensijai gauti.
Įmokos į pensijų fondus sudaro iki 3 proc. nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata.
II pakopos pensijų fonde sukauptą sumą galima atsiimti tik sulaukus pensinio amžiaus.
Pilnamečiai, bet jaunesni kaip 40 metų asmenys, kas trejus metus yra automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą, t. y. jie į pensijų kaupimą bus pakartotinai įtraukiami kas trejus metus iki tol, kol jiems sueis 40 metų.
Pirmasis toks masinis asmenų įtraukimas įvyko 2019 m. (pertvarkant pensijų sistemą), o 2022 m. pirmąjį pusmetį vyko pakartotinis asmenų, kurie šio kaupimo atsisakė 2019 m., įtraukimas.
Grįžti į sistemą bus siūloma tris kartus kas trejus metus, t. y. atsisakius kaupti 2019 m., buvo siūloma grįžti į sistemą 2022 m., taip pat bus pasiūlyta grįžti 2025 ir 2028 m. Šiems asmenims reikalavimas būti jaunesniems kaip 40 metų amžiaus netaikomas.
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei į kaupimo sistemą buvote įtraukti vėliau nei 2019 m., pakartotinai įtraukiami būsite tik po trejų metų nuo tos pirmojo įtraukimo datos, pavyzdžiui, atsisakę kaupti 2024 m., pakartotinai būsite įtraukti 2027 m.
Asmenys, sustabdę įmokų pervedimą, bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą.
II pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą.
Kiekviena pensijų valdymo įmonė turi po 7 tikslinės grupės pensijų fondus (1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995 ir 1996–2002 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą.
Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais – fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę.
Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Pensijų fondo dalyvis gali išreikšti pageidavimą kaupti kitame pensijų fonde nei jam priklausytų pagal jo gimimo metus. Tam jis turi pateikti prašymą raštu savo pensijų kaupimo bendrovei.
