Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kas dabar laukia Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties?

Naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad šalis pasitrauks iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties (TPP). Štai keli pagrindiniai klausimai, susiję su šia laisvosios prekybos sutartimi, kuri, kaip teigia jos šalininkai, turėjo pakeisti XXI-ojo amžiaus prekybos taisykles.
Donaldas Trumpas pasirašo sutartį dėl Vašingtono pasitraukimo iš TPP
Donaldas Trumpas pasirašo sutartį dėl Vašingtono pasitraukimo iš TPP / „Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr.

Kas yra TPP?

Ramiojo vandenyno partnerystės sutartis yra viena ambicingiausių kada nors suderėtų laisvosios prekybos sutarčių. Prie jos prisijungė Australija, Brunėjus, Kanada, Čilė, Japonija, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Peru, Singapūras, Jungtinės Valstijos ir Vietnamas. Šioms šalims tenka 40 proc. pasaulio ekonomikos.

Šios sutarties šalininkai sako, kad ji panaikins apribojimus laisvam prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui.

Baracko Obamos prezidentavimo metu Amerikos sąjungininkams ši sutartis buvo „parduota“, kaip unikali galimybė perimti iniciatyvą dėl pasaulio prekybos ir užtikrinti, kad Kinija su savo sparčiai augančia ekonomika bei pasauline galia negalėtų diktuoti savo sąlygų.

Šios sutarties šalininkai sako, kad ji panaikins apribojimus laisvam prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui. Jie taip pat teigia, kad ši sutartis užtikrins lygias sąlygas visoms kompanijoms, apsaugos darbuotojų teises ir numatys svarbius aplinkosauginius saugiklius.

Kodėl D.Trumpas jos atsisakė?

Kritikai sako, kad dėl TPP buvo susitarta slaptų susitikimų prabangiuose viešbučiuose metu ir kad daugiausia naudos, kaip visada, gaus stambusis verslas.

Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar prezidentinės rinkimų kampanijos metu žadėjo, kad JAV atsisakys šios sutarties. Daugelis jo rėmėjų šią sutartį kaltina dėl Amerikoje prarandamų darbo vietų ir teigia, kad tai dar vienas blogas susitarimas Amerikos pramonei, nes TPP leis užsienio gamintojams gauti bemuitę prieigą prie JAV rinkos. Dėl to JAV bendrovėms ir ūkiams, kurių gamybos kaštai yra didesni, bus sunkiau konkuruoti.

Kas dabar nutiks TPP?

Nemažai politikų investavo nemažą politinį kapitalą, kad „parduotų“ šią sutartį savo rinkėjams ir Ramiojo vandenyno šalims.

Dabar vienas iš variantų likusioms vienuolikai šalių ir toliau įgyvendinti sutartį. Australija antradienį pareiškė besitikinti, kad sutartį pavyks išsaugoti ir be JAV, ir pakvietė Kiniją jungtis.

Kita galimybė – pradėti derybas iš naujo, kas suteiktų D.Trumpui galimybę įtikinti savo rinkėjus pritarti patobulintam susitarimui.

Tačiau pats D.Trumpas yra sakęs, kad ketina sutelkti dėmesį į dvišales prekybos sutartis, ir „grįžti prie kiekvienos šalies individualiai“ ir susitarti dėl Amerikai palankių sąlygų.

Ar yra kitų variantų?

Taip. Tai būtų Pekino remiama Regioninės išsamios ekonominės partnerystės (RCEP) sutartis, dėl kurios dabar deramasi. Ji apjungtų dešimt Pietryčių Azijos šalių, priklausančių Pietryčių Azijos tautų asociacijai (ASEAN), Kiniją, Indiją, Japoniją, Pietų Korėją, Australiją ir Naująją Zelandiją.

Tai būtų savotiškas „veidrodinis“ TPP variantas, kuris įtrauktų ir šešis Vašingtono remiamos sutarties nares, tačiau ne Jungtines Valstijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos