Seimo nariai jau užregistravo 42 siūlymus kitąmet išleisti mažiausiai 94,6 milijono eurų daugiau, nei pirminiame biudžeto projekte siūlo Vyriausybė. Nėra nei vieno siūlymo finansavimą mažinti. Be nurodytos sumos daugiau lėšų pareikalautų siūlomos lengvatos malkoms, biokurui ar leidinių prenumeratai.
Nors dažniausiai parlamentarai pinigų prašo regionams, kuriuose jie patys išrinkti, tačiau daugiau nei pusę visų siūlymų sumos – 53,7 milijono eurų – sudaro vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario K.Starkevičiaus pasiūlymas žemės ūkiui.
„Pernai metais Lietuvą nusiaubė kelis mėnesius trukusios liūtys, šiais metais užėjo neprognozuota sausra. Dėl tokių nepalankių meteorologinių sąlygų nukentėjo šalies žemės ūkis, patirti nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų eurų.
Žemdirbiai tikėjosi, kad dabartinė Vyriausybė atsižvelgs į gamtos žemdirbiams padarytus nuostolius ir bent kitiems metams nemažins žemės ūkiui skiriamų asignavimų, išlaikys bent šiais metais skirtą Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų finansavimą“, – argumentuoja K.Starkevičius.
Anot jo, kitų metų siūlomas biudžetas žemdirbius skaudžiai nuvylė. Privataus verslo finansavimą iš biudžeto jis laiko „teisėtu lūkesčiu“.
„Vietoj teisėtų lūkesčių, kad dėl dvejus metus trukusių nepalankių žemdirbiams klimatinių sąlygų Vyriausybė padidins finansavimą žemės ūkiui, deja, 2019 metams biudžeto projekte žemės ūkio sričiai numatomas net 9 proc. mažesnis finansavimas. Pagal pateiktą 2019 m. valstybės biudžeto projektą visai žemės ūkio sričiai numatoma skirti 984,9 mln. Eur arba 97,4 mln. Eur, t. y. -9 proc., mažiau negu 2018 m.“, – sako K.Starkevičius.
Net ir toks finansavimas siekia 2,2 proc. BVP – daugiau nei Lietuva skiria krašto apsaugai.
„Toks biudžetas, jeigu jis bus priimtas Seime be pakeitimų, netenkina žemdirbių, verta prisiminti, kad ir praėjusiais metais priimant 2018 metų valstybės biudžetą žemės ūkio sričiai taip pat 9 proc. buvo sumažintas finansavimas, vadinasi, per dvejus metus asignavimai žemės ūkiui mažėja 18 proc.“, – piktinasi K.Starkevičius.
Jį neramina tai, kad šalyje nemažėjant afrikinio kiaulių maro protrūkiams, 0,6 mln. eurų mažinami asignavimai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – jis siūlo šią sumą tarnybai skirti.
25 mln. eurų K.Starkevičius siūlo skirti melioracijos programai, o 28,1 mln. eurų – kitoms Žemės ūkio ministerijos programoms.
K.Starkevičius vertina, kad reikiamą pinigų sumą valstybė galėtų atrasti viršplaninėse biudžeto pajamose arba skolos aptarnavimui skirtose lėšose.
Paskaičiuota meilė rinkimų apygardoms
Kaišiadorių–Elektrėnų apygardoje išrinkta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Laimutė Matkevičienė užregistravo antrą didžiausią sumą – už 8 mln. eurų rekonstruoti Kaišiadorių miesto geležinkelio pėsčiųjų tiltą.
„Statūs minėto pėsčiųjų tilto laiptai tapo neįveikiama kliūtimi vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su vaikų vežimėliais bei neįgaliesiems miesto gyventojams ir miesto svečiams. Tiltas apriboja norinčiųjų patekti į Kaišiadorių socialinių paslaugų centrą, kuriame veikia net keletas neįgaliuosius vienijančių organizacijų, galimybes, nes jis visiškai nepritaikytas neįgaliųjų eismui“, – argumentuoja L.Matkevičienė.
Elektrėnams ji registravo kuklesnį siūlymą – už 150 tūkst. eurų apšiltinti Elektrėnų profesinio mokymo centro bendrabutį.
Raseiniuose išrinktas Seimo pirmininko pavaduotojas valstietis Arvydas Nekrošius norėtų dovanos Raseiniams – universalaus sporto komplekso su baseinu už 6,2 milijono eurų, kadangi „būtina sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią Raseinių miesto, rajono bendruomenę“.
Daugiausiai – 7 – pasiūlymus už 3 mln. eurų iki šiol registravo Zarasų apygardoje išrinktas „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūno pavaduotojas Algimantas Dumbrava. Visi jo siūlymai – Zarasų rajonui ir Visaginui.
1,01 milijono eurų jis siūlo skirti nuo 1971 m. kapitalinio remonto nemačiusios Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vidaus patalpų, inžinerinių sistemų modernizavimui ir ugdymo bazės atnaujinimui. Dar 530 tūkst. atsieitų Visagino „Draugystės“ progimnazijos sporto aikštelės rekonstrukcija.
Buvusius vaikų globos namus Antazavėje A.Dumbrava siūlo paversti senelių namais už 400 tūkst. eurų, kadangi rajone keičiasi gyventojų struktūra pagal amžių. Taip pat A.Dumbrava siūlo skirti lėšų Salako, Imbrado kultūros centrams, Zarasų krašto muziejaus plėtrai.
Valstietis Gintautas Kindurys norėtų pamaloninti gretimo – Ignalinos r. – rinkėjus. Jis siūlo už 75 tūkst. eurų pastatyti sporto aikštelę Vidiškių kaime, kuriame gyvena 883 gyventojai, už 220 tūkst. eurų suremontuoti profesoriaus Adomo Hrebnickio sodybos namą–muziejų.
G.Kindurys taip pat padėjo partijos kolegai – Švenčionių politikui Vytautui Rasteniui – registruoti pasiūlymų Švenčionių rajone. Abu politikai siūlo 643 tūkst. eurų skirti rajono pirminės sveikatos priežiūros centro padalinių remontui, 788 tūkst. eurų – rajono ligoninės operacinio bloko remontui ir naujai įrangai, o dar 300 tūkst. eurų – universalios sporto arenos mieste įkūrimui.
Aleksoto-Vilijampolės apygardoje rinktas valstietis Mindaugas Puidokas prašo atrasti 1,94 mln. eurų Aleksote įsikūrusiam Kauno botanikos sodui – čia įsikurtų „vaistinių augalų introdukcijos ir augalų biotechnologijų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų centras“.
Kuršėnuose išrinkta Rima Baškienė prašo 100 tūkst. Kuršėnuose esančio pastato pritaikymui bibliotekos veiklai. Tačiau didesnius siūlymus ji registravo kartu su kitomis Seimo narėmis: papildomus 2 mln. eurų siūloma skirti kultūros srities darbuotojų atlyginimams, 740 tūkst. eurų – Valstybės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojų atlyginimams.
O Rokiškio politikas Raimundas Martinėlis registravo tris pasiūlymus už kone milijoną: Rokiškio r. ligoninės remontui, vertikalios vonios įrengimui, 200 tūkst. eurų skirti Rokiškio bažnyčios šildymo sistemos įrengimui.
15min jau rašė apie kitus Seimo narius, kurių siūlymai – taip pat nukreipti į „savas“ apygardas.
Prašo PVM lengvatų: malkoms, biokurui, leidinių prenumeratai
Seimo tvarkiečiai registravo siūlymą sumažinti PVM tarifą iki 9 proc. malkoms, o taip pat ir granulėms bei briketams, pagamintiems iš šiaudų ir medžio. Šiuo metu taikomas 21 proc. PVM tarifas.
Anot siūlymo autorių, lengvata „skatintų kurą pirkti oficialiai ir taip vystytų skaidrią kuro privatiems namų ūkiams rinką, padėtų surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą ir skatintų atsinaujinančios energetikos plėtrą“.
Tačiau pasiūlyme nerašoma, kad lengvata būtų taikoma tik gyventojams – jei mažesnis PVM būtų taikomas ir šilumos gamybos įmonių perkamam biokurui, valstybės biudžetas dėl to galėtų netekti reikšmingų sumų.
Dar vieną PVM lengvatą siūlo A.Nekrošius – iki 9 proc. sumažinti prenumeruojamų periodinių leidinių pristatymo paslaugą.
„Lengvatinio PVM tarifo taikymas prenumeruojamai periodinių leidinių pristatymo paslaugai sumažintų pristatymo kaštus leidėjams. Sutaupytos lėšos pasitarnautų kokybiškesniam turinio kūrimui, periodinių leidinių kainos stabilizavimui ir sklaidai regionuose, kur leidinių išplatinimo kaina yra pakankamai didelė“, – sako A.Nekrošius.
