15min domėjosi, į ką valstybė kitais metais ketina investuoti, o kam lėšų atsakyta.
Su tokiu sprendimu atbaidysime norinčius grįžti emigrantus. Kas norės grįžti į tokią vietą, kurioje nieko nėra, – klausė D.Bardauskas.
Palangos baseinui – du milijonai
Praėjusį rugpjūtį Palangos meras Šarūnas Vaitkus sukvietė garbingus svečius į būsimo baseino statybos kapsulės įkasimą. Palangoje ketinama statyti 8 takelių baseiną su žiūrovų tribūnomis.
„Mieste atsiras galimybė čia rengti kūno kultūros pamokas bei Palangos mokinius išmokyti plaukti. O juk vaikams, gyvenantiems prie jūros, mokėti plaukti yra labai svarbu“, – tada kalbėjo kurorto meras Šarūnas Vaitkus.
Nors Vyriausybės atstovai tvirtina nefinansuojantys naujų objektų, tačiau Palanga tapo išimtimi. Kitų metų biudžete tam numatyti 2 milijonai eurų iš Valstybės investicijų programos (VIP).
Beje, Palangoje kai kurie viešbučiai ir SPA centrai turi savo baseinus. Žiniasklaida anksčiau ne kartą rašė apie Palangos mero Š.Vaitkaus ir premjero Sauliaus Skvernelio bičiulystę. Vyriausybės galva šiais metais rasdavo laiko atvykti į kurortui svarbias šventes ir atidarymus.
„Aš žinau, kad tarp Palangos mero ir Sauliaus Skvernelio yra asmeninis ryšys. Ir aš nematau jokios problemos“, – yra sakęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Kupiškio mokiniai plaukti nesimokys
O štai Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas neturi nei asmeninio ryšio su premjeru, nei gerų žinių rajono mokiniams – Vyriausybė vėl atsisakė finansuoti baseino Kupiškyje statybas.
Kodėl? „Paskirsčius lėšas pagal prioritetus, projekto įgyvendinimą siūloma atidėti“, – teigiama Finansų ministerijos paaiškinime.
„Man dėl to labai liūdna. Projektą parengėme dar 2014 metais, visa dokumentacija paruošta, gauti visi leidimai, yra rangovas. Tačiau finansavimo taip ir negavome. Negauname jau antrus metus“, – 15min skundėsi rajono meras.
Kupiškyje planuota statyti naują sveikatingumo ir sporto kompleksą su baseinu, treniruoklių ir užsiėmimų salėmis, 300 žiūrovų talpinančiomis tribūnomis.
Rajono meras teigė, jog savivaldybė bandė įrodyti, jog bent vienas baseinas rajonui reikalingas. „Mes taip pat norime mokyti vaikus plaukti, nes juos reikia grūdinti, tai ir gyvybės išsaugojimo klausimas. Esame rajono centras. Bet su tokiu sprendimu atbaidysime norinčius grįžti emigrantus. Kas norės grįžti į tokią vietą, kurioje nieko nėra? – piktinosi D.Bardauskas.
Kupiškio rajone ir aplink jį nėra nė vieno baseino.
Kas meluoja – Kauno savivaldybė ar Vyriausybė?
Per kiekvieną žiemos olimpiadą lietuvių pasirodymai sutinkami su skepsiu ir ironija, nes jau kurį laiką mūsų šalies sportininkai negali pasiekti aukštesnių pozicijų. Kaunas dar prieš kelerius metus užsimojo rekonstruoti Žiemos sporto mokyklą.
Tačiau Vyriausybė netikėtai atsisakė finansuoti rekonstrukciją, o paaiškinime teigia, kad finansavimo neskyrė pati Kauno savivaldybė.
„Kadangi Kauno miesto savivaldybė nevykdo įsipareigojimų skirti savo lėšų projektui finansuoti, nuspręsta projekto įgyvendinimą laikinai sustabdyti“, – teigiama Finansų ministerijos paaiškinime.
Tačiau Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vadovas Mindaugas Šivickas 15min teigė, kad tai netiesa. Jo duomenimis, žiemos sporto mokyklos techninis projektas buvo parengtas dar 2009 m., o savivaldybė pradėjo investuoti į projektą dar 2013 m., kai buvo skirta pinigų ventiliacijai ledo arenoje rekonstruoti.
Iš viso savivaldybė jau investavo 362 tūkst. eurų, o iš valstybės biudžeto per VIP programą skirta lėšų tik 2015 m. – 144,7 8 tūkst. eurų.
Viso projekto įgyvendinimui dar reikia apie 2,2 mln. Eur. Už šiuos pinigus būtų renovuotas ir atnaujintas Ledo arenos stogas, apšiltinta likusi dalis fasado ir įrengtas priestatas, kuriame būtų įrengta choreografijos salė, persirengimo kambariai ir sanitariniai mazgai.
Pasak M.Šivicko, mokyklos rekonstrukcijai planuojama pritraukti apie 582 tūkst. eurų ES lėšų, o savivaldybė tam skirs 576 tūkst. eurų. Iš Vyriausybės prašyta 1 milijono eurų.
„Šitie skaičiai buvo nurodyti mūsų pateiktoje paraiškoje į VIP“, – teigė Sporto skyriaus vadovas. Tačiau Vyriausybė į tai neatsižvelgė.
Didelio atgarsio praėjusią savaitę sulaukė žinia, kad Vyriausybė atsisakė finansuoti ir S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją Kaune. Tai būtų vienintelis tokio lygio stadionas Lietuvoje. Kilus pasipiktinimui, pirmadienį Saulius Skvernelis BNS jau teigė, kad finansavimas bus numatytas, tačiau nepatikslino, iš kokių lėšų – biudžeto projekte tai nenumatyta.
Kitoms savivaldybėms pasisekė labiau
Ne visi miestai ir miesteliai liko nusivylę. Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose statyba bus tęsiama, o antrajam etapui Vyriausybė kitais metais skirs 3,25 mln. eurų. Tiesa, reiktų priminti, kad centras pradėtas statyti 2016 m., kai Vyriausybei vadovavo Algirdas Butkevičius, o Ričardas Malinauskas buvo jo partijos narys. Jį baigti žadama 2018 m.
Dar 2 mln. eurų skirti Sporto komplekso Širvintose įkūrimui. Jį ketinama baigti statyti tik 2019 metais.
Beveik pusę milijono eurų ketinama skirti Kretingos miesto sporto, sveikatingumo ir laisvalaikio komplekso salės statybai tęsti. Projektas startavo dar 2015 m., o jį ketinama baigti 2019-aisiais.
Stadiono Prienuose rekonstravimas atsieis 685 tūkstančius eurų. Pramogų, sporto ir sveikatingumo komplekso Jonavoje statyba ir stadiono rekonstravimas kitais metais atsieis 674 tūkst. eurų, tačiau tai tęstiniai projektai, tad ir lėšų jiems baigti Vyriausybė turėjo rasti.
Valdovų rūmai geriau nei 10 kultūros namų
„Valstiečiai“ savo rinkimų programoje žadėjo, kad bus skatinami regionai, tačiau bent jau investicijų sąraše to nematyti.
Kultūros objektų investicinėje eilutėje neabejotinas lyderis Valdovų rūmai. Jų tolesniam atstatymui iš biudžeto kitais metais bus skirta beveik 9 mln. eurų.
„Valdovų rūmų projektas yra vienas iš tų, kuriems pinigų reikia pabaigimui. Valdovų rūmuose vyks valstybės šimtmečio minėjimo renginiai, ten nebaigtas paskutinis korpusas, todėl lėšos numatytos“, – 15min teigė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Dar 3,2 mln. eurų skirta Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus pastato Kaune rekonstravimui ir naujo priestato statybai.
Tačiau dešimt Lietuvos savivaldybių taip ir negavo finansavimo kultūros namų rekonstrukcijoms ar statybai. Molėtų, Radviliškio, Zarasų, Kretingos, Kupiškio, Vievio, Švenčionėlių, Plungės, Kėdainių kultūros namų, Skuodo biblioteka iš Vyriausybės finansavimo rekonstrukcijai kitais metais negaus.
15min skaičiavimais, rajonų kultūros namams kitais metais reikėtų 2,1 mln. eurų, taigi 4 kartus mažiau nei Valdovų rūmams.
„Lėšos koncentruojamos prioritetinių projektų (atsižvelgiant į savivaldybių nuosavą indėlį) užbaigimui per kaip įmanoma trumpesnį laiką“, – teigiama paaiškinime dėl pinigų neskyrimo.
Tačiau pinigų negaus Lietuvos nacionalinis muziejus pastato Vilniuje, T.Kosciuškos g., rekonstravimui, nes nutarta lėšas skirti Gedimino kalno rekonstrukcijai.
Iki šiol – tik pageidavimų koncertas
Kaip 15min paaiškino premjero patarėjas S.Malinauskas, valstybės investicijų programa sukurta kaip instrumentas valstybei itin svarbių objektų finansavimui.
„Toks buvo programos tikslas, bet labai greitai tai tapo Seimo narių ir kitų politikų pageidavimų sąrašu. Į VIP-ą buvo tiesiog sukeliami projektai, kurie turėjo atsirasti įtakingesnių Seimo narių apygardose. Taip programoje atsirado tokie objektai kaip miesto turgus, multifunkciniai centrai, kuriuos skiria labai nedideli atstumai, ir kiti“, – teigė patarėjas.
Beje, šią savaitę Vyriausybė biudžeto projektą pristatys Seimui, tad tikėtina, kad parlamentarai pageidaus investuoti dar daugiau į jų rinkimų apylinkes.
Liūdniausia dalis, pasak jo, kai pasikeitus valdžiai dalis pradėtų objektų buvo tiesiog metami įpusėjus statybas ir imamasi naujų, politiškai naudingesnių statinių.
„Nesvarbu, kad investuoti pinigai tiesiog sudegdavo. Vyriausybės apsisprendimas buvo pirmiausia baigti tuos projektus, kurie pradėti ir į kuriuos investuoti valstybės pinigai. Nesvarbu, kokie politikai juos pradėjo. Tai galioja ir sporto objektams“, – teigė jis.
Šie metai, pasak premjero patarėjo, yra pirmi, kai Vyriausybė laisva teikti savo suformuotą biudžetą, kuriame yra ir VIP.
„Sporto departamentui ir kitoms atsakingoms institucijoms buvo iš anksto pranešta, kad prioritetas bus teikiamas tiems objektams, kuriems pinigų reikia pabaigimui. Kol jie nebaigti, stengiamasi maksimaliai riboti lėšas bet kokiems naujiems projektams. Puikiai suprantama, kad biudžetas yra politinis susitarimas ir jis turės būti pasiektas Seime, todėl biudžeto projektas iki metų pabaigos keisis. Jei politinis sutarimas bus rastas, gali keistis ir VIP eilutės, bet kol kas jos surašytos laikantis tokių principų“, – dėstė S.Malinauskas.
