LRT.lt pašnekovai pažymi, kad Europos centrinio banko (ECB) kiekybinio skatinimo programa nėra kainų kilimo priežastis – gerokai daugiau įtakos turi šešėlinės gyventojų pajamos.
Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka prieš keletą dienų priminė ECB kiekybinio skatinimo programą, kuria banko „prezidentas Mario Draghis pažadėjo per 20 mėnesių išspausdinti trilijoną eurų“. R.Valatkos požiūriu, tai ir yra augančių kainų priežastis.
LRT.lt kalbinti ekonomistai R.Kuodis, Aušra Maldeikienė bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas tokią kainų didėjimo priežastį atmeta.
Seimo narys K.Glaveckas sako, kad į vartojimą pateko ne toks didelis kiekybinio skatinimo pinigų kiekis, kad taip smarkiai sukeltų kainas. Be to, nepaisant kiekybinio skatinimo, pirmąjį šių metų ketvirtį euro zonoje stebima -0,2 proc. defliacija.
Ekonomistė A.Maldeikienė pabrėžia, kad, „jei kainų kilimas būtų tiesiogiai susijęs su kiekybiniu skatinimu, jis būtų pastebimas visoje ES, tačiau augimo visoje ES nėra“.
Savo ruožtu R.Kuodis pastebi, kad daugelis klaidingai suvokia pinigų kūrimo procesą, o šio proceso nesupratimas veda prie klaidingų išvadų.
„Tai procesas, kai centriniai bankai perka įvairius vertybinius popierius.
Pardavusieji vertybinius popierius dėl to netampa turtingesni, tiesiog vienos formos turtas virsta kitos formos turtu.
Didžioji dali tų „atspausdintų“ pinigų tiesiog lieka centriniame banke, dėl institucinio apribojimų negali patekti į ekonomiką ir turėti jai didelės įtakos“, – sako R.Kuodis.
Kainos galvoje kyla aukščiau nei etiketėse?
K.Glaveckas atkreipia dėmesį į tai, kad kaina yra ne tik ekonominis, bet ir psichologinis parametras. Kai žmonės pradeda kalbėti, kad kainos didėja, formuojamas toks lūkestis, ir kainos iš tiesų didėja, sako jis.
R.Kuodis, savo ruožtu, pažymi, kad žmonių psichologija lemia tai, jog jie neskiria laikinų kainų svyravimų, galinčių atsirasti dėl sezoninių priežasčių, ir iš to daro didelius apibendrinimus.
„Lietuvoje daugiau kalbame apie santykinius kainų pokyčius, kai, pavyzdžiui, kalafioras pabrangsta, tačiau atpinga pienas. Dėl psichologinių priežasčių žmonės daugiau orientuojasi į išskirtinius kainų didėjimo – kaip antai trešnių, kalafiorų, – o ne mažėjimo atvejus, ir tai esą kelia pasipiktinimą. Žmonės neskiria laikinų kainų svyravimų, galinčių atsirasti dėl sezoninių priežasčių, ir iš to daro didelius apibendrinimus. Iš tiesų Lietuvoje šiuo metu infliacija yra ganėtinai maža“, – kalba ekonomistas.
Kaip kyla kainos
Pasak R.Kuodžio, nors kalbama apie augančias kainas, svarbu pastebėti, kad auga ir vartojimas. Tai patvirtina, kad kainų augimas nėra toks didelis, kaip daugelis linkę manyti.
„Jei kainų augimas viršytų pajamų augimą, būtų galima tikėtis ekonomikos nuosmukio, mažėjančio vartojimo. Vartojimas galėtų nemažėti tik tuo atveju, jei namų ūkiai skolintųsi, tačiau šiuo metu jie nėra linkę to daryti“, – pažymi pašnekovas.
Nemažą vaidmenį, pasak A.Maldeikienės, šioje situacijoje vaidina šešėlinės gyventojų pajamos bei perlaidos iš užsienio.
„Jei paklausa didėja, pardavėjai kelia kainas. Visiškai akivaizdu, kad, pagal mūsų oficialiai skelbiamas pajamas, kainos jau yra nerealiai didelės. Kyla klausimas, iš kur žmonės turi pinigų pirkti. Nemažai žmonių vis dar gauna pervedimus iš užsienio. Tačiau šios pajamos turėtų mažėti, nes mažėja tų, kuriems siunčiami pinigai. Be to, žmonės turi papildomų pajamų iš šešėlio.Su didžiausiomis problemomis tokioje situacijoje susiduria žmonės, kurie negauna pajamų nei iš užsienio, nei iš šešėlio“, – kalba pašnekovė.
Šešėlio vyriausybė mažinti nepajėgi
Nors vyriausybė giriasi sėkmingai mažinanti šešėlinę ekonomiką, A.Maldeikienė teigia, kad nėra kuo girtis.
„Jokio šešėlio ši vyriausybė nemažina. Į problemą nežiūrima sistemiškai. Jie įsivaizduoja, kad, jei ištrauks iš konteksto kokį nors atskirą dalyką ir jį pataisys, situacija nuo to pagerės.
Tačiau žmonės yra linkę laikytis bendrų žaidimo taisyklių, jie elgsis, kaip reikalauja sistema. O ši sistema reikalauja imti vokelį, nes pasirinkimas – neturėti darbo arba turėti darbą į imti vokelį. Šešėlis yra moralinis fenomenas. Sugavus vieną kitą veikėją, nėra kovojama su šešėliu, su šešėliu turi kovoti sistema“, – aiškina A.Maldeikienė.
Pasak R.Kuodžio, šešėlio reikia ieškoti ten, kur jis didžiausias – darbo rinkoje, o vyriausybė jo esą ieško degalų kontrabandoje.
Savo ruožtu K.Glaveckas tikina, kad šešėlio dydis kinta ir yra proporcingas ekonomikos galiai – jei ekonomika auga, šešėlis mažėja, o kai ekonomika stagnuoja, šešėlis laikosi gan tvirtai.
„Tikėtis, kad šešėlis sumažės su juo kovojant administracinėmis priemonėmis – sudėtinga. Palaipsniui tai įmanoma, bet pasiekti tokių rezultatų, kurie kompensuotų ekonomikos neaugimą arba lėtą augimą, tikrai nepavyks“, – kalba jis.
