Jei žmogus nekaupia savo pensijos kitokiais būdais, o tik Valstybinio socialinio draudimo sistemoje, senatvėje išmokos, priklausomai nuo demografinių situacijų, sudarys apie 35–40 proc. buvusio atlyginimo.
Mykolo Romerio universiteto Verslo teisės katedros profesorius Audrius Bitinas mano, kad žmonėms, kurių pajamos nesiekia 4000 Lt per mėnesį antrosios pakopos kaupimo sistema yra naudinga.
„Žmogus gali gauti gana didelę sumą iš valstybės ir jo investicinė bazė, pinigų kiekis gerokai padidėja. Tai, kad jaunesnio amžiaus žmogus turi kaupti papildomai, tas yra akivaizdu. Iš „Sodros“ mes vargiai ar galėsime tikėtis daugiau kaip 40 proc. Tuos 20-30 proc. turėtume susikaupti papildomai“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė A.Bitinas.
Žmogus gali gauti gana didelę sumą iš valstybės ir jo ta investicinė bazė, tas pinigų kiekis gerokai padidėja.
Tokiose šalyse kaip Anglija, Danija, Olandija, kur gerovės indeksas yra pakankamai aukštas, pusė pensininkų pajamų ateina iš privačių šaltinių.
„Vadinasi, valstybė garantuoja tam tikrą minimumą, tam tikrą nacionalinę pensiją, o visą kitą sumą žmogus mąsto per savo gyvenimą, kaip ją sukaupti", – kalbėjo A.Bitinas.
Problema, kurią įžvelgia A.Bitinas – nepakankamas žmonių finansinis išprusimas.
„Žmogus investuoja į žemės sklypą, o kodėl žmogus nenori investuoti į pensinius fondus? Kai paskaičiuoji finansiškai, tai tikrai apsimoka, nes tikrai didelės mokesčių lengvatos. Tik tiek, kad žmonės turi persilaužti. Kitas dalykas – žmonės neina į privačius pensinius fondus, nes nepasitiki jais, trūksta stabilumo“, – sakė pašnekovas.
