Dar praėjusių metų pabaigoje Seime įregistruotas siūlymas didinti motinystės išmokas. Grupė Seimo narių, teikusių jį, nori, kad pirmais motinystės (tėvystės) metais pašalpos dydis siektų 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, o antraisiais metais – 85 proc.
Šiuo metu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra mokama 70 procentų uždarbio, o antraisiais vaiko auginimo metais – 40 proc.
Dėl pašalpos (ne)didinimo turės apsispręsti Seimas, ir, nors parlamentarai sutartinai kalba apie gimstamumo problemą, neaišku, ar tarp jų atsiras pakankamai valios, o ir pinigų biudžete, didinti motinystės išmokas.
Didinti būtina
„Priklauso nuo politikų, Vyriausybės ir prezidentės požiūrio į valstybę. Jeigu jis yra strateginis – 50-80 metų į priekį, tai šiandien toks įstatymas jau turėjo būti priimtas“, – 15min.lt sakė Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Tačiau, pasak jo, jeigu yra gyvenama tik šia diena, tai labai gali būti, kad toks įstatymas ir nebus priimtas.
„Klausimas yra, kiek Seimo nariai bus mąstantys ir logiškai žiūrintys į perspektyvą, ką jie galvoja palikt savo vaikų vaikams. O gal jiems šiandien svarbiau yra kokį tiltą pastatyti ar kažkam priedą, kompensaciją sumokėti“, – sakė Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas.
Pasak jo, padidindami motinystės pašalpą, žmonės norėtų Lietuvoje gimdyti vaikus, sutiktų čia gyventi.
„Jis jau čia bus bent dvejus metus, nepuls į Norvegiją, Švediją, Daniją ar dar kažkur. Gal tame tarpe susilauks ir antro vaiko ir nuspręs jau su dviem vaikais niekur nevažiuoti“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Skylė „Sodroje“
Vasarį interviu portalui 15min.lt davęs „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius minėjo, kad dabar besikaupiantis „Sodros“ biudžeto deficitas susidaro dėl ligonių ir motinystės pašalpų.
Kitąmet skola paaugs vos 30 mln. eurų. Nors didžioji dalis „Sodros“ išlaidų – apie 75 proc. – yra skiriama pensijų socialiniam draudimui, bėda yra ne pensininkai, o sergantys piliečiai ir motinos.
„Pensijų draudimo rūšis yra labiausiai subalansuota. Didžiausia problema yra ligos ir motinystės išmokos. Tai yra labiausiai nesubalansuota draudimo rūšis. Mes surenkame ligos ir motinystės įmokų daug mažiau nei išmokame. Pensijų draudimo įmokų jau surenkame tiek, kiek reikia. Deficitą „Sodrai“ didžia dalimi formuoja ligos ir motinystės draudimas“, – sakė jis.
Šiuo metu „Sodra“ yra skolinga 3,5 mlrd. eurų, o 2017 metais, kai pagaliau tikimasi subalansuoti fondo biudžetą, ji bus pasiekusi 3,7 mlrd. eurų.
Svarbu, kad visi pagerinimai ne tik skatintų moteris auginti vaikus, bet ir grįžti į darbo rinką, – sakė O.Bložienė.
Siūlo skatinti ir dirbančias motinas
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė 15min.lt sakė, kad didesnės išmokos motinoms neabejotinai paskatintų žmones susilaukti vaikų.
„Žmonės tikrai labai skaičiuoja savo pajamas, kuomet išeina atostogų. Ir dažnai sako, kad būtent dėl finansinės situacijos nusprendžia atidėti arba išvis nesusilaukti vaikų. Bet koks pagerinimas turės teigiamą aspektą“, – sakė asmeninių finansų ekspertė.
Tačiau, pasak jos, vien to neužteks – labai svarbu yra paskatinti ir dirbančias motinas, o ne vien tik gausiai remti atostogaujančias mamas.
„Svarbu, kad visi pagerinimai ne tik skatintų moteris auginti vaikus, bet ir grįžti į darbo rinką. Tai yra labai svarbus aspektas“, – sakė ji.
O.Bložienė minėjo, kad, kai Lietuvoje buvo didesnės motinystės pašalpos, nei yra dabar, gimstamumas augo. O kaip padaryti, kad motinos grįžtų į darbo rinką?
„Visų pirma – infrastruktūra. Tai yra galimybės leisti vaikus į darželius anksčiau ir pan. Antras dalykas – išmokų buvimas dirbant.
Dabar galima pasirinkti gauti išmokas tik antraisiais darbo metais. Jeigu ji pradeda dirbti pirmaisiais metais, ji negauna jokios išmokos, jeigu jos pajamos yra didesnės nei išmoka.
Tai profesionalias mamas, kurios dirba ir siekia karjeros, tikrai paskatintų tai, kad jos gali pradėti dirbti ir pirmais metais, bet tuo pačiu gauti papildomų pinigų, pavyzdžiui, auklei samdyti“, – sakė O.Bložienė.
Nuo 2009 metų gimstatumo rodiklis mažėja. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais Lietuvoje gimė 31 547 asmenys, 2011 – 28 924 gyventojai. 2012 metais gimstamumas smuko iki 28 486 kūdikių, o 2013 metais nukrito jau žemiau 28 tūkst. ribos – Lietuvoje gimė 27 297 kūdikiai.
